- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-212-798/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TOLEITA“, A. L., uždarosioms akcinėms bendrovėms „LOYAL LT“
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TOLEITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovams A. L. (A. L.) ir uždarosioms akcinėms bendrovėms „LOYAL LT“ bei „TOLEITA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė kooperatinė bendrovė (toliau ir – KB) Kredito unija „Vilniaus kreditas“ ir atsakovas A. L. sudarė 2015 m. rugsėjo 10 d. Kredito sutartį Nr. S011434/15 (toliau ir – Kredito sutartis). Prievolių pagal Kredito sutartį užtikrinimui buvo įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) bei su uždarąja akcine bendrove (toliau ir – UAB) „LOYAL LT“ (akcininkas ir vadovas A. L.) sudaryta 2015 m. rugsėjo 10 d. Laidavimo sutartis Nr. L0011434/15. Skolininkas ir laiduotoja nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito bei Laidavimo sutartis. KB Kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2020 m. rugsėjo 21 d. nutraukė Kredito sutartį. 2020 m. gegužės 7 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-20-8-16068 laiduotojai UAB „LOYAL LT“ priklausantis turtas, butas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perleistas atsakovei UAB „TOLEITA“. Skolininkės UAB „LOYAL LT“ skolos kreditorei UAB „TOLEITA“ pagrindas buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9556-1097/2020. Nurodyto teismo įsakymo išdavimo ir Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo metu UAB „Loyal LT“ direktorė buvo UAB „TOLEITA“ steigėja, akcijų savininkė, buvusi vadovė ir valdybos narė O. J.
Šalies argumentai
2. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (toliau ir – BKB) Kredito unija „Vilniaus kreditas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus G. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo antstolio I. G. surašytą 2020 m. gegužės 7 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-8-16068 ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovei UAB „LOYAL LT“ turtą, butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo butas). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, nepranešus atsakovams, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „TOLEITA“ parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į ginčo butą, kurį UAB „TOLEITA“ įgijo 2020 m. gegužės 7 d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-20-8-16068 pagrindu. Nurodė, kad BKB Kredito unija „Vilniaus kreditas“ siekia susigrąžinti debitoriui (laiduotojui) priklausantį turtą iš galimai nesąžiningo turto įgijėjo (tai tiesiogiai susijęs ir su bankrutavusios ieškovės kreditorių reikalavimų patenkinimu). Ieškovė ieškinyje detaliai išdėstė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, todėl reiškiami reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Taip pat yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – atsakovų nesąžiningumą patvirtina jų tarpusavio sąsajos (A. L. yra vienintelis UAB „LOYAL LT“ akcininkas ir vadovas, O. J. buvo UAB „LOYAL LT“ vadovė turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu bei yra UAB „TOLEITA“ steigėja, didžiausia akcijų savininkė, buvusi vadovė ir valdybos narė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovo UAB „TOLEITA“ vardu registruotam butui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas konstatavo, kad egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirma, ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus. Antra, ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašo taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti UAB „LOYAL LT“ ginčo butą, t. y. dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo statuso pasikeitimu. Siekiant užtikrinti status quo (padėtis, kuri yra) išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo butui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį, todėl jų taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, o jų nesiėmus, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė UAB „TOLEITA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių tariamų vykdymo proceso pažeidimų, dėl to pateiktas ieškinys yra nepagrįstas. Taip pat ieškovė nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningą elgesį, jos atliktus / atliekamus / ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės argumentai grindžiami tik samprotavimais. Be to, ieškovė kaip UAB „LOYAL LT“ kreditorė nesikreipė į antstolius ir nepradėjo jokių priverstinių vykdymo veiksmų. Tai sudarytų pagrindą pagrįsti ieškovės reikalavimo teises į skolininkę UAB „LOYAL LT“. Vienintelis argumentas dėl atsakovės nesąžiningumo yra galimos sąsajos UAB „TOLEITA“ su O. J., kuri yra šios bendrovės akcininkė, tačiau valdo tik 33,37 proc. akcijų, t. y. neturi kontrolini akacijų paketo; nuo 2019 m. vasario mėnesio nėra ir valdybos narė, o vadovės pareigas ėjo ir 2005 m. t. y. prieš daugiau kaip 15 metų nuo turto įsigijimo vykdymo procese.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BKB Kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsikirto, jog atveju, jeigu ginčo butas būtų perleistas, ieškovė, kuri yra likviduojama dėl bankroto, būtų priversta inicijuoti papildomus teisminius procesus, reikalaujančius ne tik papildomo laiko, kuris užtęs BKB Kredito unija „Vilniaus kreditas“ likvidavimo procesą, bet ir ieškovės kreditoriai turės papildomų išlaidų. UAB „TOLEITA“ atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių tikėtiną atsakovų nesąžiningumą. Priešingai, atsakovė patvirtino, jog O. J. yra „TOLEITA“ naudos gavėja (akcininkė) ir buvusi valdybos narė bei vadovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl teismo nutarties motyvavimo
10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
11. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog skundžiama nutartis motyvuota tik bendriniais teiginiais, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovavosi tik ieškovės pateiktais samprotavimais, atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nutarties motyvuojamojoje dalyje, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors ir nenurodė išsamių bylos faktinių aplinkybių, tačiau nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl taiko laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti bei netaikius disponavimo apribojimų ginčo butui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra abi privalomos, kumuliatyvios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas tikėtinai pagrįstas ir 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis)
13. Pirma, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015)
14. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą. Dėl atsakovės nurodytų argumentų, susijusių su sąsajomis tarp UAB „TOLEITA“ ir O. J. ir (arba) antstolio I. G. vykdytu išieškojimu iš skolininkės UAB „LOYAL LT“, nepasisakytina, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
15. Antra, byloje ginčijamas Turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo ginčo butas buvo perleistas atsakovei UAB „TOLEITA“. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, jog vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovams sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014 ir joje nurodyta teismų praktika).
16. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia susigrąžinti laiduotojai (atsakovei UAB „LOYAL LT“) priklausantį ginčo butą iš galimai nesąžiningo turto įgijėjo (atsakovės UAB „TOLEITA“) ir ginčo butas yra pas UAB „TOLEITA“, turinčią teisę juo disponuoti. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo butui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija (užsitęstų ieškovės likvidavimo dėl bankroto procesas ir kreditoriai patirtų išlaidų) bei teismo sprendimo įvykdymas.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, todėl nurodyta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
18. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).
19. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos tesimo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.