Alytaus apylinkės teismo sprendimas

vie­šame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. K., su institucija teikiančia išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi Prienų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą ir kitus dokumentus jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo yra pagrįsti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Vaiko gimimo liudijimai patvirtina, kad atsakovas A. K. yra V. K., L. K. ir A. K. tėvas, todėl atsakovas turi pareigą jas išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-209/2013).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 840,00 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 633,20 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimas Nr. 1014), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 316,50 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 250 eurų kiekvienai dukrai, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma nėra didesnė nei pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma vaikų poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaikų poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui eurų suma yra per didelė, vaikams išlaikyti. Atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikams. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tai patvirtina ir iš SODROS teismo išreikalauta pažyma, apie tai, kad atsakovas vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo vaikams, nepaisant to, kad atsakovas neteikia nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo duomenų apie gaunamas pajamas bei turimo turto, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Vaikai turi teisę žinoti abu tėvus, būti auklėjamiems ir aprūpinamiems. Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tam, kad būtų tinkamai užtikrintos vaiko teisės bendrauti su tėvu – ir jam pageidaujant, atsakovė nedarys kliūčių bei neribos galimybių palaikyti ryšius atsakovui su dukromis, nesant ginčo ir dukrų tėvui nebendraujant su vaikais toks ieškinio reikalavimas neteikiamas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Vadovaujantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo gimimo. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo, iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004).

Atsakovas dukromis nesirūpina ir joms neteikia išlaikymo jokia forma, nuo pat dukrų gimimo, todėl išlaikymo įsiskolinimas dukrai V. skaičiuojamas už 36 mėnesius, po 200 Eur, tai susidarytų 7200 Eur. Dukrai L. už 34 mėnesius, po 200 Eur ir sudarytų 6800 Eur. Dukrai A. už 16 mėnesių po 200 Eur susidarytų 3200 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, nes ieškovę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. ATS-2023-00454 (toliau Tarnyba), atstovavo ir teikė teisines konsultacijas advokatė Rasa Malinauskienė, suteikiant ieškovei 100 procentų nemokamą teisinių paslaugų teikimą. Tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybė turėjo 315 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą posėdyje, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 202,50 Eur (250 Eur + 250 Eur + 250 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %), bei už įsiskolinimo priteisimą 387 Eur (7200 Eur + 6800 Eur + 3200 Eur x 3 % x 75 %), iš viso 589 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina ši bylinėjimosi išlaidų suma, taip pat 315 Eur atstovavimo išlaidų valstybei.

Taip pat už procesinių dokumentų siuntimą valstybė turėjo 74,19 Eur (septyniasdešimt keturi eurai 19 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusios dukros L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusios dukros L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaikų motinai I. M.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą: dukrai V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), už trisdešimt šešis mėnesius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant į mėnesį po 200 Eur, viso 7200 (septynis tūkstančius du šimtus) Eur; dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), už trisdešimt keturis mėnesius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant į mėnesį po 200 Eur, viso 6800 (šešis tūkstančius aštuonis šimtus) Eur; dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), už šešiolika mėnesių, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant į mėnesį po 200 Eur, viso 3200 (tris tūkstančius du šimtus) Eur.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 315 (tris šimtus penkiolika) Eur atstovavimo išlaidų valstybei ir 589 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, bei 74,19 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 19 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.