- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-299-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11511-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Bronius Valius, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- O. J.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-299-730/2014
2014 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Valiaus, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui A. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. T. (patikslintą) priešieškinį ieškovei O. J. dėl išlaikymo mokėjimo kompensavimo ir tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti sūnaus D. T. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją, priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už išlaikymą sūnui nuo 2011-12-01 iki ieškinio pateikimo dienos, kurį sudaro 6000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3–5).
Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 8550 Lt nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymo kompensavimą už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-12-01, nes ieškovė šiuo laikotarpiu vaikui išlaikymo neteikė. Nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nėra, ieškovės reikalavimą priteisti po 600 Lt vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis prašė atmesti kaip nepagrįstą. 2013-04-08 atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį dėl išlaikymo mokėjimo kompensavimo ir tėvystės nuginčijimo, juo prašė skirti DNR (genominę) ekspertizę D. T. ir A. T. giminystės ryšiui nustatyti, nustačius, kad D. T. nėra atsakovo biologinis sūnus, panaikinti D. T. gimimo įraše žinias apie vaiko tėvą A. T., priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 32–33, 111–112).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-16 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01; paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo ieškovei 143 Lt žyminio mokesčio, 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 810 Lt kitų būtinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; priteisė iš atsakovo 330 Lt žyminį mokestį valstybei. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad vaikas D. T. gyvena su ieškove užsienyje, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaiko gyvenimas su motina neprieštarauja jo interesams, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo. Teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą sūnui, padarė išvadą, kad 500 Lt dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo 2011-12-01, todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-12-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovo priešieškinyje nurodytą faktą, kad atsakovas, vaikui būnant pas globėjus, gyveno (duomenys neskelbtini), neblogai uždirbo ir turėjo galimybę per metus laiko teikti vaikui 9000 Lt dydžio išlaikymą, padarė išvadą, kad atsakovas teikė išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad abu tėvai vienodai vykdė savo pareigas dėl išlaikymo vaikui, todėl atsakovui išlaikymo kompensacijos nepriteisė.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis dėl išlaikymo mokėjimo kompensacijos atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinio dalį dėl išlaikymo mokėjimo kompensacijos (įsiskolinimo) tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas konstatavęs, kad nėra pagrindo sprendžiant klausimą dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos, turėjo šia išvada ir vadovautis, priteisdamas vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01. Minimali mėnesio alga laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-07-31 buvo 800 Lt, o nuo 2012-08-01 iki 2012-10-01 – 850 Lt, todėl teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą turėjo priteisti ne 5000 Lt, o 4050 Lt (už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-07-31 – 3200 Lt (400x8 mėn.) ir 850 Lt už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-10-01 (425x2 mėn.). Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01, pripažino, kad iki 2011-12-01 atsakovas vaiką išlaikė tinkamai, ir šios aplinkybės neginčijo. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-12-01 teikė vaikui išlaikymą. Teigia, kad išlaikymo vaikui teikimas negali būti įrodomas šalies patvirtinimu, kad išlaikymas buvo teikiamas, nesant jokių rašytinių įrodymų. Teigia, kad išsiskyrus su ieškove, vaikas liko gyventi su juo ir jis vaiką išlaikė natūra iki pat 2010 m. liepos mėnesio, ieškovė 2010 m. kovo mėnesį išvykusi į užsienį vaiko neaugino ir išlaikymo neteikė. Ieškovė, įrodinėdama, kad vaiką išlaikė, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl konstatuotina, kad išlaikymas teiktas nebuvo. Teismas dviprasmiškai vertino šalių nurodomą aplinkybę apie vaiko išlaikymą natūra skirtingais laikotarpiais ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, įrodymų vertinimo taisykles bei suteikė ieškovei nepagrįstą pranašumą. Iš ieškovės turėtų būti priteistas vaiko išlaikymo kompensavimas (įsiskolinimas) už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-12-01 – 8550 Lt, tačiau teismui manant, kad prašomas priteisti kompensavimas per didelis, įsiskolinimo suma gali būti mažinama iki 7600 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, nešališkai, objektyviai, teismo posėdžio metu išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė tik nuomonę dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01, tačiau nenurodė apeliacinio skundo dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų tikrinti sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01, teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, kad per visą laikotarpį, kai ji buvo išvykusi į užsienį, atsakovas vaiką prižiūrėjo ir augino tik 3 mėnesius, visus likusius 16 mėnesių vaikas augo pas laikinuosius globėjus ir jos motiną. Per visą 16 mėnesių laikotarpį ieškovas išlaikymo pervedė tik 9000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 5000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01, taip pat tą, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo kompensacijos. Atsakovo nuomone, teismas turėjo priteisti ne 5000 Lt dydžio, bet 4050 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Iš esmės atsakovas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, ginčija tik priteisto įsiskolinimo dydį. Atsakovo teigimu, teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, turėjo vadovautis orientaciniu vienos mėnesio minimalios algos dydžio kriterijumi, nes ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams tenkinti būtina didesnė suma. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant priteistino išlaikymo dydį, orientaciniu kriterijumi gali būti laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2009). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo nurodyto orientacinio kriterijaus, tai yra, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo šios teismo nustatytos aplinkybės, todėl konstatuotina, jog sutiko su šia teismo nustatyta aplinkybe. Naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad vaiko poreikiams tenkinti buvo reikalingas didesnis nei vienos minimalios algos dydžio išlaikymas, nepateikta, todėl, kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai prašo sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį, perskaičiuojant jį pagal minimalios mėnesio algos dydžius konkrečiu laikotarpiu. Išlaikymo įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-10-01. Nuo 2008-01-01 iki 2012-08-01 Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesio alga sudarė 800 Lt, nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 – 850 Lt. Atsižvelgiant į nurodytus minimalios mėnesio algos dydžius, priteistas išlaikymo įsiskolinimas perskaičiuotinas ir mažintinas iki 4050 Lt (už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-07-31 – 3200 Lt (400 Lt x 8 mėn.), už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-10-01 – 850 Lt (425 Lt x 2 mėn.).
Atsakovas taip pat ginčijo sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas priteisti 8550 Lt išlaikymo kompensaciją už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-12-01. Atsakovo teigimu, ieškovė 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje išvyko į užsienį ir vaiko neaugino bei neišlaikė, jos teiginiai, jog išlaikė vaiką natūra bei perdavė per savo tėvą du kartus po 500 Lt vaiko išlaikymui, nekonkretūs bei nepagrįsti tinkamais įrodymais. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog 2010 m. liepos–2011 m. balandžio mėnesiais vaikas gyveno pas globėjus, o atsakovas teikė vaikui išlaikymą pervesdamas pinigus globėjams. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovo ir ieškovės sūnui D. T. nuo 2011-03-01 iki 2011-09-05 buvo nustatyta laikinoji globa J. ir K. J. šeimoje (prijungtos b. l. 17, 18, 20), faktiškai pas globėjus šalių sūnus D. T. gyveno nuo 2010-04-28 (I tomas, b. l. 107), nuo 2011-09-01 iki 2011-11-01 vaikas lankė (duomenys neskelbtini), ir gyveno pas ieškovės motiną (tomas I, b. l. 69, 106). Ieškovė pripažįsta, jog iš atsakovo nurodyto laikotarpio atsakovas vaiką pats augino ir prižiūrėjo faktiškai tik tris mėnesius, t. y. nuo 2011 metų balandžio mėnesio pabaigos iki 2011 metų rugpjūčio pradžios. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas K. J. patvirtino faktą, jog abu tėvai išlaikė vaiką, atsakovas – pervesdamas vaikui pinigų, ieškovė – perduodama pinigų ir pirkdama vaikui daiktus. Pagal 3.202 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju globėjai neginčijo to, jog jiems prižiūrint ieškovės ir atsakovo vaiką, jis tėvų buvo tinkamai išlaikomas, reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo nereiškė, todėl atsakovo reikalavimas priteisti išlaikymo kompensaciją už laikotarpį, kai vaikas buvo prižiūrimas globėjų, – nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas neginčija to fakto, kad vaikas 2011 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais gyveno su ieškovės motina, tačiau, jo teigimu, tai neatleidžia ieškovės nuo asmeninės pareigos išlaikyti vaiką. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovo argumentu. Kaip nurodo pats atsakovas, dirbdamas N. vaiko išlaikymui per 10 mėnesių, t. y. 2010 m. liepos–2011 m. balandžio mėnesiais, jis pervedė 9000 Lt, taigi sūnui gyvenant su močiute ir pats išlaikymo jam nebeteikė. Atsakovo argumentas, kad teikė vaikui išlaikymą ir už ieškovę, nes nurodyta pinigų suma nebuvo proporcinga jo turtinei padėčiai, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovė vaiką išlaikė netinkamai: atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, kad atsakovas išlaikys vaiką ir už ieškovę, be to, nurodytą pinigų sumą jis pervedė savo iniciatyva, taigi konstatuotina, jog turtinė padėtis jam leido teikti tokio dydžio išlaikymą. Pagal CK 3.203 straipsnio nuostatas ir pagal paties išlaikymo instituto prasmę, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik jo interesams. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas priteisti išlaikymo kompensaciją galėtų būti tenkinamas tik tiek, kiek priteistina kompensacija galėtų būti mažinamas iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti išlaikymo kompensaciją už visą jo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2011-04-01 iki 2011-12-01. Kadangi ieškovė pripažįsta, jog sūnus su atsakovu per jo nurodytą laikotarpį faktiškai gyveno tik tris mėnesius, t. y. nuo 2011 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2011 metų rugpjūčio pradžios, įrodymų, jog ieškovė tuo laikotarpiu išlaikė vaiką, nėra, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas nurodytiems trims mėnesiams iš ieškovės priteistina išlaikymo suma, t. y. iki 2850 Lt (4050 Lt – (400 Lt x 3 mėn.).
Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė išlaikymo teikimo faktą įrodinėjo netinkamai. Pagal CPK 177 straipsnio nuostatas faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovo nuomone, artimųjų giminaičių parodymai negali būti besąlygiškai vertinami įrodinėjant vaiko išlaikymo faktą. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu, nes pagal CPK nuostatas liudytojų parodymai iš esmės yra tinkama įrodinėjimo priemonė, ypač turint omeny asmeninį šeimos bylose įrodinėjamų faktų aspektą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovės pateikti įrodymai nepakankami, atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog atsakovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo negali būti tenkinamas, nes toks reikalavimas nenurodytas, formuluojant apeliacinio skundo dalyką. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kadangi atsakovo skundo aprašomojoje dalyje reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo aptartas išsamiai, jo netenkinimas vien dėl techninės klaidos neatitiktų apeliacinio proceso paskirties ir iš esmės reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą vien formaliais pagrindais.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog priešieškinis atmestinas, tačiau motyvuojamojoje dalyje teismas nepasisakė, kodėl atmeta patikslinto priešieškinio reikalavimą panaikinti nepilnamečio D. T. gimimo akto įraše žinias apie vaiko tėvą A. T.. Byloje skirtos DNR (genominės) ekspertizės išvada patvirtino A. T. ir D. T. giminystės ryšį, todėl nurodytas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas atmestinas.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu keistina pirmosios instancijos teismo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, priteistino išlaikymo įsiskolinimą mažinant iki 2850 Lt. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo A. T. priteisė 330 Lt žyminio mokesčio valstybei, ši suma mažintina proporcingai atsakovo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t.y. iki 265,5 Lt (330-2150x3proc.)(CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovė 143 Lt žyminiu mokesčiu apmokėjo neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir neginčytas apeliacinio proceso metu, keisti priteistino žyminio mokesčio dydžio pagrindo nėra. Kolegijos vertinimu, ieškovės siekis nustatyti vaikui išlaikymą teismo sprendimu negali būti laikomas netinkamu (nesąžiningu) procesiniu elgesiu ar pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas. Tokioje situacijoje bei remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priteistinos iš apelianto ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui nemažintinos. Patenkinta atsakovo priešieškinio dalis sudaro apie 15 procentų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė atsakovą patyrus 7623 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, tačiau pinigų priėmimo kvitais pagrįsta tik 3630 Lt suma (tomas I, b.l. 35, 68), todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovui priteistinų advokato teisinės pagalbos išlaidų dalį skaičiuoja nuo tinkamai pagrįstos sumos. Taigi tenkinant apie 15 procentų priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 545 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Apeliaciniu skundu atsakovo ginčijama suma sudarė 9500 Lt (8550 Lt priešieškinio suma ir 950 Lt ieškiniu priteisto įsiskolinimo suma). Apeliacinės instancijos teismas atsakovo naudai išsprendė 23 procentus reikalavimų (2150 Lt sumai), kitų reikalavimų netenkindamas. Atsakovas įrodymų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, ieškovė pateikė įrodymus apie 700 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai patenkintų, atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos 539 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimą, nurodant jog iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma sumažinama iki 2850 Lt, atsakovui A. T. iš ieškovės O. J. priteisti 546 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Iš atsakovo A. T. valstybei priteistą žyminį mokestį mažinti iki 265,5 Lt.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo A. T. 539 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. J. apeliacinės instancijos teisme.