Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-456-635/2020 pagal ieškovės S. R. (B.) ieškinį atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. S. R. (B.) kreipėsi teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Teismo prašė: 1) nutraukti S. R. ir T. M. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 2) nustatyti dukters Y. R. gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisti iš atsakovo T. M. R. nepilnametei dukteriai Y. R. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką: a) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, dalyvaujant motinai, iki dukteriai sukaks 5 metai, iki 8 savaičių per metus, atvykęs į Lietuvą. Apie planuojamas atostogas bei ketinimą praleisti laiką su dukterimi atsakovas turi pranešti ne vėliau kaip prieš 10 d.; b) dukteriai sulaukus 5 metų, su sąlyga, jeigu atsakovas iki tol bus lankęs dukterį ir tarp jų esant emociniams ryšiams, atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, išsiveždamas ją į Nyderlandus iki 8 savaičių per metus. Bendravimo laikas gali tęstis ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės; c) dukteriai sulaukus 5 metų, poriniais metais atsakovas turi teisę išsivežti dukterį Kūčių bei Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais – Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei į Nyderlandus; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. A. T. M. R. pateikė teismui prašymą ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtą, kadangi Nyderlandų K. R. (duomenys neskelbtini) teisme yra nagrinėjamas tapatus ginčas tarp tų pačių šalių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi nutarta atsakovo prašymą tenkinti iš dalies; ieškovės ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams; likusioje dalyje atsakovo prašymą atmesti.

4. Teismas nurodė, kad sutuoktinių gyvenamoji vieta yra skirtinga, atsakovo gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose, sutuoktiniai nesikreipė bendru pareiškimu, ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, prieš pareikšdama ieškinį teismui Lietuvos Respublikoje, grįžusi gyveno Lietuvoje trumpiau kaip šešis mėnesius, todėl pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatas, Lietuvos Respublikos teismui šalių santuokos nutraukimas yra neteismingas. Nustatęs, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos teismui neteismingas, teismas nutarė ieškinį dėl šio reikalavimo palikti nenagrinėtu.

5. Teismas pažymėjo, kad esant pareikštam ieškiniui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, abiem reikalavimams taikomi skirtingi ES reglamentai, tačiau esminis klausimas, sprendžiant dėl bylos teismingumo, yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas.

6. Teismas, atsižvelgęs į vaiko gyvenamąją vietą šiuo metu, įvertinęs vaiko amžių, socialinius ryšius, į tai, jog mergaitė jau metus gyvena su mama, seneliais, su tėvu nebendrauja, tėvas išlaikymo neteikia, atsižvelgęs į vaiko interesus, konstatavo, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra teismingi Lietuvos Respublikos teismui, todėl nėra pagrindo palikti šiuos reikalavimus nenagrinėtais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties atsakovas (apeliantas) T. M. R. prašo skundžiamą nutartį dalyje, kurioje teismas nutarė dėl Lietuvos jurisdikcijos, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, panaikinti ir tenkinti atsakovo prašymą palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtu dėl šios bylos jurisdikcijos priskyrimo Nyderlandų Karalystės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo priimtas nagrinėti tik 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. ženkliai vėliau, nei atsakovo ieškinys ieškovei Nyderlandų Karalystėje (2019 m. gegužės 24 d.). Ieškovė, tik atvykusi iš Nyderlandų Karalystės ir nusprendusi neteisėtai negrąžinti vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, nesuėjus 6 mėn. terminui, 2019 m. balandžio 3 d. neturėjo teisės pateikti ieškinio Lietuvos teismui, kadangi Lietuvoje, po atvykimo iš Nyderlandų 2019 m. vasario mėn., ji su vaiku buvo tik apie du mėnesius. Tai, kad vėliau teismas priėmė nagrinėti ieškovės ieškinį savaime nereiškia, kad ieškinys teisme buvo priimtas nagrinėti 2019 m. balandžio 3 d., ieškinys nagrinėti priimtas tik 2019 m. rugsėjo 16 d.

7.2. Šioje byloje nagrinėjami klausimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, sprendžiant klausimą dėl šių reikalavimų jurisdikcijos, taikomas 6 mėn. terminas.

7.3. Nyderlandų teisme taip pat turėtų būti nagrinėjami ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai. Vaikas buvo neteisėtai negrąžintas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Nyderlanduose, kurioje gimė, kurioje gyvena vaiko tėvas, seneliai, kurioje bus sprendžiama ir santuokos nutraukimo byla.

7.4. Tai, kad šiuo metu vaikas Lietuvoje gyvena daugiau nei metai laiko, negali būti pagrindu spręsti, kad byla yra teisminga Lietuvos teismui. Byla yra užvesta tiek Lietuvoje, tiek Nyderlanduose, todėl esminė aplinkybė turėtų būti nustatinėjama byloje – kuri iš šalių pirma iniciavo bylos procesą.

