- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-134-210/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Skolininkas
- J. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Swedbank, AB, pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Swedbank, AB, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas J. G. po teismo įspėjimo skolos negrąžino, todėl prašė ne ginčo tvarka iš įkeisto turto išieškoti 28 524,29 eurų skolą, kurią sudarė 23553,13 eurų negrąžintas kreditas, 1316,66 eurų palūkanos, 3485,40 eurų delspinigiai už negrąžintą kreditą, 169,10 eurų delspinigiai už nesumokėtas palūkanas ir 139 Lt žyminis mokestis. Taip pat prašė išieškoti 2005-11-17 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialioje dalyje nurodytas kintamas ir sudarytas iš 6 mėnesių EURIBOR + 1,2 procentų maržos sutartines palūkanas nuo 23553,13 eurų negrąžinto kredito nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-05 – iki visiško skolos išieškojimo. Pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. prašė išieškoti 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už priteistą skolos sumą – 28524,29 eurų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-05 – iki visiško skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriui Swedbank, AB, įkeistą J. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0381 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priverstinai išieškoti 23553,13 eurų negrąžintą kreditą, 1316,66 eurų palūkanas, 3485,40 eurų delspinigius už negrąžintą kreditą, 169,10 eurų delspinigius už nesumokėtas palūkanas, iš viso 28524,29 eurų skolą ir 139 Lt žyminį mokestį. Priverstinai išieškoti kintamas ir sudarytas iš 6 mėnesių EURIBOR + 1,2 procentų maržos sutartines palūkanas nuo 23553,13 eurų negrąžinto kredito nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-05 – iki visiško skolos išieškojimo, bei 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą, – 28524,29 eurų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-05 – iki visiško skolos išieškojimo. Nurodė, kad skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui J. G. dienos kreditoriui negrąžinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį, apeliantas (skolininkas) J. G. prašo panaikinti jos dalį dėl 6 mėnesių EURIBOR + 1,2 procentų maržos sutartinių palūkanų priteisimo nuo 23553,13 eurų negrąžinto kredito nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-05 – iki visiško skolos išieškojimo. Atskirajame skunde teigiama, kad materialiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę, todėl skolininkui liko prievolė grąžinti tik skolos dalį. Tvirtinama, kad jau yra priteistos procentinės palūkanos, todėl papildomas sutartinių palūkanų priteisimas prieštarauja CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintiems principams bei suteikia galimybę kreditoriui praturtėti skolininko sąskaita. Apelianto manymu, skundžiama nutartimi nepagrįstai priteista tarpbankinė palūkanų norma – EURIBOR kartu su 1,2 procentų banko skolinimosi rizikos ir pelno marža.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Swedbank, AB, prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti bankui mokėjimo funkcija atliekančias palūkanas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria kreditoriui iš skolininko priteista kintama tarpbankinė palūkanų norma (EURIBOR) kartu su 1,2 procentų banko skolinimosi rizikos ir pelno marža (mokėjimo funkciją atliekančios kintamos palūkanos), yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 306 str. 1 d. 4 p. skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas).
Teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo savo skundo pagrindo. Nors apeliantas prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, tačiau nesuformuluoja teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas nutarties dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tik išreiškia savo nuomonę dėl sutarties sąlygų, nustatytų sutartinių, mokėjimo funkciją atliekančių kintamų palūkanų.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju dėl kintamos tarpbankinės palūkanų normos (EURIBOR), pridedant 1,2 procentų banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą priteisimo ir jų dydžio, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.
Pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl jo prievolės mokėti sutartines palūkanas po sutarties nutraukimo nebuvimo ir atkreipia dėmesį, kad sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kintamos ginčo palūkanos, marža ir jų periodas yra nustatytos šalių 2005-11-17 sutartyje (5 b. l.) ir papildomuose susitarimuose (11–22 b. l.). Šalių sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki visi kredito grąžinimo bankui dienos (8 b. l.).
Teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais dėl procentinių ir papildomų sutartinių palūkanų bei konstatuoja, kad bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos problematika iš esmės panaši į civilinę bylą Nr. 3K-3-509/2010, išnagrinėtą kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas kreditoriui Swedbank, AB, papildomai priteisė mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas ir nurodė, kad toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.