- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 1-40-373/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37644-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Benita Surgailytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2019-08-14 apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini),, Utenos m., tyčia K. P. vieną kartą spyrė į krūtinės sritį, dėl to nukentėjusysis griuvo ir pakaušio dešine puse trenkėsi į asfaltą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas muštines žaizdas pakaušio dešinėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės ir kaktinių skilčių, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinėse skiltyse, dešinėje smilkininėje, kairėje momeninėje srityse, galvos smegenų sumušimo kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje, pasekmėje dėl galvos smegenų sumušimo nukentėjusiajam išsivystė simptominė epilepsija, o dėl kaukolės pamato lūžio buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-14 apie 21.00 val. pas jį namuose buvo brolis A. K. ir G. D. (K. P. sugyventinės tėvas), kurie vartojo alkoholį. Jie pasikvietė L. K., kuri gyveno su K. P., pasiaiškinti dėl skyrybų su A. K. priežasčių, Į jo kiemą atėjo L. K. ir neblaivus K. P.. A. K., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo su K. P. muštis iš pradžių kieme, paskui ant asfalto (duomenys neskelbtini),. Jis išbėgo į lauką skirti K. P. su A. K., kurie buvo parkritę ant asfalto ir pešėsi. Jam priėjus, A. K. atsistojo ir pradėjo eiti į kiemą. Jis taip pat apsisuko ir paskui brolį ėjo į kiemą. Eidamas per petį pamatė, kad K. P. ateina link jo iš už nugaros kaip ir kumštį užsimojęs. Jis atsisuko ir spyrė K. P. pataikydamas į krūtinės sritį ir jis nuvirto atbulas ant nugaros ant asfalto ar asfalto pakraščio. Jis tą dieną buvo išgėręs dvi skardines alaus. Ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės ir 32 eurų turtinės žalos atlyginimo pripažįsta. Teritorinės ligonių kasos 1152,59 eurų ieškinį pripažįsta.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).
Civilinė ieškovė B. P. ieškinį palaikė ir parodė, kad po sužalojimo sūnui K. P. buvo nustatytas neįgalumas, jam prasidėjo epilepsijos priepuoliai, dėl kurių jis prarado galimybę vairuoti transporto priemones, sumažėjo jo galimybės įsidarbinti, pablogėjo emocinė būsena. Neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti 10 000 eurų, nes šią sumą buvo aptarę su sūnumi.
Nukentėjusysis K. P., miręs (duomenys neskelbtini), (t.2, b.l. 173, t. 3, b.l. 98, 145-146), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyveno su L. K., kuri ištekėjusi už A. K., tačiau su juo kartu negyvena, bet oficialiai nėra išsituokusi. Kokiomis aplinkybėmis 2019-08-14 apie 20.40 val. atsirado (duomenys neskelbtini), ir galimai patirto sužalojimo dėl neblaivumo visiškai nepamena. (t. 1, b.l. 80-83). Taip pat parodė, kad po to, kai jis 2019-08-14 apie 20.40 val. dėl patirto sužalojimo buvo pristatytas į Utenos ligoninę, neprisimena dėl kokių priežasčių atsipeikėjęs tą pačią dieną iš ligoninės išėjo namo. Jam atrodo, jog naktį praleido tėvų namuose, o sekančią dieną ėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini). Einant jam pasidarė negera ir jis nualpo, turbūt aplinkiniai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuvežė jį į priimamąjį. Kiek pamena, nuo to laiko, kai 2019-08-14 išėjo iš ligoninės, jis niekur kitur negalėjo susižaloti. Po šio įvykio jam dažnai svaigsta galva, negali daryti staigių judesių ar žiūrėti aukštyn, jam kartojasi epilepsijos priepuoliai, traukuliai, kurių iki šio įvykio niekada nėra buvę. 2020 m. jam buvo nustatytas neįgalumas, jis neteko teisės vairuoti, o tai apsunkino galimybes įsidarbinti. Jam nustatytas 55 % darbingumo lygis (t. 1, b.l. 85-88, 90-93).
Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji susituokusi su A. K., tačiau su juo negyvena. Ji turinti draugą K. P.. 2019-08-14 buvo pas K. P., kuris buvo stipriai neblaivus. Ji taip pat buvo vartojusi alkoholio, tačiau mažai. Apie 20.15 val., paprašyta tėvo G. D., taksi kartu su K. P. nuvažiavo į K. L. g., Utenos m., pasiimti tėvo, kuris kartu su jos sutuoktiniu A. K. A. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Ji ir K. P. nuėjo link A. K. namo. Ant namo laiptų stovėjo G. D. ir A. K., jai su pastaraisiais kalbant prie jų priėjo K. P.. A. K. pribėgo ir rankomis stūmė K. P. į krūtinę, po to abu apsikabino, pargriuvo ant asfalto, voliojosi, tačiau kad būtų suduoti smūgiai nematė. Po to abu atsikėlė nuo kelio ir tuo konfliktas tarp jų baigėsi. Į lauką išėjo A. K. ir šaukdamas K. P. „tu mano brolio nemuši" pribėgęs prie jo, stovėjusio ant keliuko, spyrė pataikydamas į galvą už kairės ausies. Nuo smūgio K. P. pargriuvo aukštielninkas, prarado sąmonę, pradėjo sunkiai kvėpuoti (t. 2, b.l. 128-130). L. K. kitos apklausos metu patikslino, kad A. K. K. P. spyrė kažkur į viršutinę kūno dalį, galėjo pataikyti ir į krūtinę (t. 2, b.l. 132-133).
Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-14 apie 19.00 val. su A. K. pastarojo brolio A. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. A. K. alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis paskambino dukrai L. K. prašydamas atvažiuoti jo paimti. Jis buvo kieme su A. ir A. K., kai pamatė ateinančią L. K.. Gatvėje, šalia namo, stovėjo K. P.. A. K. su K. P. susistumdė. Smūgių vienas kitam nesudavė, bent jau jis nematė. Jis pasakė, kad baigtų stumdytis, viskas tuo ir pasibaigė. Tuomet į gatvę išbėgo A. K., kuris dešine koja spyrė K. P., kur pataikė nematė. K. P. krito aukštielninkas ir trenkėsi į asfaltą pakaušiu (t. 2, b.l. 135-138).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-14 pas brolį A. K. su G. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Jam skambinėjo neblaivi žmona L. K., su kuria jis negyvena. Apie 20.00 val. L. K. paprašė perduoti telefoną tėvui G. D., kuris jai pasakė atvažiuoti jo paimti. Maždaug po 15 minučių jam, G. D. ir A. K. būnant kieme, į kiemą atėjo L. K. su K. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis su K. P. susistumdė, susikibo, smūgių nesudavė. Abu buvo labai neblaivūs, tai besistumdydami pargriuvo ant asfalto. Jie išsiskyrė ir mano, kad jis nuėjo link namų. Buvo netoli namo laiptų, kai atsisukęs pamatė ant nugaros gulintį K. P., prie kurio buvo L. K.. Jo brolis lyg ir ėjo link namų. Priėjo prie K. P., kiek pamena, šis buvo sąmoningas. L. K. neleido jo judinti (t. 2, b.l. 141-144).