8. I. S. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, jog jo pateikto pareiškimo Nyderlandų Karalystės teisme ir ieškovės ieškinio reikalavimai yra tapatūs. Atsakovas prašo nutraukti santuoką, priteisti jam vaiko globą ir pripažinti jį gyvenamojo būsto nuomininku, o ieškovės reikalavimai – nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti vaikui išlaikymą ir nustatyti bendravimo tvarką su vaiku.

8.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais apie tai, kad ji išvyko be jo sutikimo, ir kad jis nedelsiant kreipėsi į teismą Nyderlanduose. Priešingai, ieškovė išvyko su dukterimi į Lietuvą su atsakovo žinia, jie jau tuo metu buvo pradėję derybas dėl skyrybų. Atsakovas ne viename laiške žadėjo ieškovei pateikti teismo procesinius dokumentus, bet ieškovė jų taip ir nesulaukė, todėl 2019 m. balandžio mėn. pati ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į teismą. Ieškovei buvo būtina įteisinti savo ir nepilnametės dukters buvimą Lietuvoje, tiek dėl kreipimosi į sveikatos bei vaiko priežiūros įstaigas, tiek dėl darbo paieškos.

8.3. Ieškovės nuomone, atsakovas nesutikdamas su teismo nutartimi, iš esmės klysta teigdamas, jog būtina visiems ieškovės reikalavimams taikyti Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatose įtvirtintą teismingumo taisyklę dėl 6 mėn. termino.

8.4. Šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymo ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO bei civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas ieškovės S. R. (B.) ieškinys atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 10 (dešimties) dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (pateikti duomenis apie ieškovės nuolatinę gyvenamąją vietą per pastaruosius šešis mėnesius bei apie faktinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, duomenis, kad vaiko tėvas žinojo ir sutiko, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas gyventi į Lietuvą, esant vaiko gyvenamajai vietai kitoje ES valstybėje narėje, pateikti šalių susitarimą dėl jurisdikcijos prorogacijos).

12. 2019 m. balandžio 17 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro išrašą; ieškovės gimimo liudijimo kopiją; Darbo biržos pažymą; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos informaciją; (duomenys neskelbtini) pažymą).

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo nutarta ieškovės S. R. ieškinį atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovė su dukra realiai gyvena pusmetį Lietuvoje, tėvo (atsakovo) sutikimo, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas iš vaiko gimtinės Nyderlanduose nuolatinai gyventi į Lietuvą, šalių susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Teismas konstatavo, jog ieškovės pateikti papildomi duomenys nepatvirtina, kad ieškovės pareikštas ieškinys šiuo metu galėtų būti nagrinėjimas Lietuvos valstybės kompetentingame teisme.

14. 2019 m. gegužės 2 d. teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, skundas buvo priimtas, išsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir perduoti ieškovės S. R. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė reglamentą „Briuselis II bis“ ir Išlaikymo reglamentą, dėl to nepagrįstai ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo laikė nepaduotu.

15. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui apeliacine tvarka išnagrinėtą civilinę bylą. 2019 m. rugsėjo 13 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuris 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo rezoliucija buvo priimtas.

16. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės S. R. (B.) patikslintą ieškinį atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.

17. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. teisme buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas, kuriame Tarnyba informavo, kad 2019 m. kovo 26 d. buvo gautas T. M. R. prašymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomos mažametės dukters Y. R., gimusios (duomenys neskelbtini), grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Nyderlandų Karalystę. 2019 m. spalio 1 d. Tarnyboje gautas Vilniaus apygardos teismo pranešimas apie pradėtą civilinę bylą Nr. eN2-4246-467/2019 pagal pareiškėjo T. M. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. R. dėl neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomo vaiko grąžinimo į Nyderlandų Karalystę. Civilinė byla buvo išnagrinėta, 2019 m. lapkričio 22 d. priimta nutartis atsisakyti grąžinti nepilnametę Y. R. į Nyderlandų Karalystę, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Dėl ginčo esmės

18. Atsakovas, nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties dalimi, prašo skundžiamą nutartį dalyje, kurioje teismas nutarė dėl Lietuvos jurisdikcijos, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, panaikinti ir tenkinti atsakovo prašymą palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtu dėl šios bylos jurisdikcijos priskyrimo Nyderlandų Karalystės teismui.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė S. R. pareiškė ieškinį atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė: su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) gimė duktė Y. R.; iki ieškinio pateikimo ji kartu su vaiku taip pat gyveno Nyderlanduose (iki 2019 m. vasario 1 d.); atsakovo gyvenamojo vieta yra Nyderlanduose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes vaiko tėvas yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje, vaikas su motina iki ieškinio pateikimo gyveno užsienio valstybėje.

21. Nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Nagrinėjamu atveju byla yra susijusi su ES valstybe nare, Nyderlandais, todėl jai taikytinas ES teisinis reguliavimas.

22. Ieškovė ieškinyje prašė: nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikymą; nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką.

