Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. davė melagingus parodymus, o būtent – jis 2023 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpiu nuo 08.31 val. iki 08.54 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), metu, prieš tai būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be to, 2024 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, taip pat būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, siekdamas padėti J. G. (J. G.) išvengti baudžiamosios atsakomybės, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad ne J. G., o jis (V. N.) 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - sunkųjį keturratį motociklą „Linhai M550L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais V. N. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. N. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį supranta ir su juo sutinka, kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo elgesio. Pripažįsta, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpiu nuo 08.31 val. iki 08.54 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, metu, prieš tai būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, taip pat 2024 m. kovo 28 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.40 val. (pastaba. teisingi ir bylos aplinkybes atitinkantys data bei laikas – 2024 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.45 val.), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, be to, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, siekdamas (turėdamas tikslą) padėti J. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus apie tai, kad ne J. G., o būtent jis 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkųjį keturratį motociklą „Linhai M550L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos detalizavo, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. įvykio metu buvo neblaivus, t. y. po įvykio jam alkotesteriu buvo patikrintas girtumas, jis pripūtė virš 1 promilės, tačiau neprisimena kiek tiksliai, bet policijos pareigūnai sakė, kad tai buvo lengvas girtumo laipsnis. Jo draugas J. G. pripūtė virš 2 promilių, jeigu neklysta, beveik 3 promiles, bet tiksliai jau nebeprisimena. Jis, apklausiamas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sakė, kad būtent jis vairavo keturratį motociklą, o ne draugas J. G., nes norėjo padėti pastarajam, kad jo draugo J. G. nenuteistų, o jam, kaip minėjo, buvo nustatytas mažesnis girtumas. Jis pats taip sugalvojo (duoti melagingus parodymus), kadangi J. G. yra jo geras draugas, pastarasis neprašė jo meluoti.

2023 m. rugpjūčio 23 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad V. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 183 straipsniu, buvo išaiškintos BPK 81, 83 ir 163 straipsniuose nustatytos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat išaiškinta, jog už melagingų parodymų davimą liudytojas, išskyrus nepilnametį liudytoją, kuriam nėra suėję šešiolika metų, atsako pagal BK 235 straipsnį. V. N. šiame protokole pasirašė, kad jam liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos buvo išaiškintos.

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 23 d. atliktos apklausos metu (apklausa atlikta adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 08.31 val. iki 08.54 val.) liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad žino dėl ko yra iškviestas į šią apklausą, buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, taip pat supranta, jog atsako už melagingų parodymų davimą. Apie įvykį gali papasakoti, kad tikslios datos nebepamena, tačiau jis apie 10.00 val. atvažiavo pas „J.“ (J. G.) į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). J. G. kieme vartojo alkoholį – alų, t. y. jis išgėrė du butelius alaus. Tada jis paprašė „J.“, kad pastarasis jam duotų pavažiuoti į mišką su motoroleriu, „J.“ jam davė vairuoti. „J.“ sėdėjo gale, o jis (V. N.) buvo už vairo. Nuvažiavo į mišką, esantį netoli jo namų. Miške sustojo parūkyti ir išgėrė po gurkšnį alaus. „J.“ buvo girtas ir jau norėjo miegoti. Tada jis sėdo už „J.“ ir su kojomis pastarąjį laikė bei važiavo. Jo rankos buvo ant motorolerio vairo ir tada tik galvojo, kaip nuvežti „J.“ į namus, todėl per greitai važiavo ir atsitrenkė į automobilį, t. y. norėjo nuvažiuoti ant asfaltuoto kelio, suko į dešinę pusę, automobilis važiavo priešpriešais, o jis įvažiavo į šią transporto priemonę. Automobilį vairavo moteris, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Tada jie laukė greitosios ir policijos pareigūnų, t. y. pirmi atvažiavo policijos pareigūnai ir tada greitoji. Jis norėjo pasakyti policijos pareigūnams, kad tai jis vairavo, bet viskas buvo užfiksuota taip, kaip nurodė moteris, jog vairavo „J.“, moteris parodė į jį pirštu. Dėl to, kad duodamas paaiškinimus nurodė, jog už vairo buvo J. G., V. N. parodė, kad buvo šoke, buvo netekęs sąmonės, todėl taip ir paaiškino. Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede V. N. raštu nurodė, kad apklausos protokolą perskaitė, parodymai iš jo žodžių surašyti teisingai, pasirašė.

Nukentėjusiojo/liudytojo priesaikoje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad V. N. pasirašytinai (savo parašu) patvirtino, jog „suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti“.