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jos sugyventinis. 2019-08-14 vakare pas juos namuose buvo A. K. ir G. D., kurie gėrė degtinę. A. K. su jais negėrė, per visą vakarą jis išgėrė pora skardinių alaus, buvo blaivus. Girdėjo, kaip A. K. į mobilųjį telefoną pastoviai skambinėjo jo sutuoktinė L. K.. Pokalbio metu girdėdavosi K. P. šūkavimai ir grasinimai, kad jis sumuš A. K.. Apie 20.30 val. į jų kiemą įėjo L. K. ir K. P.. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, svirduliavo. Tuo metu ji su A. K., stovėdami ant laiptų prie įėjimo, rūkė. K. P. sušuko „žąsine, ateik". A. K. nuėjo prie K. P. ir su juo susikibo, pradėjo stumdytis, stumdydamiesi išėjo iš kiemo ant keliuko. Ji sušuko sugyventiniui „Arūnai, eik skirti, nes blogai baigsis". A. K. nubėgęs greitai juos išskyrė. Ji įėjo į kambarį ir per langą matė grįžtantį A. K., paskui jį į kiemą įėjo A. K., už jo K. P.. K. P. užsimojęs kumščiais iš nugaros artinosi prie A. K., kuris turbūt per petį tai pastebėjo ir koja, atbulomis, spyrė nukentėjusiajam, pataikydamas į krūtinę. K. P. aukštielninkas griuvo ant nugaros ant asfalto (t. 2, b.l. 147-148, 150-159).
Liudytojas N. B., policijos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-14 apie 21.00 val. pagal gautą pranešimą nuvyko į K. L. g. (duomenys neskelbtini),, kur ant gatvės rado gulintį K. P., kuris buvo sąmoningas, akivaizdžiai neblaivus (t. 2, b.l. 161-164).
Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-15 apie vidurdienį, važiuodamas (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžos, pamatė kaip susmuko vyriškis, kaip suprato, jis neteko sąmonės. Vyriškis krito ant šaligatvio. Jis paskambino 112 ir iškvietė medikus, to vaikino nelietė, neapžiūrinėjo. Ar vaikinas kraujavo - nepamena, tik pamena, kad jam iš burnos veržėsi putos, buvo traukuliai (t. 2, b.l. 201-204).
Iš specialisto išvados Nr. G 3513/2019 (01) matyti, jog K. P. nustatyta muštinė žaizda pakaušio dešinėje, kaukolės skliauto lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės ir kaktinių skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, galvos smegenų sumušimas kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje (t. 2, b.l. 5-6).
Iš ekspertizės akto Nr. PEKG 31/2021(01) matyti, kad atlikus papildomą K. P. galvos 2019-08-15 KT tyrimo įvertinimą su 3D rekonstrukcija nustatyta, jog kaukolės lūžis apima ir kaukolės pamatą, todėl sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.1.). K. P. 2019-08-14 patirta galvos trauma yra priežastiniame ryšyje su jos pasekmėje išsivysčiusia simptomine epilepsija. Muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje nėra vertinama kaip atskiras nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimas, bet kaip galvos sužalojimų visumos vienintelė išorinė traumavimo žymė. K. P. galvos traumą galėjo patirti 2019-08-14 nuo vieno trauminio poveikio, griūnant su atsitrenkimu pakaušio dešine puse į kietą pagrindą (t. 2, b.l. 107-114).
Teismo ekspertas V. K. papildomai paaiškino, kad K. P. nustatyta galvos trauma vertinama ir apima galvos sužalojimų visumą: muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžimą, kraujo išsiliejimą virš ir po smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą. Epilepsija atsirado kaip pasekmė po galvos smegenų sumušimo, tačiau sunkų sveikatos sutrikdymo mastą nulėmė kaukolės pamato lūžis (t. 2, b.l. 115-116).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto 2019-08-14, 20:49:21 val. centre užregistruoto L. K. skambučio dėl įvykio garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad ji sako, jog reikalinga greitoji pagalba K. L. (duomenys neskelbtini). ką tik susimušė su draugais, teigia - „Nu tai gi paėmė, įspyrė ir asmuo tėškės ant gatvės“, kad patyrė galvos traumą, kad nežino ar jis sąmoningas, nes bijo jį kliudyti (t. 2, b.l. 207-212).
