Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Antonui Aleksandrovič, Mykolui Sadauskui,

traukiamam administracinėn atsakomybėn I. D., jo atstovui advokatui Jevgenijui Bogdanovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. 2018-01-21 nuo 10.00 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose (centro koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2. punktų reikalavimus, o taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-02-06 įsakymo Nr. D1-86 „Dėl vilkų medžiojimo 2017-2018 metų medžioklės sezono metu nutraukimo“ nuostatas, nušovė vilką, kurį automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į J. R. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

I. D. pripažino, kad nušovė vilką, kai to daryti nebuvo galima ir paaiškino, kad yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narys. Vyko varomoji medžioklė, kuri prasidėjo apie 10.00 val. Dalyvavo iš viso apie 15 žmonių. Pradžioje buvo instruktažas. Buvo galima medžioti šernus, lapes, meškėnus. Vilkų medžioti nebuvo galima. Medžioklėje dalyvavo vienas šuo, priklausantis svečiui. Maždaug po pusvalandžio nuo medžioklės pradžios pamatė, kad medžioklėje dalyvavusį veislinį šunį vejasi vilkas. Tarp šuns ir vilko buvo apie 7-10 metrų atstumas, o pats buvo apie 20 metrų nuo jų. Norėdamas išgelbėti šunį, šovė į vilką. Jeigu nešautų, vilkas sudraskytų šunį. Šovė du kartus, nes po pirmo šūvio vilkas atsikėlė. Apie įvykį pranešė medžioklės vadovui, kai pasibaigė varymas. Vilkas liko gulėti vietoje. Medžioklė buvo pratęsta, dar tęsėsi apie 3 valandas. Pasibaigus medžioklei, paprašė J. R. automobilį, paaiškino jam, kad reikia nugabenti nušautą vilką ir iš J. R. pasiskolintu automobiliu nuvežė vilką į J. R. sodybą. Važiavo kartu su kitais medžiotojais. Vežė vilką į sodybą išdoroti. Medžioklės lape nurodė, kad vilkas nušautas. Sodybos kaimynai pranešė policijai, todėl jie anksčiau atvažiavo negu pranešė agentūrai. Vilką paėmė policija. Apie nušautą vilką aplinkos apsaugos agentūrai turėjo pranešti medžioklės vadovas. Nežino kodėl jis pranešė tik kitą dieną. Pranešti galima per 24 valandas. Įvykio niekas nematė.

Suinteresuotas asmuo J. R. paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje kartu su I. D.. Nematė kaip buvo nušautas vilkas. Apie tai sužinojo pasibaigus medžioklei. I. D. paprašė duoti mašiną nugabenti vilką. Vilko gabenimas buvo teisėtas, nes medžioklės lape apie tai buvo pažymėta. Pats vilko į automobilį nekrovė. Vilkas buvo nugabentas pas jį namo. Sutiko su tuo. Ketino jį išdoroti. Tos dienos vakare pas jį į namus atvyko policija, pasiėmė vilką.

Liudytojas B. B. paaiškino, kad vadovavo medžioklei, kurioje buvo nušautas vilkas. Medžioklė prasidėjo ryte apie 09.00 val. Apie nušautą vilką sužinojo apie pietus. Apie nušautą vilką reikėjo pranešti. Skambino medžioklės klubo pirmininkui, bet jam neprisiskambino, agentūros telefono nežinojo. Miške nebuvo ryšio, negalėjo prisiskambinti. Medžioklė pasibaigė apie 16.00 val., jau buvo tamsu. Vilką nugabeno po medžioklės. Pats medžioklės lape pažymėjo apie vilko gabenimą. Nušautą vilką buvo galima gabenti. Kitą dieną ryte paskambino į aplinkos apsaugos agentūrą ir pranešė apie nušautą vilką. Kai paskambino į agentūrą jam pasakė, kad vilkas jau yra policijoje ir įvykis tiriamas. Apie tai, kad policija pradėjo tyrimą, sužinojo tą pačią dieną, nes iš jo buvo paimtas medžioklės lapas. I. D. galėjo su medžioklės lapu gabenti vilką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. D. prisipažino, kad sumedžiojo vilką, kai vilkų medžiojimo sezonas buvo pasibaigęs. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 15.2.6. punktu, vilkus medžioti leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau). 2017-2018 vilkų medžiojimo sezonas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo nutrauktas 2017-12-05 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 981 ir Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje atnaujintas nebuvo. Todėl 2018-01-21 I. D. neturėjo teisės medžioti vilko.

I. D. teismui paaiškino, kad šaudamas į vilką veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išgelbėti vilko vejamą veislinį medžioklinį šunį. ANK 290 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. Taigi I. D., vadovaujantis minėta ANK nuostata galėtų būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą vilko sumedžiojimą, jeigu laikytųsi Medžioklės taisyklėse įtvirtintų reikalavimų ir tinkamai bei laiku praneštų apie įvykį, tačiau to nepadarė.

Medžioklės taisyklių 23 punktas numato medžiotojo pareigą informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. I. D. paaiškino, kad apie nušautą vilką pranešė medžioklės vadovui B. B. pasibaigus varymui, bet dar nesibaigus medžioklei. Pastarasis, apklaustas liudytoju, patvirtino šią aplinkybę. I. D. teigė, kad žinojo, jog vilko nebuvo galima medžioti. Vilkas tarp medžioti leidžiamų žvėrių nebuvo įrašytas ir 2018-01-21 medžioklės lape (b. l. 3). Vadinasi, vilko sumedžiojimas pasibaigus vilkų medžioklės sezonui atitiko Medžioklės taisyklių 15.2.6. punkto pažeidimą ir ši aplinkybė buvo aiškiai žinoma tiek daugiau kaip dvidešimties metų medžiotojo stažą turinčiam medžiotojui I. D., tiek medžioklės vadovui B. B..

Medžioklės taisyklių 24.10. punkte numatyta, kad medžioklės vadovas privalo nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Liudytojas B. B. paaiškino, kad apie nušautą vilką ketino pranešti medžioklės klubo pirmininkui, tačiau jam neprisiskambino. Aplinkos apsaugos agentūrai iš karto nepranešė, kadangi neturėjo telefono numerio, kuriuo turėjo skambinti. Taip pat tvirtino, kad miške nebuvo telefono ryšio, todėl apie įvykį informavo agentūrą kitos dienos ryte. Tokie medžioklės vadovo veiksmai neatitinka Medžioklės taisyklių 24.10. punkto reikalavimų, kadangi medžioklės vadovas B. B., sužinojęs apie nušautą vilką, turėjo nelaukiant medžioklės pabaigos, nepaisant to, kad medžioklė vyko sekmadienį, t. y. ne darbo dieną, iš karto skambinti aplinkos apsaugos agentūrai. O nesant telefono ryšio miške, turėjo išeiti į artimiausią vietą, kurioje yra ryšys ir paskambinti, jei ne į agentūrą, tai į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, kaip tai nurodyta viešai prieinamame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento internetiniame puslapyje (http://vrd.am.lt/VI/index.php#a/9280). Nurodytame puslapyje pateikiama informacija, kad apie bet kokius aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus ne darbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis galima pranešti Bendruoju pagalbos numeriu 112 arba tiesiogiai į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir ekstremalių aplinkosauginių situacijų valdymo skyrių telefonu 8(5) 2732995.

Nepaisant to, kad medžioklės vadovas B. B. iš karto nepranešė apie neteisėtai nušautą vilką, patys medžiotojai turi pareigą tai padaryti. Medžioklės taisyklių 28 punkte numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 informuoti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai nustatytos formos (3 priedas) pranešimą, o ši gautą pranešimą turi tą pačią darbo dieną pateikti Aplinkos ministerijai el. paštu. I. D. nurodyto punkto reikalavimų nevykdė ir išvyko iš medžioklės vietos nepranešęs apie sumedžiotą vilką. Net ir tuo atveju, jeigu I. D. nurodyto telefono numerio nežinojo, jis galėjo ir turėjo apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Jeigu I. D. nušovęs vilką iš karto būtų pranešęs apie tai aukščiau aptarta tvarka, tuomet jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas ir administracinė atsakomybė jam už tai nekiltų, kadangi tinkamas gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejo įforminimas šalina medžiotojo administracinę atsakomybę laikantis ANK 290 straipsnio 11 dalies nuostatos. Tačiau savalaikiai neinformavus kompetentingų institucijų apie neteisėtą vilko sumedžiojimą, I. D. veiksmai negali būti vertinami per būtinojo reikalingumo prizmę ir užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi prieinama išvados, kad yra visiškai įrodyta, jog I. D. sumedžiojo gyvūną, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.

Skiriant I. D. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka nebaustas, todėl yra pagrindas skirti jam ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytą minimalią nuobaudą su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams.

ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. I. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą vilko sumedžiojimą, tačiau neteisėtas vilko gabenimas jam nebuvo inkriminuojamas, ką teismo posėdyje patvirtino ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas A. Aleksandrovič, todėl nėra pagrindo I. D. skirti transporto priemonės, kuria buvo gabentas nušautas vilkas, konfiskavimo. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, turėtų būti konfiskuojamas ir ginklas, kuriuo buvo nušautas gyvūnas. ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, t. y. gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Byloje nustatyta, kad tiriant įvykį I. D. ginklas nebuvo sulaikytas, o vėliau parduotas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą nėra, todėl ginklo konfiskavimas neskirtinas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 800,00 Eur (aštuonių šimtų Eur) baudą su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18078904861.