- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-1507-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18872-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. “, uždarajai akcinei bendrovei „A. “
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „S. t.“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2021 m. lapkričio 11 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. “ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2341-528/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. t.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. “ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „S. t.“ (toliau – ir UAB „S. t.“) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. “ (toliau – ir UAB „A. “) 601,90 Eur skolą, 21,66 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos skolos sumokėjimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. šalys yra sudarę sutartį dėl įrangos nuomos. Sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei statybinį įrankį – autokrautuvo šluotą su bunkeriu. Atsakovė nurodė, kad anksčiau – 2018 m. balandžio 17 d. – išrašytą PVM sąskaitą faktūrą prarado, todėl jos prašymu ieškovė minėtą PVM sąskaitą faktūrą kreditavo ir 2019 m. sausio 25 d. išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą tai pačiai sumai.
1.2. Atsakovė skolinga ieškovei 178,40 Eur už nuomos paslaugas. Be to, išsinuomotą įrankį grąžino techniškai netvarkingą bei sugadintą, dėl ko ieškovė patyrė 423,50 Eur išlaidų. Atsakovė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sąskaitų faktūrų registrą, tuo pripažindama suteiktų paslaugų faktą ir kokybiškumą. Nors atsakovė nėra pasirašiusi sutarties, tačiau konkliudentiniais veiksmais priėmė nuomos objektą naudoti ir naudojo. Ieškovė nesutinka, kad išnuomotas įrankis atsakovei buvo perduotas su defektais ir netinkamas naudoti, tokių įrodymų nėra. 2018 m. gegužės 10 d. telefoninio pokalbio garso įrašas tarp ieškovės darbuotojo ir asmens, skambinusio iš atsakovės telefono, patvirtina, kad įrankį sugadino atsakovės darbuotojas.
2. Atsakovė UAB „A. “ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. šalys niekada nebuvo pasirašę nuomos sutarties ir technikos priėmimo-perdavimo akto. Sutartis dėl įrenginių nuomos turi būti rašytinė. Atsakovė buvo išreiškusi valią sudaryti nuomos sutartį dėl tinkamos kokybės įrenginių nuomos, tačiau ieškovė tinkamai nevykdė pareigos perduoti nuomininkei naudotis tinkamos kokybės techniką.
2.2. 2018 m. balandžio 13 d. (penktadienį) apie 9 val. ryto pristačius ir iškrovus techniką, buvo pastebėta, kad ji su defektais – ant autokrautuvo montuojama šluota su bunkeriu buvo pažeista (ant šios dalies esanti guma buvo suirusi, suplyšusi, šluota aiškiai nusidėvėjusi), o pamėginus ją naudoti pastebėta, kad technika neveikia kaip turėtų veikti ir nei pačios šluotos su bunkeriu nei autokrautuvo negalima naudoti.
2.3. Technikos defektai nebuvo aptarti sutartyje, todėl atsakovė nepasirašė tokios technikos nuomos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto, o sekančią darbo dieną – 2018 m. balandžio 20 d. techniką grąžino. Ieškovė neperdavė atsakovei technikos dokumentų bei priedų (techninio paso, kokybės sertifikato, naudojimosi instrukcijos, kt.), kurie būtini technikos naudojimui. Netinkamai įvykdyta nuomotojo pareiga – perduoti tinkamos kokybės daiktą – šalina ieškovės teisę reikalauti sumokėti nuomos mokestį už suteiktą naudotis techniką ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl technikos remonto darbų. Pastebėjusi trūkumus atsakovė technikos nenaudojo ir sekančią darbo dieną grąžino ieškovei. Nesant pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, ieškovė turi įrodyti, kad atsakovei perduodama technika buvo tinkamos būklės, kad buvo perduota naudojimosi instrukcija, priežiūros bei naudojimosi nurodymai. Tinkamos kokybės technika, kuri skirta lauko dangų valymui, negalėjo sugesti užvažiavus ant šulinio, kiemo dangai būdingas šulinių dangčių buvimas.