A. K. 2019-08-14, 21.14 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.55 promilės girtumas (t. 3, b.l. 63).
K. P. 2019-08-14, 21.55 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,23 promilių girtumas (t. 1, b.l. 94).
Kaltinamasis A. K. pripažino spyręs K. P. į krūtinės sritį ir šis nuo smūgio nuvirto ant nugaros ant asfaltuotos kelio dangos. Šią aplinkybę patvirtino įvykio vietoje buvusi liudytoja L. K., kuri parodė, kad A. K. pribėgęs prie K. P., stovėjusio ant keliuko, spyrė jam pataikydamas į galvą už kairės ausies. Nuo smūgio K. P. pargriuvo aukštielninkas (t. 2, b.l. 128-130). Ji kitos apklausos metu patikslino, kad A. K. K. P. spyrė kažkur į viršutinę kūno dalį, galėjo pataikyti į krūtinę (t. 2, b.l. 132-133). Liudytojas G. D. parodė, kad A. K. spyrė dešine koja K. P., kur pataikė nematė. K. P. krito aukštielninkas ir trenkėsi į asfaltą pakaušiu (t. 2, b.l. 135-138). Liudytoja S. M. taip pat parodė, kad A. K. koja atbulomis spyrė K. P., pataikydamas į krūtinę ir šis aukštielninkas griuvo ant nugaros, ant asfaltuotos kelio dangos (t. 2, b.l. 147-148, 150-159). Ekspertizės akto duomenimis K. P. kaukolės lūžis apima ir kaukolės pamatą, todėl jam padarytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. K. P. galvos traumą 2019-08-14 galėjo patirti nuo vieno trauminio poveikio, griūnant su atsitrenkimu pakaušio dešine puse į kietą pagrindą (t. 2, b.l. 107-114).
Surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį, dėl to šis griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą, patirdamas kaukolės lūžį apimantį ir kaukolės pamatą, dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes naudodamas tokio intensyvumo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą šios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jam 2019-08-14, 21.14 val., t. y. tuojau pat po įvykio, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.55 promilės girtumas (t. 3, b.l. 63). Kaltinamasis teigia jautęsis blaivus. Manytina, kad kaltinamajam nustatytas lengvas girtumas galėjo ir nesukelti apsvaigimo bei neįtakoti jo nusikalstamų veiksmų. Pagal nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą ir nesant kvalifikuojančių požymių kaltinamojo veika sudaro BK 135 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe aukščiau išdėstytais motyvais nepripažintina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos veikos padarymui. Kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Kaltinamasis padarė sunkų tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.
Jis praeityje buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai.
A. K., padariusiam sunkų nusikaltimą, skirtina vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir nesant sunkinančių aplinkybių, asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).
Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiojo K. P. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (t.3, b.l. 24-28) ir tenkinamas visa apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 1152,59 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjęs K. P., miręs (duomenys neskelbtini), (t.2, b.l.173, t. 3, b.l. 98, 145-146), buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 32 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.103-109). Jis 2021-06-25 tyrėjos nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t.1, b.l.110). Po K. P. mirties (duomenys neskelbtini), tyrėjos nutarimu nukentėjusiąja pripažinta jo motina B. P. (t.2, b.l.182).
