- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-44430-994/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., J. P., H. N., M. O., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. P., J. P., H. N., M. O., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. P. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos L. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama L. P., kuri nebuvo sudariusi testamento. Po pareiškėjos motino mirties liko penki įpėdiniai – jos sutuoktinis J. P. bei keturios dukterys – S. P., H. N., M. O., L. P.. Nurodė, jog palikėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo jos santuokoje įgytame name adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau šiam turtui buvo suteiktas tikslesnis adresas, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu palikėja iki savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu ir pareiškėjos šeima. Nurodo, kad palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taqigi, palikimą sudaro ½ gyvenamojo namo, kuris įgytas santuokoje, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, nors po L. P. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikėjos dukra S. P. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjos teigimu, minėtame name gyveno kartu su savo dukra iki mamos mirties ir po jos mirties liko ten gyventi. Pareiškėja savo lėšomis po mamos mirties mokėjo visus mokesčius – už namui tiektą elektros energiją, už komunalinių atliekų tvarkymą, o kadangi namas buvo registruotas pareiškėjos tėvų vardu, tai mirus mamai, mokesčiai buvo mokami tėvo vardu, bet pareiškėjos lėšomis. Po mamos mirties, taip pat liko santuokoje įgytas šuo (mišrūnas), vardu L., kuriuo toliau rūpinosi ir maitino pareiškėja. Be to, pareiškėja po mamos mirties pakeitė visus senus mamos santuokoje įgytus baldus naujais, atliko savo lėšomis remontą – pakeitė grindų dangą užklodama grindis linoleumu, nuolat prižiūri ir tvarko mamos paliktus namus, juos puoselėja ir rūpinasi jais kaip savo turtu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nepretenduoja į palikimą, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka. Suintertesuotas asmuo nurodė, jog patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja S. P. po L. P. mirties rūpinasi bendrais jų namais, savo lėšomis moka už juos mokesčius, remontuoja ir tvarko namus kaip šeimininkė, po sutuoktinės mirties, ji visą laiką prižiūrėjo jų santuokoje įgytą šunį, ji vienintelė priėmė mamos palikimą faktiniu valdymu, nes prėmė ne tik jos turtą, bet ir prievoles.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos L. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
5. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, pricesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos L. P. dukra (žr. 2025 m. rugsėjo 25 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja L. P. mirė (duomenys neskelbtini), (žr. 2025 m. rugsėjo 25 d. Gyventojų registro išrašą ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą).
8. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės įregistruotos į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). Palikėja L. P. nebuvo sudariusi testamento. Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų palikėjos L. P. palikimo priėmimo faktų (žr. 2025 m. spalio 7 d. Testamentų registro išrašą).
9. Pareiškėjos bei suinteresuoto asmens J. P. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja po motinos L. P. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Vis dėlto, kaip teigia pareiškėja, ji palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. palikėja iki savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu ir pareiškėjos šeima, po palikėjos mirties pareiškėja liko gyventi tuose pačiuose namuose, savo lėšomis po mamos mirties mokėjo visus mokesčius už namui tiektą elektros energiją, už komunalinių atliekų tvarkymą, nors mokesčiai buvo mokami tėvo vardu, namas buvo registruotas pareiškėjos tėvų vardu, rūpinosi ir maitino likusį šunį. Pareiškėja taip pat nurodė, kad rūpinasi likusiu turtu - po mamos mirties pakeitė visus senus mamos santuokoje įgytus baldus naujais, atliko savo lėšomis remontą – pakeitė grindų dangą užklodama grindis linoleumu, nuolat prižiūri ir tvarko mamos paliktus namus, juos puoselėja ir rūpinasi jais kaip savo turtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, jog pareiškėja po motinos mirties rūpinasi bendrais jų namais, savo lėšomis moka už juos mokesčius, remontuoja ir tvarko namus kaip šeimininkė, po sutuoktinės mirties, ji visą laiką prižiūrėjo jų santuokoje įgytą šunį, ji vienintelė priėmė mamos palikimą faktiniu valdymu
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą
10. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
11. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
13. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus palikėjai L. P. ji rūpinosi jos turtu, mokėjo už namui suteiktas komunalines paslaugas, atliko remontą, liko turte gyventi, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, o ir suinteresuoto asmens J. P. pareiškėjos teiginius patvirtino, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad ji po motinos mirties liko gyvento name, prižiūrėjo šunį, savo lėšomis, bet J. P. vardu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos L. P. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Dėl to, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja L. P. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusios motinos L. P. turtą pagal įstatymą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po motinos L. P. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatyminei įpėdinei po motinos L. P. mirties.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos L. P. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.