Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo nutraukta, o tik vadovaujantis ATPK 30¹ str. nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Įsiteisėjus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2000-05-29 nutarimui, Kauno teritorinė muitinė privalėjo grąžinti laikytus daiktus ir automobilį, o ieškovas juos pasiimti. Muitinė apeliantą ne kartą ragino pasiimti automobilį, tačiau iki šiol, elgdamasis nesąžiningai, ieškovas automobilio nepasiėmė. 2001-01-12 sprendimu, Kauno apygardos administracinis teismas atmetė ieškovo skundą atsakovui Kauno (buvusi Marijampolės) teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo bei konstatavo, kad muitinės pareigūnų veiksmai paimant iš pažeidėjo dyzelinį kurą. automobilį, jo dokumentus ir raktelius buvo teisėti, t. y. teritorinės muitinės pareigūnai turėjo teisę šiuos daiktus bei automobilį paimti ir saugoti iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo (ATPK 269 str. l d.), todėl civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo nėra (CK 485 str.). 2001-12-03 sprendimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3412,50 Lt. žalai atlyginti. Kauno apygardos administracinis teismas 2002-04-24 nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001-12-03 sprendimą pakeitė, sumažino ieškovui priteistos žalos dydį iki 3210 Lt dėl reikalavimo už dyzelinį kurą ir nurodė, kad išsprendus administracinės atsakomybės klausimą, ieškovas įgijo teisę atsiimti iš atsakovo laikinai paimtą turtą, o surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ieškovas ir toliau išliko iš jo paimto turto savininku, tik buvo apribota jo teisė šiuo turtu naudotis bei disponuoti, taip pat nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė administraciniai santykiai, iš kurių atsakovo prievolė, užtikrinti sulaikyto turto saugumą iki administracinės bylos išnagrinėjimo, kilo ne iš sutartinių pasaugos santykių, o iš administracinio akto - administracinio teisės pažeidimo protokolo (1964 m. CK 4 str. 2 d. 2p.). 2001-08-05 autoįvykio metu buvo apgadintas Kybartų kelio poste laikomas ieškovo automobilis. Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos A. B. įmonės „Aldupis“ vertinimu automobiliui buvo padaryta 336,76 Lt žala. Ieškovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės (Marijampolės) 336,76 Lt už automobilio atstatomąją vertę, 5815 Lt už prekinės vertės sumažėjimą, 80 Lt už dviejų stiklo valytuvų komplektą, 100 Lt už atsarginio rato diską ir 19292,07 Lt už negautas darbines pajamas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2002-11-21 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš muitinės 336,76 Lt automobilio atstatomajai vertei atlyginti, kiti reikalavimai atmesti. Kauno apygardos teismas 2003-02-12 nutartimi paliko galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002-11-21 sprendimą. Teismai konstatavo, kad įsiteisėjus 2002-04-24 Kauno apygardos nutarčiai (priteista 3210 Lt žala), tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo turėjo teisę atsiimti automobilį ir juo pasirūpinti, tačiau to nepadarė, todėl dėl ieškovo neveikimo, nuostoliai tik didėja. Taigi, nepaisant to, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra išspręsti įsiteisėjusiais anksčiau minėtais teismų sprendimais, ieškovas ir toliau įvairiais būdais mėgina iš muitinės išsireikalauti teisiškai nepagrįstas pinigų sumas už grąžintą, tačiau neatsiimtą ir muitinėje laikomą automobilį. Ieškovas apeliaciniame skunde tik komentuoja ankstesnėse bylose surinktą medžiagą, daro nepagrįstas išvadas, kurių pagrindu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Apeliantas žalos atsiradimą grindžia CK 6.271 str. pagrindu, tačiau atsakovo veiksmų neteisėtumo, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, apeliantas neįrodė. Priešingai, Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros pranešimas patvirtina, kad muitinės pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas, nepiktnaudžiavo tarnyba ir neviršijo tarnybos įgaliojimų. Tą patvirtina ir anksčiau minėtas Kauno apygardos administracinio teismo 2001-01-12 sprendimas, kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnų veiksmai paimant iš ieškovo dyzelinį kurą, automobilį, jo dokumentus ir raktelius buvo teisėti, todėl civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo nėra (CK 485 str.). Žalos kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nei vienos iš šių sąlygų apeliantas nepagrindžia objektyviais įrodymais. Taip pat teismas visiškai teisingai ir pagrįstai pritaikė sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą ginčo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovas 2006-06-06 raštu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė sudaryti su ieškovu taikos sutartį. Teisingumo ministerija taip pat iki šiol nepasirašė 2005-04-24 ieškovo pateiktos taikos sutarties. Tai reiškia, kad Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos nepagrįstai atsisakė vykdyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartį bei pažeidė CPK 18 str., dėl ko atsirado atsakovo Lietuvos valstybės atsakomybė pagal CK 6.271 str. ir į tai turėjo būti atsižvelgta priimant skundžiamą sprendimą. Ieškovas norą atsiimti techniškai tvarkingą automobilį patvirtina savo veiksmais, t. y. 2000-11-23, 2001-08-05, 2001-11-04, 2003-02-16, 2003-03-07 ir 2004-07-30 ieškovas buvo nuvykęs į Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, tačiau techniškai tvarkingo automobilio muitinės pareigūnai ieškovui nepateikė. Teismas sprendime nepasisakė dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nenurodė motyvų ir įstatymų, kodėl įrodyti bylos aplinkybes privalo tik viena šalis – ieškovas, nes prievolių teisėje būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad prievolė buvo įvykdyta tinkamai. Tiek atsakovas tiek jo atstovas - saugotojas Kauno (buvusi Marijampolės) teritorinė muitinė iki šiol neparengė turto saugojimo ataskaitos ir jos neperdavė nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui ar bylą nagrinėjančiam teismui, pagal kurią būtų galima spręsti, kad atsakovas tinkamai įvykdė iš įsiteisėjusių 2000-05-29 teismo nutarimo, 2001-12-03 teismo sprendimo, 2001-07-10 ir 2002-04-24 teismo nutarčių bei 2002-11-21 teismo sprendimo atsiradusias pareigas ir prievoles (CK 1.136 str. 2 d. 2 p., 6.2. str. 6.863 str. 7 d.). Nors transporto priemonės būklė neatitinka techninių reikalavimų, Kauno teritorinė muitinė nepristatė automobilio į remonto dirbtuves bei prieš pašalinant pažeidimus nesurašė papildomo akto. Vadovaudamasis CK 6.215 str. teismas privalo skirti skolininkui (atsakovui) baudą už įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra nevykdymą. Baudos dydis turėtų būti 24 Lt už vieną praleistą parą (1 Lt už vieną praleistą valandą), nors baudos išieškojimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlyginti nuostolius. Aplinkybės, kad automobilis buvo pilnas šiukšlių, nustatytos įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001-12-03 sprendimu. Atsakovo veiksmai, automobilio kėbulą paverčiant šiukšlių konteineriu, yra neteisėti, o iš automobilio kėbule esančių šiukšlių nuolat tekantis agresyvus skystis sukėlė automobilio kėbulo, kabinos ir kitų automobilio dalių bei agregatų koroziją (1964 m. CK 437 str. 3 d. ir CK 6.832 str. 2 d.). Pagal CK 6.237 str. atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui įgytą turtą natūra, bet kadangi jis žuvęs ir sužalotas, todėl turi būti atlyginta tikroji turto vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kiek jis liečia turtinio nuostolio atlyginimą, yra vykdomasis dokumentas. Sutinkamai su ATPK 341 str. ieškovui padarytą turtinį nuostolį Kauno teritorinė muitinė turėjo atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas dienos, todėl teismo nutarimas privalo būti siunčiamas antstoliui išieškoti CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka. Kadangi ieškovo nurodytos žalos dydžio atsakovas neginčijo, ieškinys tenkintinas pagal ieškovo nurodytų reikalavimų dydį. Pagal CPK 208 str. krovininis automobilis, kuras turėjo būti tinkamai saugomi jų buvimo vietoje – Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste bei turėjo būti smulkiai aprašomi, o reikalui esant ir užantspauduojami bei nufotografuojami. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad saugojami daiktai būtų aprašyti ar išsaugoti. Vadovaudamasis CPK 209 str. teismas privalėjo apžiūrėti daiktinius įrodymus jų buvimo vietoje, juos parodyti byloje dalyvaujantiems asmenims - ieškovui, atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui bei ekspertui. Teismas nustatęs, kad žala padaryta iki įsigaliojant 2001-07-01 CK, privalėjo įvertinti, kad atmesdamas ieškovo ieškinį, padarė pirmosios instancijos teismo 2001 -01-10 sprendime padarytus materialinės teisės ir procesinės teisės normų pažeidimus, kurie nustatyti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2001-07-10 nutartimi. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kauno teritorinės muitinės padarytas CPK 18 str. (1964 CPK 14 str. 1 d.) pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovas neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, dėl to teismas visiškai nepagrįstai taikė ieškinio CK 127 str. 5 d. senaties terminą. Vykdydamas įsiteisėjusią 2001-07-10 teismo nutartį - Kauno teritorinei muitinei pripažintas saugotojo pareigas ir prievoles (1964 m. CK 4 str.,166 str., 437 str.), atsakovo atstovas privalėjo imtis turtui saugoti visų priemonių, kurios numatytos sutartyje arba reikalingos turtui išsaugoti, nesinaudoti daiktu ir sutinkamai su CK 6.43 str., transporto priemonę techniškai tvarkingą perduoti ieškovui, taip numatyta įsiteisėjusiu 2001-12-03 teismo sprendimu. Nustačius, kad žala padaryta iki 2001 m. liepos 1 d., saugotojas privalo atlyginti nuostolius, tame tarpe ir neturtinę žalą (1964 m. CK 440 str., 485 str. 2 d., CK 6.846 str., 6.250 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 str. 1 d.), kurių dydžio jis neginčijo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, sutinkamai su CPK 185 str., teismas privalėjo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, tačiau teismas išdėstė tik savo samprotavimus, nepagrįstus nei įstatymu, nei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), nei byloje surinktais įrodymais. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-6-816/2002 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, bei įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniai faktai) darytina išvada, kad atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Kauno teritorinė muitinė, nesudariusi rašytinės pasaugos sutarties, prisiėmė 2000-05-10 ATP protokolo priede išvardintų daiktų saugotojo pareigas (1964 m. CK 437 str.,166 str., 4 str. 2d. 2p.; CK 6.832 str., 6.844 str., 6.2 str., 1.136 str. 2 d. 3 p.), todėl saugotojui nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius vykdyti šias pareigas, atsakovas Lietuvos valstybė turi atsakyti (CK 6.271 str.) už saugotino turto, vykdant saugotojo pareigas, sugadinimą (1964m. CK 440 str., CK 6.846 str.). Kadangi sugadinus automobilio kėbulą, kabiną, jų tvirtinimo veržles ir varžtus, esant automobilyje galimiems palėptiems defektams, automobilis neatitinka techninių reikalavimų, ieškovas šiuo turtu negali naudotis pagal paskirtį, nes tai draudžia įstatymas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 4 d, 16 str. 1 d., Kelių eismo taisyklių 60 p.), todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo Lietuvos valstybės atlyginti turto vertę ir visus nuostolius, kaip šio turto praradimo atveju (CK 440 str. 3d., CK 6.846 str. 3 d.).