K. P. kaip turtinę žalą nurodė jo dviejų kelionių iš Utenos į Vilniaus gydymo įstaigas išlaidas, kurias apskaičiavo autobuso bilieto kainomis (t.1, b.l. 109). Kaltinamasis šių išlaidų dydžio neginčijo, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir pripažintinos visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
K. P. ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad 2019-08-14 patirtos galvos traumos pasekmėje išsivysčius epilepsijai labai pasikeitė jo gyvenimo kokybė: prasidėjo priepuoliai, turėjo nuolat vartoti vaistus, jam buvo uždrausta vairuoti, dirbti aukštyje, prie besisukančių mechanizmų, vandens telkinių, ugnies šaltinių ir kita (t.1, b.l.157), neteko 45 procentų darbingumo (t.1, b.l.116). Dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjęs patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, neigiami padariniai kilo didžiausiai asmeninei neturtinei vertybei – sveikatai, liekamieji žalingi reiškiniai sukėlė itin skausmingus išgyvenimus, ribojo jo galimybes tenkinti savo poreikius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, t. y. vienai iš svarbiausių žmogaus vertybių, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Pagal teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Šiuo atveju K. P., būdamas 34 metų, t. y. jauno darbingo amžiaus, dėl kaltinamojo jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko 45 procentų darbingumo, jam išsivystė epilepsija dėl kurios jo įprastas gyvenimas buvo labai apribotas. Šie neigiami sveikatos padariniai išliko iki pat jo mirties. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį atsižvelgiama į tai, kad jis nedirba, nors yra jaunas ir darbingas, nuolat keitė darbovietes, kuriose dirbo trumpus laikotarpius (t.3, b.l.44-45), neturi nekilnojamojo ir registruojamojo turto (t.3, b.l.47, 62), tačiau jo turtinė padėtis nėra lygiareikšmė nusikaltimo pasekmėms, todėl neturi esminės įtakos žalos dydžiui ir jo interesai negali būti iškelti aukščiau nukentėjusio teisių bei interesų. Pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga. Kaltinamasis K. P. ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pripažino. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai, kur nukentėjusiajam dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo esant panašioms pasekmėms buvo priteista ir žymiai didesnė suma (kasacinė nutartis Nr. 2K-300-222/2017). Dėl išdėstytų motyvų ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais nustatytinas priteistinos neturtinės žalos dydis 10000 eurų.
Nukentėjusiojo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), (t.2, b.l.173, t. 3, b.l. 98, 145-146), palikimą pagal įstatymą priėmė jo motina B. P. (t.4, b.l.1). BPK normos nenumato teisių perėmimo, tačiau šio kodekso 113 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis numato procesinių teisių perėmimą, t. y. tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis <...>), teismas, jei yra pagrindas, <...> tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. <...>. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo. Tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-10-421/2017).
Lietuvos A. T. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019 konstatuota, kad jei ieškovas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta neturtinė žala, savo patirtus išgyvenimus argumentavo ir įvertino prašoma priteisti konkrečia pinigų suma ir tokiu būdu pateikdamas ieškinį suformulavo ir apibrėžė savo turtinį reikalavimą, laikoma, kad ieškovas pats savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pradėjo ginti civilinio proceso nustatyta tvarka. Ieškovo turto paveldėtojai šiuo atveju paveldi jo ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš jo patirtos neturtinės žalos. Toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą. Nutartyje konstatuota, kad, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinės žalos atlyginimą, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas.
Vadovaujantis minėta teismų praktika, nukentėjusiojo K. P. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirta turtinė ir neturtinė žala priteistina palikimą pagal įstatymą priėmusiai jo motinai B. P..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kompaktiniai diskai su garso įrašais, pateikti Bendrojo pagalbos centro (t. 2, b.l. 208, 216), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l.88-89).
Nukentėjusįjį K. P. ikiteisminiame tyrime atstovavo advokato padėjėja B. S., kuriai jis už civilinio ieškinio parengimą ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga sumokėjo 250 eurų (t.1, b.l.107-108). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas jo atstovo paslaugoms apmokėti. Advokato padėjėja nukentėjusiajam parengė civilinį ieškinį, rinko papildomus įrodymus jam pagrįsti, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl išlaidos laikytinos atitinkančiomis atliktą darbą ir priteistinos visą apimtimi palikimą pagal įstatymą priėmusiai jo motinai B. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Priteisti iš A. K. 1152,59 eurus už K. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. K. 32,00 (trisdešimt du) eurus turtinei ir 10000,00 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidų B. P..
Iki bausmės vykdymo pradžios A. K. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro pateiktus kompaktinius diskus su garso įrašais, palikti saugoti byloje, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.