Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-3434-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
A6.-3434-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02713-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-3434-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02713-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., žinodamas apie žemės ūkio bendrovės „D.“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „D.“, tačiau to nepadarė, taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taip A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos klaidina teismą, jog žemės ūkio bendrovės „D.“ įsipareigojimai buvo pradelsti ir viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiai dienai bendrovė yra bankrutuojanti ir kreditoriniai reikalavimai sudaro 27 000 Eur. Kiti reikalavimai nebuvo pradelsti ir kreditoriai dėl jų išieškojimo nesikreipė, kadangi jie buvo susiję su bendrovės valdymo organais. Dar daugiau, bendrovės turto vertė nesumažėjo, tiesiog šis turtas yra nelikvidus, todėl jo pardavimo procesas užtrunka. Tačiau administratorius sėkmingai renka lėšas skoloms padengti. Negana to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos klaidina teismą, kad nuo kreipimosi išieškoti skolą iki dabar įsiskolinimai jai ir kitiems kreditoriams didėjo. Juk iš turto realizavimo gautos lėšos buvo nukreiptos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimams padengti. Pagaliau, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susidarė dėl mokėtino pelno mokesčio. Tačiau bendrovė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriais, vargu ar galėtų pelningai dirbti ir sudaryti tokią pelno mokesčio skolą.

Iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškimo Nr. (23.28-08-1E) RNA-13764 „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ matyti, kad buvo prašoma žemės ūkio bendrovės „D.“ vadovui A. K. iškelti administracinio nusižengimo bylą ir jam skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą dėl to, kad A. K., žinodamas apie žemės ūkio bendrovės „D.“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „D.“, tačiau to nepadarė, taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (b. l. 3-6).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad žemės ūkio bendrovės „D.“ pelno mokesčio mokestinė prievolė, kurios mokėjimo terminas suėjęs, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 31 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. sudarė 27 048,59 Eur (b. l. 8, 26).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus I poskyrio vedėjos O. M. 2016 m. rugpjūčio 16 d. viršininko sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-143722 ir prievolių ataskaitos matyti, kad buvo nuspręsta išieškoti į biudžetą iš žemės ūkio bendrovės „D.“ turto 26 273,40 Eur. Viršininko sprendimas 2016 m. lapkričio 4 d. gautas antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje. 2018 m. gegužės 11 d. antstolė Aurelija Puodžiukienė grąžino viršininko sprendimą su aktu apie išieškojimo negalimumą (b. l. 9).

Iš antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-173-2537, 2018 m. gegužės 10 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S-18-173-2521 matyti, kad buvo nustatyta, jog žemės ūkio bendrovė „D.“ skolos nemoka, pajamų, lėšų kredito įstaigose ir kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje registruotų darbuotojų nėra. Paskutinė finansinė ataskaita Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikta už 2016 metus. Atsižvelgiant į tai, vykdomoji byla Nr. 0173/16/01363 užbaigta vykdyti ir vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 467-143722 grąžintas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 10, 11).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis įrašų apie žemės ūkio bendrovės „D.“ nekilnojamąjį turtą nerasta (b. l. 12).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis duomenų apie žemės ūkio bendrovės „D.“ kelių transporto priemones nėra (b. l. 13).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2016 metų balanso duomenimis žemės ūkio bendrovė „D.“ turėjo 920 770 Eur turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 967 646 Eur (b. l. 14).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašo matyti, kad žemės ūkio bendrovės „D.“ vadovu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo A. K. (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

A. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš jų padarymą. Nagrinėjamu atveju aktualus kreditorių teises pažeidžiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (pvz., kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-496/2013, 3K-3-344/2014, 3K-3-327-706/2016).

Norint juridinio asmens vadovą ar kitą atsakingą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-515-383/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. kaltė, žinant apie žemės ūkio bendrovės „D.“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. privalėjus pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „D.“, tačiau to nepadarius, taip pažeidus kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdžius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, taip pat atmetęs jiems prieštaraujančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nesutiko, kad žemės ūkio bendrovė „D.“ buvo nemoki ir sumažėjo jos turto vertė. Tokia A. K. pozicija neatitinka kitų įrodymų turinio. Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3988-585/2018 buvo iškelta žemės ūkio bendrovės „D.“ bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1579-381/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis palikta nepakeista. Teismai, be kitų įrodymų įvertinę sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstolės išieškojimo negalimumo aktą bei patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, viešųjų registrų duomenis apie bendrovės turtinę padėtį, kurie taip pat pateikti nagrinėjamoje byloje (b. l. 9, 10, 11, 12, 13, 14), nustatė, kad žemės ūkio bendrovė „D.“ nuo 2016 metų negali atsiskaityti su kreditoriais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi, kuriems turimi įsipareigojimai yra pradelsti, neturi jokio realaus turto ir nėra tikimybės, kad ji galės įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl bendrovę pripažino nemokia. Pastebėtina, kad bankroto byla žemės ūkio bendrovei „D.“ buvo iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Kiti kreditoriai dėl to į teismą nesikreipė. Visa tai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų. Įrodymų, kad žemės ūkio bendrovės „D.“ dalyviai per įstatyme numatytus terminus ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti, byloje nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat nesutiko, kad nuo priverstinio išieškojimo veiksmų žemės ūkio bendrovės „D.“ įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams didėjo. Teismas tokiai A. K. pozicijai pritaria iš dalies. Antai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinių reikalavimų didėjimą nuo sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priėmimo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. spalio 31 d. patvirtina minėto sprendimo ir mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų sugretinimas, atskleidžiantis, kad žemės ūkio bendrovės „D.“ mokestinė prievolė, kurios mokėjimo terminas suėjęs, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. sudarė 26 273,40 Eur, o 2018 m. spalio 31 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. – 27 048,59 Eur (b. l. 8, 9, 26). Tačiau duomenų apie didėjančius žemės ūkio bendrovės „D.“ įsipareigojimus kitiems kreditoriams byloje nėra, todėl atitinkama aplinkybė šalintina iš A. K. pareikšto kaltinimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašas patvirtina, kad žemės ūkio bendrovė „D.“ tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi, be kita ko, A. K. vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 22). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas žemės ūkio bendrovei „D.“ iškelti bankroto bylą teisme buvo priimtas 2018 m. birželio 5 d. Todėl kaip administracijos vadovas žinodamas apie žemės ūkio bendrovės „D.“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „D.“, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į nustatytą administracinio nusižengimo padarymo laiką tikslintinas nurodytasis A. K. pareikštame kaltinime.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad A. K. veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Teismas, A. K. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, pažeidžiant kreditorių teises nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo iš anksto; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje baustas administracine tvarka, teistas. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, taip pat svarbu, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priėmė tik, kai esant nemokumo požymiams žemės ūkio bendrovės „D.“ pradelsti įsipareigojimai sudarė net 26 273,40 Eur, o nuo priverstinio išieškojimo veiksmų 2016 m. lapkričio 4 d. šie padidėjo vos 775,19 Eur (27 048,59 Eur - 26 273,40 Eur), nors iki Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo žemės ūkio bendrovei „D.“ iškelti bankroto bylą priėmimo teisme 2018 m. birželio 5 d. praėjo beveik dvejų metų laikotarpis, iš kurio A. K. bendrovei vadovavo tik vienerius metus, t. y. nuo 2017 m. gegužės 15 d. Nors pavojingi padariniai nesudaro aktualaus administracinio nusižengimo sudėties požymių, tačiau juos vertinant pavojingumo aspektu darytina išvada apie daugiau formalų nagrinėjamo pažeidimo pobūdį. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. K. paskyrus mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam skirti penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-3434-369/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas