- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-276/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė (pran.), Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- N. J., J. J.
- Atsakovas
- UAB „Eproma“, Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybė Kauno apskrities viršininko administracija "Eproma" Costum
- Trečiasis asmuo
- V. M., G. M., A. M., "Radijas kelyje"
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Marina Laurinaitienė, Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
dalyvaujant ieškovui ir ieškovės N. J. atstovui J. J., ieškovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Rimvydui Grigaliūnui,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Jolantai Garmuvienei,
tretiesiems asmenims V. M., G. M., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Eproma“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-600-259/2009 pagal ieškovų J. J. ir N. J. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), uždarajai akcinei bendrovei „Eproma“, uždarajai akcinei bendrovei „Costum“ dėl pažeistų teisių gynimo, administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – A. M., V. M., G. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Radijas kelyje“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai J. J. ir N. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, UAB „Eproma“ ir UAB „Costum“ dėl pažeistų teisių gynimo, administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurį patikslinę (4 b. t., 4-8 l.), prašė:
1. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-955 dalį, kuria buvo patvirtintas apie 1 620 kv. m. žemės sklypo A, prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas (žemės sklypų naudojimo būdas - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, žemės sklypų 1 aro vertė - 2 606,4 Lt), bei pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui išnuomoti žemės sklypą UAB „Radijas kelyje“;
2. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 02-01-6801 1.2. p., kuriuo Kauno apskrities viršininkas išnuomavo 1 587 kv. m. sklypą, esantį Kaune, Partizanų g. 26 b, 40 metų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota sklypo kaina - 41 363,57 Lt, paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas);
3. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 02-01-1252, kuriuo Kauno apskrities viršininkas išnuomojo 78 metams UAB „Eproma“ prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių, esančių Kaune, Partizanų g. 26 b, valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 1587 kv. m. naudojamą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota sklypo kaina – 53 094,67 Lt, paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba).
4. Pripažinti negaliojančia tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko, - nuomotojo ir UAB „Eproma“ - nuomininko, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,1587 ha ploto, esančio Kaune, Partizanų g. 26 b, 2005 m. kovo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį;
5. Panaikinti 1993 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 924-v 2.2. p., kuriuo VĮ „Meno ir reklamos gaminių firma“ (šiuo metu UAB „Costum“) išnuomotas iki 1200 kv. m. žemės sklypas, kuris šiaurėje ribojasi su gyvenamojo namo, esančio Kaune, Birželio 23 - iosios g. Nr. 13, teritorija, rytuose - su esamu pėsčiųjų taku, pietuose - su gyvenamojo namo, esančio Kaune, Birželio 23 - iosios g. Nr. 3, teritorija, vakaruose su esamu privažiavimu, ir numatyti iki 380 kv. m. bendro naudojimo privažiavimą;
6. Pripažinti negaliojančia 1994 m. kovo 14 d. tarp Kauno miesto Valdybos - nuomotojo ir Savivaldybės meno ir reklamos gaminių firmos (šiuo metu UAB „Costum“), nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui naudojimui 1200 kv. m. ir 380 kv. m. bendro naudojimo sklypus, esančius Kaune, Birželio 23 - iosios g. Nr. 9 A;
7. Įpareigoti Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti V. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios Pažaislio valsčiuje, Gričiupio kaime, Kauno apskrityje, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir, jį patvirtinus, pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui.
Nurodė, kad pagal 1991 m. įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įstatymas), jų mama - J. J. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo V. P. iki 1940 metų valdytą 16,5 ha žemės sklypą buvusiame Pažaislio valsčiuje, Gričiupio kaime, Kauno apskrityje. 2003 m. rugpjūčio 3 d. J. J. mirė, o ieškovai yra jos vaikai, pirmosios eilės įpėdiniai, todėl turi teisę paveldėti jai grąžintiną turtą (Įstatymo 2 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovų teigimu, 2003 m. rugsėjo 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 02-110 sudarytos ekspertų komisijos 2000 m. balandžio 7 d. Nr. 29 posėdžio protokolu nuspręsta, jog pakanka dokumentų J. J. ir Z. M. atkurti nuosavybės teises į 16,5 ha žemės sklypą. J. J. priklauso atkurti nuosavybės teises į turėtos žemės ½ dalį - 8,25 ha. J. J. prašymu 2000 m. rugsėjo 24 d. buvo parengta išvada Nr. 126 0,1833 ha žemės persikėlimui į Kauno rajoną, Zapyškio seniūniją. Nuosavybės teisės į 8,0667 ha žemės iki šiol nėra atkurtos. Likusį žemės plotą J. J. pageidavo susigrąžinti natūra. Tačiau Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-955 buvo patvirtintas apie 1620 kv. m. žemės sklypo A, apie 770 kv. m. žemės sklypo B ir apie 2430 kv. m. žemės sklypo C prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas, bei pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui išnuomoti šiuos žemės sklypus UAB „Radijas kelyje“. Ieškovų nuomone, tvirtinant šį detalųjį planą, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, pažeista detalaus plano rengimo, svarstymo procedūra. Be to, 1620 kv.m. žemės sklypas A yra per didelis statinių, kurie yra šiame sklype, eksploatavimui.
Pasak ieškovų, Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 02-01-6801 1.2. p. Kauno apskrities viršininkas išnuomavo 1587 kv. m. sklypą, esantį Kaune, Partizanų g. 26 b, 40 metų, o 2005 m. vasario 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-1252 buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis (registro Nr. 44/67047), sudaryta 2003 m. spalio 23 d. su UAB „Radijas kelyje“, ir išnuomotas 78 metams UAB „Eproma“ prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių, esančių Kaune, Partizanų g. 26 b, valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 1587 kv. m. naudojamas žemės sklypas, UAB „Eproma“ įpareigojant laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2005 m. kovo 1 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, - nuomotojo ir UAB „Eproma“ – nuomininko buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl nurodyto žemės sklypo, kuriame esantys statiniai (pastatas - dirbtuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 40,32 kv. m. ploto, kiti statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, Partizanų g. 26 b) nuosavybės teise priklauso UAB „Eproma“.
Ieškovų nuomone, paminėtas žemės sklypas atsakovui UAB „Eproma“ buvo išnuomotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovai nurodė, kad valstybė šio sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypo nebuvo išsipirkusi, todėl jis negalėjo būti naudojamas miesto reikmėms ar naudojama kaip laisva žemė (Įstatymo 12 str. 4 d., 16 str.), kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs teisminę praktiką, jog tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir šis turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą.
Pažymėjo, jog suformuotas ginčo žemės sklypas prie statinių, esančių Kaune, Partizanų g. 26 b, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 2.2 ir 3 punktų kriterijų, kadangi nurodytas sklypas nebuvo suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, be to, neatitinka žemės sklypo dydžio statiniui eksploatuoti reikalavimų, o pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 punkto nuostatas (sprendimo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija), detalusis planas netvirtinamas, jei jis prieštarauja bendrajam planui arba pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų.
Šalies argumentai
Ieškovų teigimu, iki 2003 metų buvo laikoma, kad nuosavybės teisių atkūrimas nėra galimas dėl to, kad negalima nustatyti iki 1940 metų V. P. buvusio žemės sklypo ribų, o pateikti dokumentai nepripažinti įrodantys nuosavybės teisę (2003 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 500-2-207), tačiau 2006 m. birželio 30 d. Kauno miesto Savivaldybės Miesto plėtros departamento raštu Nr. 500-2-248 ieškovai buvo informuoti, jog V. P. žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes ji užstatyta Taikos III mikrorajonu. Be to, neatsižvelgiant į Vyriausybės atstovo reikalavimą, laisva žemė nebuvo pažymėta – 2006 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 1-3937(1.10) ieškovai buvo pakartotinai informuoti, jog laisvos (neužstatytos) žemės planų V. P. žemėje savivaldybė iki šiol nėra pateikusi; taip pat buvo įteiktas 2006 m. gruodžio 3 d. komisijos posėdžio protokolo išrašas, kurio pagrindu J. J. nuspręsta skirti 11,87 a žemės sklypą A3 pagal Abromiškių gyvenamojo kvartalo detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 621.
Pasak ieškovų, ne visa V. P. valdyta žemė (16,5 ha) gali būti laikoma žemės sklypu, kuris pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ar yra naudojamas visuomenės poreikiams patenkinti, o tai patvirtina UAB „Dagrame“ parengtas laisvos neužstatytos žemės sklypo ribų planas, iš kurio matyti, jog V. P. valdytos žemės ribose galima suformuoti 6 laisvus neužstatytos žemės sklypus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti (4 b. t., 31-34 l.). Pažymėjo, kad ieškovai nenurodė, kokios konkrečios detaliojo plano rengimo ir svarstymo procedūros buvo pažeistos, ir nepagrindė savo teiginių byloje esančiais įrodymais, o detalusis planas yra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, apsvarstytas su visuomene ir detaliojo plano sprendiniai bei procedūros patikrintos Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, kurio 2003 m. gegužės 30 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte, nenustačius pažeidimų, yra siūloma detalųjį planą teikti tvirtinti. Atsakovo nuomone, nepagrįstas ir ieškovų teiginys, jog žemės sklypas yra per didelis sklype esančių pastatų eksploatacijai. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka yra nustačiusi, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, informaciją yra pateikusi Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui, tačiau ieškovai neginčija sprendimų, kuriais nustatyta, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, ir neprašo teismo pripažinti tam tikrą teritoriją esant laisva (neužstatyta), todėl nepagrįstu laikytinas septintasis pareiškėjų reikalavimas. Pažymėjo, kad ieškovų minima nuostata, jog ginčo žemė nebuvo valstybės išpirkta, todėl, neišsprendus jos nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, žemės nuomos sutartis negalėjo būti teisėtai sudaryta, gali būti taikytina tik tuo atveju, jeigu įstatymų numatyta tvarka būtų buvę nustatyta, kad ginčo žemė yra laisva (neužstatyta); kadangi byloje tokį faktą patvirtinančių duomenų nėra pateikta, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (2008-07-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas Nr. 500-2-54) patvirtina esant priešingą situaciją, todėl ši pareiškėjų prielaida laikytina nepagrįsta.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį (3 b. t., 156-159 l.), nesutiko su ieškovų ieškiniu. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2002 m. spalio 7 d. raštu Nr. 09-2301 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl informacijos pateikimo kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę; Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 22 d. raštu Nr. 02-03-1730 išsiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai pašymą parengti laisvos (neužstatytos) V. P. iki 1940 m. Gričiupio k. turėtos žemės planą, o savivaldybės administracija 2007 m. birželio 13 d. raštu Nr. 40-2-1088 informavo, jog V. P. priklausiusioje žemėje nenustatyta laisvos (neužstatytos) žemės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 106 punktą, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atsakovo nuomone, Kauno miesto savivaldybei nepateikus reikiamų dokumentų, apskrities viršininko administracija negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, todėl atsakovas apskrities viršininko administracija negali būti pripažintas vilkinantis nuosavybės teisių atkūrimą pretendentams į V. P. žemę; be to, ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, jog ne visa V. P. iki nacionalizacijos turėta žemė gali būti laikoma žemės sklypu.
Atsakovas UAB „Eproma“ atsiliepime į ieškinį (3 b. t., 151-153 l.) nesutiko su ieškinio dalimi, kuria ieškovai prašė panaikinti 2003-07-16 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. A-955 dalį, 2005 m. vasario 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-1252, pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Eproma“ yra išnuomotas žemės sklypas, o kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra pagal įstatymą. Pažymėjo, kad ieškovai nenurodė, kokios įstatymo nuostatos buvo pažeistos, tvirtinant detalųjį planą, kokiu pagrindu teigia, kad 1620 kv. m. žemės sklypas A yra per didelis statinių, kurie yra šiame sklype, eksploatavimui. Atsakovo manymu, ieškovai neteisingai nurodė, kad žemės išpirkimas yra siejamas tik su valstybės poreikiu naudoti ją miesto reikmėms ir teisė naudotis žeme valstybei atsiranda tik ją išpirkus. Be to, pasak atsakovo, ieškovai, kurie yra tik galimi pretendentai į nuosavybės teisių atstatymą, negali ginčyti nuomos sutarties, nes ši nepažeidžia jų teisių ir netrukdo valstybės institucijoms spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (4 b. t., 111-141 l):
Panaikino 2003 m. liepos 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-955 dalį, kuria buvo patvirtintas apie 1620 kv. m. žemės sklypo A, prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas (žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, žemės sklypų 1 aro vertė 2606,4 Lt), bei pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui išnuomoti žemės sklypą UAB „Radijas kelyje“;Panaikino 2003 m. spalio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-6801 1.2. p., kuriuo Kauno apskrities viršininkas išnuomojo 1587 kv. m. sklypą Kaune, Partizanų g. 26b, 40 metų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota sklypo kaina 41 363,57 Lt, paskirtis - kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas); Panaikino 2005 m. vasario 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-1252, kuriuo Kauno apskrities viršininkas išnuomojo 78 metams UAB „Eproma“ prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių Kaune, Partizanų g. 26 b, valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 1587 kv. m. naudojamą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota sklypo kaina – 53 094,67 Lt, paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba);Pripažino negaliojančia 2005 m. kovo 1 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko, - nuomotojo ir UAB „Eproma“ – nuomininko, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendro 0,1587 ha ploto, esančio Kaune, Partizanų g. 26 b, valstybinės žemės nuomos sutartį;Įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti V. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios Kauno apskrityje, Gričiupio kaime, Pažaislio valsčiuje, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir, jį patvirtinus, pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui.Atmetė kitą ieškinio dalį.
Apygardos teismas nurodė, kad, vadovaujantis 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 565 patvirtinto STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 60 punktu, aikštelės b1 (729 kv. m., 1980 m.) ir b2 (246,16 kv. m., 1985 m.), teisiškai registruotos UAB „Eproma“ vardu, detalaus planavimo metu negalėjo būti laikomos kaip atitinkančios esminius statinio reikalavimus, be to, pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/67047 esančiame žemės sklypo Kaune, Partizanų g. 26 b, plane nepažymėtos aikštelės. Teismo teigimu, kadangi teisinių nurodyto žemės sklypo suformavimo dokumentų nebuvo pateikta, įvertinus duomenis iš nekilnojamojo turto registro, nustatyta, kad aikštelės yra nusidėvėjusios, pasibaigusi jų eksploatavimo trukmė, todėl šie statiniai laikytini neatitinkantys esminių statiniams keliamų reikalavimų, o statinio, atitinkančio Statybos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą statinio sąvoką, užstatytas plotas yra tik 48 kv. m. Dėl pasakyto apygardos teismas pripažino pagrįstais ieškovų argumentus dėl per didelio, objektyviais kriterijais realiai nepagrįsto statiniui eksploatuoti žemės sklypo suformavimo prie UAB „Eproma“ nuosavybės teise priklausančių statinių, ir konstatavo, kad žemės sklypas atsakovui UAB „Eproma“ buvo suformuotas ir išnuomotas tokio dydžio, kuris nėra būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių bei įrenginių tiesioginę paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nebuvo vykdomi ginčo detalaus plano parengimo pirmojo etapo (planuojamos teritorijos raidos ir programos parengimas ir aprobavimas) reikalavimai – neparengta ir neaprobuota planuojamos teritorijos raidos programa (Detaliųjų planų taisyklių 23 p.), kuri yra būtina teritorijų planavimo dokumento dalis, turinti juridinę galią (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d., Detaliųjų planų taisyklių 38 p.), todėl jos nebuvimas tarp teismui pateiktų šio detalaus plano rengimo dokumentų leidžia daryti išvadą, kad raidos programa nebuvo parengta, o raidos programos nebuvimas yra esminis detalaus planavimo procedūros pažeidimas.
Teismo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija, jog žemė yra valstybės išperkama ir natūra ieškovams negali būti grąžinta, yra nepakankama patvirtinti faktui, kad ieškovų nurodomi laisvi žemės sklypai atitinka Įstatymo 12 straipsnyje nurodytus požymius. Teismo nuomone, šioje byloje ieškovai nereiškia reikalavimo parengti konkrečių ribų ir plotų laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planų, kadangi toks planų rengimas yra išimtinai teritorijų planavimo dokumento sprendinys; ieškovai teisme įrodinėjo aplinkybę, kad dalis V. P. valdytos žemės ribose esančios žemės yra laisva, todėl šioje dalyje turėtų būtų formuojami žemės sklypai jų grąžinimui natūra pretendentams. Teismas konstatavo, kad UAB „Dagrame“ laisvos (neužstatytos) žemės plane matyti, jog V. P. valdytos žemės ribose yra pažymėti šie laisvi (neužstatyti) sklypai: Nr. 1- 918 kv. m., Nr. 2 – 7589 kv. m., Nr. 3 -1559 kv. m., Nr. 4 – 1214 kv. m., Nr 5 – 3874 kv. m., Nr. 6 – 2306 kv. m.; šiame plane nurodyta, jog pažymėtose dalyse žemės sklypai neregistruoti, nėra duomenų apie žemės naudotojus, žemės sklypą valdančius žemės nuomos ar kitu pagrindu, o atsakovas Kauno miesto savivaldybė neįrodė, jog šie sklypai laikytini valstybės išperkama žeme. Todėl teismui patenkinus ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą, jie turi būti rengiami įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir laikantis teritorijų planavimo normų, statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų.