23. Kai abi šalys yra ES valstybės narių piliečiai ir jose gyvena, klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas ,,Briuselis II bis“), o klausimams dėl išlaikymo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 21 punktas).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai, todėl šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos teismui neteismingas, nutarė ieškinį dėl šio reikalavimo palikti nenagrinėtu; dėl kitų ieškovės reikalavimų (nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) sprendė, jog jie yra teismingi Lietuvos Respublikos teismui, todėl nėra pagrindo palikti šiuos reikalavimus nenagrinėtais.

26. Atsakovas prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi Nyderlandų (duomenys neskelbtini) teisme yra nagrinėjamas tapatus ginčas tarp tų pačių šalių. Atskirajame skunde akcentavo, jog ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo priimtas nagrinėti tik 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. ženkliai vėliau, nei atsakovo ieškinys ieškovei Nyderlandų Karalystėje (2019 m. gegužės 24 d.).

27. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2019 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. 2019 m. balandžio 17 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo nutarta ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ieškovei šią nutartį apskundus, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir perduoti ieškovės S. R. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė reglamentą „Briuselis II bis“ ir Išlaikymo reglamentą, dėl to nepagrįstai ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo laikė nepaduotu.

28. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą – ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti. Nustačius, kad ieškovė 2019 m. balandžio 17 d. ieškinio trūkumus pašalino, ieškinys dėl vaiko nuolatinė gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo laikytinas priimtu 2019 m. balandžio 3 d. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo buvo priimtas ženkliai vėliau, nei atsakovo ieškinys ieškovei Nyderlandų Karalystėje (2019 m. gegužės 24 d.), yra nepagrįstas.

29. Kaip jau minėta, klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo taikomas Reglamentas ,,Briuselis II bis“. Šio Reglamento 8 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė bylose dėl tėvų pareigų, 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reglamento 8 straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos.

30. Klausimams dėl išlaikymo taikomas Išlaikymo reglamentas, kurio 3 straipsnis nustato bendrąsias jurisdikcijos taisykles, pagal kurias išlaikymo kreditorius gali pateikti pareiškimą tos vietos, kurioje pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui pagal minėto straipsnio b punktą arba pagal to paties straipsnio c ir d punktus, jei reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (c punktas) arba dėl tėvų pareigų (d punktas), teikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai vieną ar kitą ieškinį (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 31 punktą). Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, 34 punktą).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad esant pareikštam ieškiniui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas, nors reikalavimams ir taikomi skirtingi ES reglamentai.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytas 6 mėn. terminas yra svarbus sprendžiant santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia klausimus (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta; arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas; arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo; arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba; kalbant apie J. K. ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta). Ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamu atveju nutarta palikti nenagrinėtu.

33. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10, 41–57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai).

34. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad vaiko „nuolatinė gyvenamoji vieta“ Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nustatoma remiantis visomis kiekvienam konkrečiam atvejui būdingomis faktinėmis aplinkybėmis. Be fizinio vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis ir kad ten gyvendamas vaikas yra tam tikra dalimi integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką. Visų pirma reikia atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbos žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje (2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo A, C-523/07, 37-39 punktai).

35. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo prašymas gražinti šalių nepilnametę dukrą į Nyderlandų Karalystę buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko išvežimas pripažintas teisėtu ir buvusios nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas išlaiko jurisdikciją tik spręsdamas bendravimo teisių klausimą, jei buvo priimtas toks sprendimas ir tik 3 mėnesius nuo vaiko išvežimo momento, jei vaiko gyvenamoji nuolatinė vieta pasikeičia (tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistų sprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tą teismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje (Reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnio 1 dalis)).

36. Į nagrinėjamą civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir jos vaikas nuo 2019 m. vasario mėn. faktiškai gyvena Lietuvoje; pateikta 2019 m. vasario 21 d. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad ieškovė S. R. nuo 2019 m. vasario 14 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) deklaruota ir jos nepilnamečiam vaikui. Į bylą pateikta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos informacija, kuri patvirtina, kad nuo 2019 m. balandžio 4 d. ieškovė registravosi eilėje dukters darželiui gauti; vaikas pradėjo lankyti vaikų kūrybinę studiją; (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina apie tai, kad ieškovė su dukterimi nuo 2019 m. balandžio 1 d. prisirašė (duomenys neskelbtini).

37. Atsižvelgdamas į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2019 m. vasario 21 d. šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje; vaikas užrašytas lankyti Lietuvos ugdymo įstaigą; pradėjo lankyti vaikų kūrybinę studiją, socializavosi vaikų kolektyve; šalių nepilnametė dukra jau daugiau ne metus laiko gyvena kartu su motina, seneliais; ji yra prisitaikiusi prie čia esamų gyvenimo sąlygų.

38. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, vaiko gyvenamąją vietą šiuo metu, vaiko amžių, jo socialinius ryšius, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra teismingi Lietuvos Respublikos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo palikti šiuos reikalavimus nenagrinėtais.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.