2.4. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas remonto išlaidas. Be teisinio pagrindo ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra nepatvirtina, kokie konkrečiai sugadinimai buvo pastebėti nuomininkui grąžinus techniką, kokie technikos remonto darbai buvo atlikti, kokia jų vertė. Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ieškovė neįrodinėja. Ieškovės pateiktas garso įrašas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nuo atsakovės prisistatęs asmuo savęs neidentifikavo, jis nebuvo oficialus atsakovės atstovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „S. t.“ iš atsakovės UAB „A. “ 505,10 Eur už nuomą ir žalą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 935,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė atsakovei iš ieškovės 414,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad:
4.1. tik ieškovės pasirašytoje 2018 m. balandžio 10 d. Įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ieškovė (nuomotoja) suteikė atsakovei (nuomininkei) teisę laikinai atlygintinai naudotis, išnuomojo statybinius įrankius bei įrangą, o nuomininkė įsipareigojo laiku apmokėti nuomos mokestį, naudoti bei grąžinti įrangą pagal šią sutartį. Nuomos akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurio niekas nepasirašė, nurodyta nuomojama įranga – krautuvas GEHL SL4640E, autokrautuvo šluota su bunkeriu SW180, transportas ir kaina / nuolaidos dydis bei nurodyta, kad ją privaloma grąžinti iki 2018 m. balandžio 20 d. 8.58 val.
4.2. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė išrašė atsakovei 178,40 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą ST Nr. 040639 už nuomą, 2018 m. gegužės 8 d. – 423,50 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą ST Nr. 041292 už krautuvo šluotos su bunkeriu remontą, kurią ieškovė ir atsakovė įtraukė į VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registrą. 2019 m. sausio 25 d. ieškovė išrašė atsakovei 178,40 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 048388 apmokėti už krautuvo GEHL SL4640E, autokrautuvo šluotą su bunkeriu SW180 ir transportą, kurią abi šalys įtraukė į VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registrą. VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registre yra įtraukta 2019 m. sausio 25 d ieškovės atsakovei išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra KRED Nr. 20190125 analogiškai 178,40 Eur sumai. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl atsiskaitymo už ginčo technikos nuomą ir jos remonto darbus.
4.3. Atsakovei nepasirašius ieškovės parengtos įrangos nuomos sutarties ir kitų dokumentų, nesant abiejų šalių pasirašytos sutarties, teismas šalių santykius vertino remiantis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis įstatymo normomis. Teismas sprendė, kad rašytinės formos nesilaikymas, šiuo atveju, nedaro sandorio negaliojančiu, toks negaliojimas įsakmiai nenurodytas įstatyme. Atsakovė priėmė ginčo techniką iš ieškovės, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių faktiškai susiklostė nuomos teisiniai santykiai.
4.4. Duomenų apie ginčo technikos būklę ar jos trūkumus technikos perdavimo atsakovei metu, apie atsakovės pretenzijas ieškovei dėl ginčo technikos netinkamos kokybės ar neveikimo, apie dokumentų ir priedų, būtinų tos technikos naudojimui, neperdavimą atsakovei teismui nepateikta. Atsakovės pateiktus jos darbuotojų paaiškinimus, surašytus daugiau kaip po 2 metų nuo šalių nuomos santykių dienos, teismas vertino kritiškai, konstatavo, kad kiti byloje esantys įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Ginčo technika buvo pristatyta atsakovei darbo dienos pradžioje – apie 9 val. ryto, atsakovė ją priėmė naudoti. Buvo pakankamai laiko grąžinti techniką tą pačią darbo dieną arba bent pareikšti rašytinę pretenziją. Atsakovės darbuotojų paaiškinimuose nurodyti ginčo technikos trūkumai (defektai) turėjo būti vizualiai aiškiai matomi ir tokiu atveju ginčo technika iš viso neturėjo būti priimta naudoti. Atsakovės darbuotojai patvirtino ginčo techniką naudoję. Teismas sprendė, kad liko nepaneigta, jog ginčo technika atsakovei buvo pateikta tinkamos kokybės.
4.5. Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už nuomą ir ginčo technikos remontą įtraukimas į apskaitą bei ieškovės pateiktas pokalbio įrašas (ir jo stenograma) leido daryti išvadą, esant labiau tikėtina, kad ginčo techniką atsakovė gavo tinkamos naudoti būklės, tačiau naudodama ją pablogino (apgadino) – pažeidė bunkerį bei peilį, todėl ginčo technika buvo grąžinta anksčiau sutarto termino. Įrodymų, kad ginčo technika iki jos perdavimo buvo tokios pat būklės kaip ir grąžinta (įvertinus normalų nusidėvėjimą), atsakovė nepateikė, o jos darbuotojų D. K. ir T. L., kurie galimai yra suinteresuoti sprendimo rezultatu, paaiškinimai tokių aplinkybių neįrodo. Prašydama pateikti jai PVM sąskaitas faktūras už nuomą ir remontą bei tas sąskaitas faktūras įtraukdama į savo apskaitą atsakovė iš esmės pripažino esanti skolinga ieškovei už nuomą ir atsakinga už ginčo technikos remontą. Su ieškovės darbuotoju bandęs derėtis dėl nuolaidos už remontą asmuo, skambinęs iš atsakovės telefono abonento ir tiksliai žinojęs ginčo technikos remonto pobūdį, kainos dydį, tikėtina, buvo būtent ginčo techniką naudojęs atsakovės darbuotojas.
4.6. Teismas konstatavo, kad yra įrodytos visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Veiksmų neteisėtumas yra išsinuomoto daikto būklės pabloginimas. 2018 m. gegužės 4 d. užsakyme J0208 tiekėjas (pardavėjas) UAB „E. M.“ nurodė tokius šluotos su bunkeriu remonto darbus: apsauginė guma šepečiui, bunkerio lyginimo-tiesinimo, virinimo darbai, peilio rekonstrukcija, varžtai peiliui. Iš byloje esančio garso įrašo (jo stenogramos) teismas darė išvadą, kad mechaniškai buvo pažeista ginčo technikos paviršinė dalis ir peilis. Teismas sutiko, kad valant kelio dangą joje yra ir šulinių dangčiai, tačiau vertinant pokalbio įrašo kontekstą, sprendė esant labiau tikėtina, jog buvo užvažiuota ne ant standartinio kelio šulinio dangčio. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų pažeidimų buvo pažeista ir apsauginė ginčo technikos guma šepečiui, sprendė, kad apsauginė guma šepečiui galėjo buvo keičiama dėl normalaus jos nusidėvėjimo, todėl šių išlaidų (80,00 Eur, su PVM 96,80 Eur) nepriskyrė prie nuostolių, atlygintinų dėl ginčo technikos pabloginimo.
4.7. Atsakovei nepasirašius sutarties, ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius teismas laikė teisiškai nepagrįstu, todėl netenkino. Pripažino pagrįstu reikalavimą priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš dalies (~ 81 proc.), iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė UAB „A. “ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2341-528/2021 ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį atmesti ir priteisti apeliantei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo sudaryta nuomos sutartis, o įstatyme numatytos privalomos rašytinės formos nesilaikymas nedarė sutarties negaliojančia. Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, klaidingai ir nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje.
5.2. Sutartis buvo siūloma juridinio asmens, dirbančio įrenginių nuomos versle, todėl jam buvo žinomi sandorio formos reikalavimai, jog tik pasirašius priėmimo-perdavimo aktą bus pripažįstama, jog įranga perduota būtent tokios kokybės ir būklės, kaip nurodyta priėmimo-perdavimo akte (CK 6.531, 6.535 straipsniai). Apeliantė buvo išreiškusi valią sudaryti nuomos sutartį, tačiau valia buvo išreikšta išsinuomoti tinkamos kokybės įrenginį. Ieškovei tokio įrenginio nepristačius, sutartis liko nesudaryta.
5.3. Ieškovė tinkamai nevykdė pareigos perduoti apeliantei naudotis tinkamos kokybės techniką. Nebuvo galima naudoti nei pačios šluotos su bunkeriu (nes ji yra naudojama kaip autokrautuvo priedas) nei autokrautuvo, nes jo naudojimas be priedo buvo betikslis. Tai patvirtina apeliantės darbuotojų – direktoriaus T. L. bei D. K. 2021 m. vasario 19 d. paaiškinimai. Jau sekančią darbo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. (pirmadienis), apeliantė ginčo techniką grąžino, nors techniką turėjo teisę naudoti iki 2018 m. balandžio 20 d. Apeliantė nepasirašydama sutarties bei nuomos priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai išreiškė savo poziciją nepriimti netinkamos naudoti būklės ginčo technikos.
5.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių. PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į bendrovės apskaitą yra tinkamos bendrovės buhalterijos tvarkymas, o ne sutartinių santykių pripažinimas. Teismas nevertino kitų faktinių bylos aplinkybių, t. y. aiškios apeliantės valios nepriimti netinkamos būklės ginčo technikos, nepasirašant sutarties bei nuomos perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), neobjektyviai ir nepagrįstai vertino apeliantės darbuotojo ir direktoriaus paaiškinimus. Taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuluojamų įrodymų vertinimo taisyklių.
5.5. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai, tačiau nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus. Nuomininkas turi teisę ginti savo teises vienu iš įstatyme numatytų būdų. Apeliantė, pastebėjusi trūkumus technikos daugiau nebenaudojo ir sekančią darbo dieną ją nedelsdama grąžino nuomotojui nurodydama priežastis. Nuomotojas turi būti laikomas pažeidęs savo pareigas perduoti tinkamos kokybės daiktą ir netenka teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį, nes pirmasis pažeidė įsipareigojimus. Darytina išvada, kad jeigu, tarp šalių ir buvo susiklostę sutartiniai santykiai, pati ieškovė nesilaikė sutarties įsipareigojimų – nepristatė tinkamos būklės ginčo technikos. Apeliantė teigia, kad ieškovė pažeidė sutarties 5.1 ir 5.2 punktus.
5.6. Teismas sprendime netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog įrenginių būklė jų perdavimo metu buvo tinkama, kad apeliantė buvo supažindinta su įrangos naudojimosi instrukcija ar kad jai buvo pateikti visi įrangos priežiūros ir naudojimosi nurodymai. Pristačius ginčo techniką apeliantei, ant autokrautuvo montuojama šluota su bunkeriu jau buvo pažeista, t. y. ant šios dalies esanti guma buvo suirusi, suplyšusi, šluota aiškiai nusidėvėjusi, o pamėginus tokią techniką panaudoti su tikslu išsiaiškinti, ar defektai yra esminiai technikos naudojimui, buvo pastebėta, kad technika neveikia taip kaip turėtų veikti. Dėl šios priežasties nebuvo galima naudoti nei pačios šluotos su bunkeriu (nes ji yra naudojama kaip autokrautuvo priedas) nei autokrautuvo, nes jo naudojimas be priedo buvo betikslis. Teismas sprendime konstatuodamas, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad grąžinus ginčo techniką, ši buvo tokios pačios būklės, kaip ir priėmus ją, nukrypo nuo įrodinėjimo pareigos taisyklių.
5.7. Ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių aplinkybę, kad būtent dėl apeliantės veiksmų ginčo technika buvo apgadinta. Ieškovo pateiktas 2018 m. gegužės 4 d. Užsakymas J0208 už ginčo technikos remonto darbus, neįrodo aplinkybės, kad remonto darbus reikėjo atlikti būtent dėl apeliantės veiksmų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „S. t.“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apeliantės visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).
6.2. Nagrinėjamu atveju nei bendrosiose nuomos sutarties nuostatose (CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus pirmasis skirsnis), nei CK teisės normose, reglamentuojančiose įrenginių nuomos sutarties formą, nėra nustatyta, kad nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos. Ieškovė turėjo įrodyti, kad įrangos nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad nuomotojas perdavė nuomininkui įrangą ir kad įranga buvo naudojamasi už nuomos mokestį.