Nukentėjusiojo/liudytojo įspėjime dėl atsakomybės (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad V. N. pasirašytinai (savo parašu) patvirtino, jog jam yra išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti viską, kas jam yra žinoma byloje. Jis yra įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Jam išaiškinta, kad pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus gali būti skiriama iki 30 minimalių gyvenimo lygių bauda arba areštas iki 1 mėnesio, o už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, pagal BK 235 straipsnio 3 dalį – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

2024 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.45 val. (duomenys neskelbtini) įvykusio teisiamojo posėdžio protokole (pastaba. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad liudytoju apklaustas V. N. buvo įspėtas (dėl atsakomybės) pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį, balsu perskaitė priesaiką ir ją pasirašė. Apklausiamas liudytoju V. N. parodė, kad kaltinamąjį (J. G.) pažįsta, kažkada dirbo kartu, santykiai normalūs, bendrauja. Jis atvažiavo pas kaltinamąjį į svečius, paprašė kito žmogaus, kad juos nuvežtų į parduotuvę, kurioje nusipirko alaus ir grįžo pas J. G. į namus. Jis pamatė, kad pas kaltinamąjį J. G. kieme stovėjo keturratis, kaltinamasis J. G. jam pasakė, jog yra išgėręs ir nevažiuos, o jis (V. N.) kaltinamajam atsakė, kad jis yra blaivus ir gali vairuoti. Tada nuvažiavo į mišką, pasivažinėjo, sustojo ir jis nulipo nuo keturračio, išgėrė 100 gramų degtinės, nes turėjo tokį mažą buteliuką, parūkė. Tuo metu kaltinamasis J. G. sėdėjo keturračio priekyje, pasviręs į priekį ir pradėjo miegoti. Jis galvojo, kaip J. G. nuvežti į namus, kad pastarasis nenugriūtų, tada jis (V. N.) atsisėdo gale ir prispaudė kojomis kaltinamąjį bei taip po truputį važiavo, vėliau stipriau paspaudė greičio pedalą ir įvyko avarija, po to nieko nebeatsimena. Jis nuo GMP pagalbos atsisakė, kai prabudo, viskas buvo kaip rūke. Į teisėjos užduodamus klausimus V. N. atsakė, kad jie važiavo į parduotuvę, juos kaimynas nuvežė. Užtruko apie 15 minučių, parduotuvė netoli nuo J. G. namų, (duomenys neskelbtini) atstumu. Kai grįžo į kaltinamojo J. G. namus, kieme pastovėjo gal 30 minučių, gal 1 valandą, ir tada jis kaltinamojo J. G. paprašė pasivažinėti su keturračiu. J. G. pasakė, kad jis yra girtas. Kai stovėjo kieme, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kai važiavo į mišką, jis vairavo keturratį, o J. G. sėdėjo gale, jie pasivažinėjo ir sustojo pailsėti, parūkyti ir jis išgėrė alkoholio. Kai sustojo miške, jis nulipo nuo keturračio, kaltinamasis J. G. gulėjo ant bako, keturračio priekyje. Po to, kai jie miške pasivažinėjo, sustojo, jis nulipo nuo keturračio, o kaltinamasis J. G. padėjo galvą ant keturračio bako ir pasviro į priekį. Jis tuo metu pagalvojo, kad nepaliks žmogaus miške ir atsisėdo į galą. Kaltinamasis J. G. miške išgėrė gal kelis gurkšnius alaus, kadangi jie turėjo alaus su savimi. Kaip minėjo, jis atsisėdo gale už kaltinamojo ir pastarąjį prilaikė savo kojomis, kad nenugriūtų. Atsimena, kad važiavo ir jis norėjo daryti posūkį, stipriau paspaudė greitį ir nepamatė automobilio, įvyko susidūrimas. Atsitrenkė į automobilio priekinę dalį. Kai suko į dešinę, jis nepastebėjo tos transporto priemonės. Po smūgio (susidūrimo) iškrito iš keturračio, viskas įvyko labai greitai. Kai prabudo, akyse viskas buvo balta. Po susidūrimo jis atsisakė GMP pagalbos, bet po poros dienų jam pradėjo skaudėti visą dešinę pusę. Žino, kad buvo atvykusi ir policija, jis vaikščiojo, bet kaip rūke viskas. Jis prie automobilio rado kaltinamojo piniginę ar telefoną, neatsimena ar J. G. reikėjo paduoti, todėl buvo priėjęs prie pastarojo po įvykio. Jis stovėjo toliau, bet kažką girdėjo, kad J. G. tarėsi, jog sumokėti už automobilio apgadinimą, moralinę žalą, kad neiškeltų bylos, t. y. norėjo taikiai susitarti. Po įvykio, kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo šoke, jam davė kažką rašyti, bet nežino, kodėl nurodė, jog vairavo būtent kaltinamasis J. G.. Tuos parodymus (paaiškinimus) diktavo policijos pareigūnas, o jis buvo šoke ir nieko nesuvokė bei nieko neatsimena. Po smūgio jis pirmas iškrito iš keturračio, o kaltinamasis J. G. liko ant keturračio. Kai jis atsitokėjo, tai matė J. G. sėdint, sėdėjo ant žemės. Pagarsinus V. N. 2023 m. liepos 9 d. paaiškinimą, pastarasis nurodė, kad apsipirkti važiavo su automobiliu, o su keturračiu po mišką važinėjo, daugiau niekur nevažiavo. Šie parodymai neteisingi, kadangi jis vairavo. Į prokuroro užduodamus klausimus V. N. atsakė, kad turėjo alų ir jis turėjo degtinės. Jis gėrė degtinę, o kaltinamasis gėrė alų. Degtinę jis visą išgėrė, alaus buvo likę. Jie alų buvo sudėję į keturratį. Po įvykio policija alų atidavė. Automobilį, su kuriuo susidūrė, vairavo mergina. Žmonės ten važinėjo ir jis matė, kad jie stovėjo bei žiūrėjo, kas nutiko. Po įvykio kaltinamasis J. G. bendravo su ta mergina, kuri vairavo automobilį. Tos merginos vyras gal ir galėjo atvykti, jis apie tai nežino. Neatsimena, ką kaltinamasis J. G. iš karto po įvykio nurodė policijai. Po to jau pakvietė jį pūsti į alkotesterį. Kai atvažiavo į mišką, kaltinamasis sėdėjo gale. Kai važiavo atgal, jis (V. N.) sėdėjo gale. Kai važiavo, greitis buvo didelis, kaltinamasis nenukrito posūkio metu, kadangi jis kojomis laikė J. G.. Po avarijos GMP jį apžiūrėjo, pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė.

(duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog J. G. 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija sudarė 2,51 promiles, vairavo keturratį motociklą „Linhai M550L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. J. G. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl pagal šią baudžiamojo įstatymo normą veika kvalifikuota teisingai. J. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atmestas nuteistojo J. G. apeliacinis skundas.

(duomenys neskelbtini) patvarkymu (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini))) ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) J. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), todėl pateikiamas vykdyti.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019).

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (nusikaltimą), numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis V. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, t. y. pripažino, kad apklausiamas kaip liudytojas atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, taip pat apklausiamas kaip liudytojas, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, abiem šiais atvejais būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad ne J. G., o jis 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkųjį keturratį motociklą „Linhai M550L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis detalizavo, kad jis, apklausiamas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodė (davė parodymus), jog būtent jis vairavo transporto priemonę, o ne J. G., kadangi norėjo padėti savo draugui, jog pastarojo nenuteistų. V. N. taip pat nurodė, kad jis pats savo iniciatyva sugalvojo duoti melagingus parodymus, J. G. jo neprašė meluoti. Pažymėtina, kad kaltinamojo V. N. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo taip pat patvirtina byloje surinktų objektyvių duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Iš šioje byloje esančių 2023 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo apklausos protokolo (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2024 m. vasario 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, kad V. N. nuosekliai tvirtino, jog būtent jis aktualiu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neblaivus, o ne jo draugas J. G.. Be kita ko, aplinkybę, kad V. N. buvo ne kartą pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, patvirtina byloje esantys 2023 m. rugpjūčio 23 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusiojo/liudytojo priesaika ir nukentėjusiojo/liudytojo įspėjimas dėl atsakomybės (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Galiausiai, šiai baudžiamajai bylai esminę aplinkybę, sprendžiant V. N. kaltės klausimą inkriminuoto kaltinimo kontekste, patvirtina ir teismų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, o būtent – (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais be jokių abejonių ir (ar) prielaidų nustatyta, kad būtent J. G., o ne V. N., 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – sunkųjį keturratį motociklą „Linhai M550L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Visos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias be jokių abejonių patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis V. N., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, suvokdamas savo veiksmų esmę ir veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai davė tikrovės neatitinkančius (melagingus) parodymus ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) bei baudžiamąją bylą nagrinėjant (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį bei asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Pabrėžtina, kad susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. 2024 m. vasario 26 d. teisiamojo posėdžio protokolu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei kaltinime inkriminuotomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, jog kaltinamasis ne, kaip nurodyta kaltinime, 2024 m. kovo 28 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.40 val., o būtent 2024 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykusiame teisiamajame posėdyje, apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, todėl ši faktinė aplinkybė patikslintina. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas kaltinamojo V. N. teisinės atsakomybės nesunkina, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia, taip pat neturi esmės skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį bei yra laikytina techninio pobūdžio rašymo apsirikimo klaida, kuri yra ištaisoma šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taigi, byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis V. N. 2023 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpiu nuo 08.31 val. iki 08.54 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, be to, 2024 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, taip pat būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti J. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad ne pastarasis, o būtent jis (V. N.) 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkųjį keturratį motociklą „Linhai M550L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai, kaip minėta, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, todėl V. N. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis V. N. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, taip pat ir kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis V. N. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. nors ir nėra teistas baudžiamojo įstatymo prasme, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis V. N. per vienerių metų laikotarpį nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisenų. Taip pat įvertintina ir tai, kad V. N. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o darbinę veiklą (su trumpalaikėmis pertraukomis) įvairiose darbovietėse vykdo nuo (duomenys neskelbtini). Be kita ko, byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis V. N. gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų, turėtų kitokio pobūdžio sveikatos problemų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. N. prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta V. N. paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį ir jos dydį – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Teismo vertinimu, tokia kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę V. N. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. N. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. N., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.