Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-1249-1009/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
A17.-1249-1009/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00954-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. S.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-1249-1009/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00954-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.7; 16.10; 19.10; 21.3.3; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį, 481 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. R. S., būdamas neblaivus (1.72 promilės girtumas), viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune plūdosi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, atsisakė prisistatyti, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija R. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltu prisipažino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. padarytas administracinis nusižengimas be jo paties prisipažinimo įrodytas teisme ištirtais įrodymais, o būtent: 2021 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), su kuriomis R. S. sutiko; R. S. paaiškinimu apie tai, kad būdamas neblaivus, konflikto su kaimyne metu, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius ir atvykus policijos pareigūnams nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir necenzūriniais žodžiais juos įžeidė (b. l. 2); I. R. paaiškinimu apie tai, kad R. S. viešoje vietoje konflikto metu vadino ją necenzūriniais žodžiais (b. l. 3); Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės savo esme analogiškos I. R. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms (b. l. 4); Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad I. R. pareiškimą rašė tik dėl R. S. netinkamo elgesio jam būnant neblaiviam (b. 1. 5); Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Kinologų grupės specialistės tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, kad pagal gautą pranešimą dėl grasinimo susidorojimu ir užpuolimo nuvykus į įvykio vietą, R. S., toliau keldamas konfliktą nereagavo į pareigūnų nurodymus nusiraminti ir išplūdo pareigūną R. B. necenzūriniais žodžiais, artinosi prie jo ir mėgino paliesti, taip nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir įžeidė policijos pareigūnus (b. l. 6, 7); policijoje registruojamų įvykių registro išrašu (b. 1. 8–10); administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 11); alkotesterio panaudojimo rezultatų kvitu, iš kurio matyti, kad R. S. 2021 m. balandžio 17 d. 19.32 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas (b. l. 12);

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant administracinio proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, kad R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir savo nepagarbiais veiksmais bei necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais veiksmais jis neabejotinai padarė 506 straipsnio 4 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

Administracinius nusižengimus jis padarė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 508 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kad žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. Pažymėtina, jog abu šie straipsniai yra įtvirtinti ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šių administracinio nusižengimų sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Pažymėtina, jog, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal ANK 508 straipsnį, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi, tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas negali būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-287-317/2021).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus, o pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019). Todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų.

Įvertinęs aplinkybes, kurioms esant necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti, pasakytų žodžių intensyvumą ir trukmę, pažeidėjo būseną ir kulsią situaciją, t. y. tai, jog R. S. necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu panaudojo konfliktinės situacijos metu su kaimyne ir policijos pareigūnams reikalaujant nutraukti kilusį konfliktą, tai, kad išsakyti žodžiai nebuvo nukreipti protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus, teismas daro išvadą, jog R. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje sudėties požymių, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. S. administracine tvarka nebaustas (b. l. 15), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. S. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 506 straipsnio 4 dalies, 481 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose, jų dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo. Galutinė administracinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 45 straipsnio 4 dalimi, 481 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 6 dalimi, 508 straipsniu, 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą 481 straipsnio 1 dalyje, – 30,00 (trisdešimties) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, – 90,00 (devyniasdešimties) eurų baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą R. S. paskirti 90,00 (devyniasdešimties) eurų baudą.

R. S. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį nutraukti, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21131927473.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė