Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12253-632/2020 pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2020 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas pareiškėjo E. V. skundas dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: 1) staigiai sustabdyti visus neaiškius vogimus iš pareiškėjo sąskaitos ir grąžinti lėšas atgal į ją; 2) nedelsiant nurodyti, kiek pinigų iš sąskaitos pavogta bei nuo kada pradėta savavališka antstolių veikla jo sąskaitoje; 3) nedelsiant pateikti visus dokumentus, kuriais remiantis buvo nurašytos lėšos; 4) staigiai ir nedelsiant sutvarkyti antstolės pridirbtą „jovalą“, informuojant pareiškėją, kada bus grąžinami pinigai, bei pateikti rašytinį atsiprašymą už atliktus veiksmus, pasistengiant, jog pareiškėjas patikėtų, kad atsiprašymas yra nuoširdus.

Nurodė, kad nuvykęs banką pasiimti sutaupytų pinigų, sužinojo, kad visos gautos pašalpos nuo 2019 m. birželio 1 d. yra neaiškiomis aplinkybėmis išvogtos, o sąskaitos areštuotos. Banko darbuotoja paaiškino, kad pinigus iš jo sąskaitos išskaitė antstolių R. A. ir D. P. kontora bei „Sodra.“ Nuvykus į antstolių kontorą nepavyko išsiaiškinti, nes antstolės bijo klientų, o paskambinus telefonu tyčiojasi ir apsimeta, nieko nežinančios.

Antstolė D. P. 2020 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti atsisakė, nurodydama, kad jos atlikti veiksmai vykdomosiose bylose, kuriose buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo E. V., yra teisėti, atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. Pažymėjo, kad visus procesinius dokumentus antstolė registruotais laiškais siuntė pareiškėjui, tačiau siųstos korespondencijos buvo grąžinamos neįteiktos pareiškėjui su žyma „neįrengta pašto dėžutė“ ir „neatsiėmė pašte“. Pareiškėjas nėra informavęs antstolės apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Pareiškėjo sąskaitos pirmą kartą buvo areštuotos 2017 m. kovo 23 d. ir iki pinigų nurašymo areštai galiojo. Jam turėjo būti žinoma apie paskirtas administracines nuobaudas ir jis turėjo suprasti, kad nuobaudų nesumokėjus, jų išieškojimas bus vykdomas priverstinai. Išieškotų lėšų pareiškėjui grąžinti nebegali, nes jos buvo išskirstytos CPK 753 ir 758 straipsniuose ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolių kontora pareiškėjui dokumentų kopijas pateiks, kai jis už kopijas sumokės Sprendimų vykdymo instrukcijos 130.2. punkte numatytą sumą. Pateikti nuoširdaus atsiprašymo neturi galimybės, nes nėra už ką atsiprašyti. Pareiškėjo skunde pavartotų barbarizmų, kaip „šaraškinų kontora“, „jovalas“, „apsimetimas šlanga“, tikrosios prasmės antstolė nesupranta, todėl nekomentuoja. Kadangi atsisakė tenkinti skundą, patvarkymą su vykdomosiomis bylomis perdavė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjas E. V. įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – 1) konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolė vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo ir kokiose jo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose; 2) suformuluoti prašymą teismui, kas turėtų būti padaryta išnagrinėjus jo skundą dėl antstolės veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė skundo dalyko – kokius neteisėtus antstolės veiksmus skundžia, t. y. konkrečiai neįvardija, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolė vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo ir kokiose jo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose, nesuformulavo prašymo teismui, kas turėtų būti padaryta išnagrinėjus jo skundą dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų. Įpareigoti antstolių kontorą pateikti pareiškėjui duomenis apie visas jos atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, kuriose taikius areštą buvo nuskaitytos jo lėšos, turėtos banke. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pareiškėjas nuvykęs į banką sužinojo, kad jo nuo 2015 m. kauptos banko sąskaitoje lėšos yra nuskaitytos antstolių R. A. ir D. P. kontoros bei „Sodros.“ Jam žinoma, kad buvo nesumokėjęs jam paskirtas dvi baudas: 5 Eur ir 15 Eur, todėl nesuprantama, kodėl antstolė iš jo sąskaitos nuskaitė mažiausiai 200 Eur. Jo antstolių kontoroje niekas nepriėmė, o susisiekus telefonu nieko nepaaiškino, kokios jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Liepė palikti skundą pašto dėžutėje. Gavęs antstolės patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą, sužinojo, kokios vykdomosios bylos užvestos jo atžvilgiu. Jam nesuprantama, kodėl antstolė nuo jo slepia duomenis apie vykdomas jo atžvilgiu vykdomąsias bylas, kodėl turi kištis teismas, kad jis galėtų sužinoti apie konkrečiais laikotarpiais nuskaičiuotas antstolės jo banko sąskaitoje buvusias lėšas.

6.2. Teismas nutartyje nurodė, kad jis nesuformulavo skundo dalyko – kokius neteisėtus antstolio veiksmus skundžia. Pareiškėjas nurodė, kad jis skundu kreipėsi į antstolę, o ne į teismą. Skunde dėl antstolio veiksmų prašė sustabdyti vykdomųjų bylų jo atžvilgiu vykdymą, išaiškinti, kiek jo atžvilgiu vykdoma vykdomųjų bylų, kiek lėšų yra išieškota, koks yra likusios neišieškotos skolos likutis, kodėl jam antstolė nesudarė galimybės susipažinti su vykdomosiose bylose esančiais dokumentais.

6.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi jo turimi pinigai yra nuskaičiuoti, jis nedirba, tačiau nėra registruotas darbo biržoje, todėl jam valstybė neskiria advokato, o jis pats neturi galimybių susimokėti advokatui, todėl jo skundas dėl antstolio veiksmų neprivalo atitikti CPK 111 straipsnyje įtvirtintų procesiniams dokumentams reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos skolininko E. V. atžvilgiu: 2017 m. kovo 21 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 Eur administracinės nuobaudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; ir 2018 m. birželio 11 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur administracinės nuobaudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai, gavę antstolės persiųstą skundą, nustatė skundo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo ir kokiose jo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose; nėra suformuluotas prašymas teismui, kas turėtų būti padaryta išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą taip pat yra įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius), kuriame įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau antstoliui atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, skundas dėl antstolio veiksmų persiųstas apylinkės teismui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Spręstina, kad įpareigojimas šalinti procesinio dokumento trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (skundas) yra pakankamai aiškus, t. y. ieškinio (skundo) dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje (skunde) esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų trūkumų šalinimo instituto paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad skundas yra su trūkumais, nereiškia, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami.

Įvertinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skunde nėra aiškiai nurodytas, koks konkretus antstolio patvarkymas ar atliktas veiksmas skundžiamas, tačiau iš jo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia antstolės nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje; pinginių lėšų paskirstymo patvarkymus; patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir dėl to nėra galimybės nustatyti, kokiose vykdomosiose bylose ir kokie antstolio procesiniai veiksmai skundžiami. Be to pažymėtina, kad antstolė D. P. 2020 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą išnagrinėjo nors jį tenkinti ir atsisakė ir vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi persiuntė teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad paprastai skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau siekiant visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas turi būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), todėl skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi teisę skirti žodinį procesą ir teismo posėdyje užduodant klausimus.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus, atskirojo skundo argumentus, iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas dėl trūkumų šalinimo, nes, kaip minėta, iš skundo turinio galima nustatyti, kokie antstolės D. P. procesiniai veiksmai skundžiami, be to, teismas turi teisę skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir užduodant klausimus dalyvaujantiems asmenims patikslinti reikalavimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą, nors pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti, teismas gali būti iniciatyvus, taigi gali išsireikalauti papildomus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl įvertinęs visumą faktinių aplinkybių turi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino įstatymų leidėjo CPK 510 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo, kad, antstoliui atsisakius tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio veiksmų teisėtumą patikrina teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartis naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo E. V. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo E. V. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.