6.3. Apeliantė ne tik priėmė įrenginį, tačiau ir juo naudojosi, o naudojimosi metu jį sugadino. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantė prašė ieškovės pateikti sąmatą už atliktus remonto darbus bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 041292 už krautuvo šluotos su bunkeriu remontą. 2018 m. gegužės 10 d. telefoninio pokalbio garso įrašas ir jo stenograma tarp ieškovės darbuotojo A. J. ir apeliantės darbuotojo, besinaudojusio apeliantei priklausančiu abonento telefono numeriu, galima spręsti, kad apeliantė pripažino, jog užvažiavo ant šulinio ir tokiu būdų stipriai sugadino įrenginį. Pokalbio metu apeliantės darbuotojas įvardijo sąmatos už atliktus remonto darbus sumą, prašė sumažinti remonto darbų kainą, kas iš esmės patvirtina, kad apeliantė gavo tinkamos kokybės įrenginį, juo naudojosi, o naudojimosi metu jį sugadino. 2021 m. sausio 13 d. VMI mokestinių prievolių departamento IV skyriaus pranešimas patvirtina, kad apeliantė ginčo skolą pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras buvo įsitraukusi į VMI sąskaitų faktūrų registrą. Tokiais savo veiksmais ji iš esmės pilna apimtimi pripažino suteiktas nuomos paslaugas.
6.4. Nors apeliantė nepasirašė sutarties bei nuomos priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji priėmė ieškovės perduotą įrankį, juo naudojosi ir naudojimosi metu jį sugadino. Tarp šalių faktiškai susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, nes toks negaliojimas įsakmiai nenurodytas įstatyme.
6.5. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos įvykusios ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo-pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas.
6.6. Ieškovė savo reikalavimą grindė PVM sąskaitomis faktūromis, o šalių sutartinių santykių aplinkybes, susijusias su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, įrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. tarpusavio šalių susirašinėjimu, telefoninio pokalbio garso įrašais ir VMI duomenimis, kurie laiko atžvilgiu yra artimesni įvykusiems nuomos teisiniams santykiams. Apeliantė pateikė jos darbuotojų paaiškinimus, kurie yra surašyti daugiau kaip po 2 metų nuo įvykusių nuomos santykių dienos, be to, yra prieštaringi ieškovės pateiktiems įrodymams.
6.7. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai.
6.8. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų – tarpusavio šalių susirašinėjimo, telefoninio pokalbio garso įrašo ir VMI duomenų – galima matyti, kad apeliantė priėmė ieškovės perduotą techniką, jos priėmimo-perdavimo metu pretenzijų dėl perduodamos technikos nereiškė bei ją naudojo, o jos naudojimo metu užvažiavo ant šulinio, dėl ko ji ir buvo sugadinta. Ieškovės suteiktas nuomos paslaugas ir įrankio remonto išlaidas apeliantė iš esmės pripažino įtraukdama į VMI apskaitą ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nors apeliantė ir nepasirašė sutarties bei priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos elgesys sąlygojo sutarties sudarymą ir jos vykdymą, kas iš esmės lėmė, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais.
6.9. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, tačiau vadovaujantis CK 6.500 straipsniu, pareigą įrodyti, jog daiktas pablogėjo ne dėl jos kaltės, turėjo būtent apeliantė. Šiuo atveju apeliantė pateikė įrodymus, neva patvirtinančius, jog ieškovė ginčo techniką apeliantei pateikė netinkamos kokybės, o pirmosios instancijos teismas juos įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už ginčo technikos nuomą ir jos remonto išlaidas. Ieškovė nurodo, jog perdavė ginčo techniką tinkamos būklės, o jai grąžinta apgadinta, atsakovė tvirtina gavusi ginčo techniką su defektais ir negalėjo jos naudoti, todėl ją grąžino sekančią dieną.
10. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. Įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią yra pasirašiusi tik ieškovė, nurodyta, jog ieškovė (nuomotoja) suteikė atsakovei (nuomininkei) teisę laikinai atlygintinai naudotis, išnuomojo statybinius įrankius bei įrangą, o nuomininkė įsipareigojo laiku apmokėti nuomos mokestį, naudoti bei grąžinti įrangą pagal šią sutartį. Byloje pateiktas nepasirašytas nuomos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta nuomojama įranga – krautuvas GEHL SL4640E, autokrautuvo šluota su bunkeriu SW180 (toliau – ginčo technika), transportas ir kaina / nuolaidos dydis bei nurodyta, kad ją privaloma grąžinti iki 2018 m. balandžio 20 d. 8.58 val. Iš VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registro informacijos matyti, kad 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ST Nr. 040639 už nuomą 178,40 Eur (su PVM) sumai. 2018 m. gegužės 8 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ST Nr. 041292 apmokėti 423,50 Eur (su PVM) už krautuvo šluotos su bunkeriu remontą. Ši PVM sąskaita faktūra tiek ieškovės, tiek atsakovės yra įtraukta į VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registrą. 2019 m. sausio 25 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 048388 apmokėti 178,40 Eur (su PVM) už krautuvo GEHL SL4640E, autokrautuvo šluotą su bunkeriu SW180 ir transportą. Ši PVM sąskaita faktūra yra įtraukta į VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registrą abiejų šalių. Taip pat VMI Išrašomų sąskaitų faktūrų registre yra įtraukta 2019 m. sausio 25 d ieškovės išrašyta atsakovei kreditinė PVM sąskaita faktūra KRED Nr. 20190125 analogiškai 178,40 Eur sumai. Pateiktas šalių susirašinėjimas dėl atsiskaitymo už ginčo technikos nuomą ir jos remonto darbus. Byloje yra pateiktas ieškovės užsakymas J0208 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „E. M.“ dėl šluotos su bunkeriu remonto. Ieškovė yra pateikusi 2018 m. gegužės 10 d. telefoninio pokalbio garso įrašą ir jo stenogramą, o iš telekomunikacijos paslaugas teikiančios UAB „TELE2“ informacijos matyti, kad telefono numeris 69834351, iš kurio ieškovei buvo skambinta, 2018 m. gegužės 10 d. priklausė atsakovei. Iš garso įrašo nustatyta, kad tarp šalių darbuotojų vyko derybos dėl apgadintos šluotos su bunkeriu remonto kainos, atsakovės darbuotojas pripažino sugadinęs ginčo įrenginį, buvo prašoma sumažinti remonto kainą. Atsakovė pateikė 2021 m. vasario 19 d. savo darbuotojų T. L. ir D. K. paaiškinimus, kuriuose šie nurodė, jog 2018 m. balandžio 13 d. pristatyta technika –autokrautuvas su montuojama šluota buvo su trūkumais – guma suirusi, suplyšusi, aiškiai nusidėvėjusi, neveikė kaip turėtų, todėl buvo nenaudojama ir grąžinta sekančią darbo dieną, o dėl technikos sugadinimo jie niekam neskambino ir jiems niekas neskambino.
11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pateikė atsakovei ginčo techniką – krautuvą ir jo šluotą su bunkeriu, o atsakovė ją gavo ir grąžino sekančią darbo dieną. Atsakovė nėra pasirašiusi ieškovės parengtos įrangos nuomos sutarties ir kitų dokumentų, tačiau rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 1 dalis, 6.478, 6.531 straipsniai). Kadangi atsakovė priėmė ginčo techniką iš tos technikos nuomotojos (ieškovės), todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai.
12. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, daikto dokumentus ir priedus (techninį pasą, kokybės sertifikatą ir t. t.), kurie yra būtini to daikto naudojimui, jeigu sutartis nenumato ko kita, ir garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1, 3 dalys). Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį (CK 6.483 straipsnio 2 dalis). Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis).
13. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad duomenų apie ginčo technikos būklę ar bet kokius jos trūkumus technikos perdavimo atsakovei metu, apie atsakovės pretenzijas ieškovei dėl ginčo technikos netinkamos kokybės, neveikimo, apgadinimo ar kt. arba dokumentų ir priedų, būtinų tos technikos naudojimui, neperdavimą atsakovei, teismui nepateikta, taigi tai nėra ir įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovės pateikti jos darbuotojų paaiškinimai, surašyti daugiau kaip po 2 metų nuo šalių nuomos santykių dienos pagrįstai pirmos instancijos teismo įvertinti kritiškai, taip pat teisingai įvertinta, kad ir kiti įrodymai byloje jų nurodytų aplinkybių dėl įrenginio nekokybės nepatvirtina. Ginčo technika atsakovei buvo pateikta ryte, ir pastebėjus ginčo technikos trūkumus, per visą darbo dieną buvo pakankamai laiko grąžinti minėtą techniką dar tą pačią darbo dieną arba pareikšti rašytinę pretenziją. Jokių įrodymų dėl kurių ginčo technikos nebuvo galima grąžinti nedelsiant, jei ji buvo netinkama naudoti, nepateikta. Atsakovės darbuotojų paaiškinimuose nurodyti ginčo technikos trūkumai (defektai) turėjo būti vizualiai aiškiai matomi ir tokiu atveju ginčo technika iš viso neturėjo būti priimta naudoti. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės darbuotojai patvirtino ginčo techniką naudoję, todėl liko nepaneigta, jog ginčo technika atsakovei buvo pateikta tinkamos kokybės.
14. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė prašė ieškovės pateikti jai sąmatą už atliktus remonto darbus ir sąskaitą Nr. 041292 (ieškovės PVM sąskaita faktūra 423,50 Eur (su PVM) apmokėjimui už krautuvo šluotos su bunkeriu remontą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės išrašytų atsakovei PVM sąskaitų faktūrų už nuomą ir ginčo technikos remontą įtraukimas į apskaitą bei ieškovės pateiktas pokalbio įrašas (kuriame girdėti, kaip atsakovės darbuotojas pripažįsta, kad sugadino įrangą, prašo sumažinti kainą už remontą), leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, kad ginčo techniką atsakovė gavo naudoti tinkamos būklės, tačiau naudodama ją apgadino (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
15. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad tas daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Įrodymų, kad ginčo technika iki jos perdavimo buvo tokios pat būklės kaip ir grąžinta, t. y. apgadinta (įvertinus normalų nusidėvėjimą), atsakovė nepateikė.
16. Žalai pagrįsti ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 4 d. užsakymą J0208, kuriame tiekėjas (pardavėjas) UAB „E. M.“ nurodė šluotos su bunkeriu remonto darbus: apsauginė guma šepečiui, bunkerio lyginimo–tiesinimo, virinimo darbai, peilio rekonstrukcija, varžtai peiliui. Iš byloje esančio garso įrašo darytina išvada, kad ginčo įrenginys buvo pažeistas mechaniškai, t. y. sugadintas atsakovei naudojant.
17. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl nurodytų pažeidimų buvo pažeista ir apsauginė ginčo technikos guma šepečiui ir labiau tikėtina, kad apsauginė guma šepečiui buvo keičiama dėl normalaus jos nusidėvėjimo, todėl šių išlaidų (80,00 Eur, su PVM 96,80 Eur) nepriskyrė nuostoliams, kurie turi būti atlyginami dėl ginčo technikos pabloginimo (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).
18. Įvertinus visus surinktus įrodymus, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei nuomos mokestį už 1 dieną – 178,40 Eur ir atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius 326,70 Eur (423,50 Eur – 96,80 Eur) nuostolius už ginčo technikos remontą, tai yra iš viso 505,10 Eur skolą už nuomą ir žalą (178,40 Eur + 326,70 Eur) (CK 6.224–6.249, 6.251 straipsniai, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis), kitoje dalyje ieškinį atmetant.
19. Atmestini apeliantės argumentai, kad apeliantė buvo išreiškusi valią sudaryti nuomos sutartį, tačiau valia buvo išreikšta išsinuomoti tinkamos kokybės įrenginį. Ieškovei tokio įrenginio nepristačius, sutartis liko nesudaryta. Minėti argumentai paneigti garso įrašu, kur akivaizdžiai girdėti, kaip atsakovės darbuotojas nurodo, kad naudojo įrenginį ir jį sugadino, nėra reiškiama jokia pretenzija nei žodžiu nei raštu dėl netinkamo įrenginio. Nuomos sutarties nepasirašymas perduodant daiktą, pats savaime, visų kitų įrodymų kontekste, nepaneigia kad daiktas buvo perduotas ir naudotas. Kaip nurodė apeliantė, išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, esant surinktai įrodymų visumai jos tik papildomai patvirtina, kad įranga buvo perduota tinkamos būklės, o vėliau – sugadinta ((duomenys neskelbtini) 178).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą bei nuomos teisinius santykius ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CK 6.224–6.249, 6.251 straipsniai, 6.477, 6.487, 6.500 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai) nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1815,00 Eurų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, prašo jas priteisti iš apeliantės (DOK 23463). Atmetant apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos UAB „S. t.“ iš UAB „A. “ (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „S. t.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „A. “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.