Teismas, spręsdamas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovų reikalavimai yra kildinami iš nuosavybės teisių gynimo. Su nuosavybės teisės gynimu susijusiems reikalavimams taikytini ieškinio senaties terminai, nustatyti CK 1.125 straipsnyje, pagal kurį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų; šis terminas yra taikomas, jeigu atskirų rūšių reikalavimams šiame kodekse bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta sutrumpintų ieškinio senaties terminų (CK 1.125 str. 1, 2 d.). Taip pat pažymėjo, kad administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos. Procesinių kreipimosi į teismą terminų taikymo taisyklės yra nustatytos ABTĮ. Kadangi tai nėra ieškinio senaties terminai, juos taikant negali būti taikomos ieškinio senaties instituto taisyklės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – nutraukti bylą, o nustačius, kad ieškinio senaties terminai nepraleisti – atmesti ieškovų ieškinį (t. 4, b. l. 146-150). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismo sprendimu panaikinus administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, buvo neatsižvelgta į UAB „Eproma“ teises ir teisėtus lūkesčius, kuriuos ši įgijo patvirtinus detalųjį planą. Be to, Kauno miesto administracijos direktoriaus 2003-07-16 įsakymo Nr. A-955 dalis negalėjo būti panaikinta, nes ji nepažeidžia nei ieškovo teisių, nei įstatymo saugomų interesų, kadangi šis detalusis planas neužkerta kelio atkurti nuosavybės teises ieškovams detaliai suplanuotoje teritorijoje, jeigu joje būtų nustatyta laisvos (neužstatytos) žemės (Įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas).Teismo sprendime nurodytame Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 16 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad šio punkto procedūra yra taikoma, nustatant parduodamų žemės sklypų dydžius, o nagrinėjamu atveju žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas, todėl naikinti žemės sklypo nuomos sutartį nėra pagrindo ir neturėjo būti taikoma nurodyta teisės norma.Teismas nesilaikė principo onus probandi (įrodinėjimo pareiga), nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovui, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė duomenų, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atliko sklypo dydžio vertinimą, bei dėl to, ar buvo atsižvelgta į tai, ar visa formuojama žemės sklypo dalis yra būtina sklypui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, ir byloje nesant ginčo dėl statinių teisinės registracijos ar statinių statuso, teismas negalėjo nustatyti, kad aikštelės yra nusidėvėjusios, pasibaigusi jų eksploatavimo trukmė, kad šie statiniai laikytini neatitinkantys esminių statiniams keliamų reikalavimų, nes tai prieštarauja nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims. Todėl nepagrįsta bei neteisėta ir teismo išvada, kad žemės sklypas UAB „Eproma“ buvo suformuotas ir išnuomotas tokio dydžio, kuris nėra būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.Teismas nepagrįstai laikė detaliojo plano rengimo procedūros pažeidimu tai, kad detalusis planas, prieš teikiant viešai svarstyti, privalėjo būti suderintas, nes ginčijamo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusių lex specialis Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose nebuvo nustatyta, kad viešam svarstymui privalėjo būti teikiami su institucijomis suderinti detalieji planai. Be to, byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie rengiamą detalųjį planą buvo viešai skelbiama 2003-03-22 „Kauno dienoje“, detalusis planas svarstytas viešai, tačiau ieškovai viešame svarstyme nedalyvavo ir neteikė prieštaravimų, pastabų ar pasiūlymų.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad faktas, jog teismui nebuvo pateikta planuojamos teritorijos (ginčo sklypo) raidos programa, liudija, kad ji nebuvo parengta ir aprobuota. Teisės aktai nenumato, kad institucijoje, patvirtinusioje detalųjį planą, virš 7 metų privalo būti saugoma visa detaliojo plano rengimo medžiaga. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, o teismas nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, nustatydamas faktiniams byloje esantiems duomenims prieštaraujančias prielaidas, t. y. kad sklypo detalusis planas buvo parengtas, nevertinant įmonių numatomos veiklos pobūdžio, jos ekonominio pagrindimo, užstatymo rodiklių, poveikio gyventojams ir aplinkai rodiklių, planuojamos veiklos pasekmių ir kitų reikšmingų klausimų.Apygardos teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad savivaldybės administracija nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovų pateiktame UAB „Dagrame“ laisvos neužstatytos žemės sklypų plane pažymėti laisvi žemės sklypai yra valstybės išperkama žemė. Pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto savivaldybės administracija ginčo teritorijoje neteko teisės rengti detaliuosius planus ir pagrįsti tiek ginčo žemės priskirtinumą valstybės išperkamai žemei, tiek visuomenės poreikį ginčo teritorijai. Kauno miesto savivaldybės administracija yra nurodžiusi, kad V. P. iki 1940 m. turėta žemė šiuo metu yra ypač urbanizuotoje teritorijoje, kuri yra kompleksiškai užstatyta Dainavos mikrorajonu su daugiabučiais, mokyklomis, darželiais ir kt.; ginčo žemės, kaip valstybės išperkamos žemės, statusą patvirtina ir Kauno miesto bendrasis planas. Teismas nepagrįstai laikė, kad 1968-1972 metų raudonųjų linijų planai – t. y. sklypų suteikimo dokumentai nepatvirtina, kad ginčo teritorija buvo suteikta daugiabučių pastatų statybai, ir naudojama šių pastatų gyventojų, kadangi šie dokumentai patvirtina, kad tokio dydžio žemės plotas statybos metu buvo būtinas daugiabučių pastatų eksploatacijai, o tai itin svarbu, turint omenyje, kad nuo to meto statybų techniniai reglamentai, nustatantys minimalią sklypo struktūrą, keitėsi, nustatydami daugiau privalomų reikalavimų, ir buvo nustatyta teisė sklypus formuoti taip, kad būtų įrengta ženkliai daugiau automobilių stovėjimo vietų daugiabučių pastatų gyventojams. Teismas nusprendė dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo posėdžiu metu buvo reikštas prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą tiesiogiai bylos išsprendimu suinteresuotus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos; daugiabučių pastatų, kurių naudojamoje teritorijoje ieškovai siekia atkurti nuosavybės teises savininkai privalėjo būti įtraukti į bylą teismo iniciatyva.Ieškovai pateikė netinkamas įrodinėjimo priemones, kadangi UAB „Dagrame“ parengtas planas yra nepriskirtinas teritorijų planavimo dokumentams, be to, parengtas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo normų ar STR 2.02.01:2044 Gyvenamieji pastatai 10 punkto reikalavimų. V. P. buvusios žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ieškovai neprašo pripažinti jos laisva (neužstatyta), neskundžia motyvuoto atsisakymo ją žymėti, kaip laisvą, todėl ši žemė pagal Įstatymo 12 straipsnio nuostatas yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turės būti atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį.Apygardos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, nors iš pateiktų duomenų konstatuotina, kad ieškinys yra paduotas, praleidus įstatyme nustatytus terminus, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, ieškovams teisė į gynybą išnyko po 30 dienų nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento. Juolab kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, numatytos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.Teismui įpareigojus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius parengti natūra grąžinamos žemės sklypo planą, buvo patenkintas išankstinis ir sąlyginis reikalavimas, kurio įvykdymas yra sąlygotas kitų institucijų galimų veiksmų ar neveikimo, o terminas paminėtiems veiksmams atlikti nustatytas trumpesnis nei numatyta teisės aktuose. Taigi teismas nesilaikė CPK 267 str. numatyto draudimo priimti sąlyginius sprendimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Eproma“ prašo panaikinti dalį Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuria patenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 152-158). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Eproma“ priskirtas ir naudojamas žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas). Teismas privalėjo įvertinti, kad prijungtoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/67047 nurodyti oficialūs kadastro duomenys apie UAB „Eproma“ nuosavybės teise priklausančius statinius, tačiau teismas neteisėtai, savo iniciatyva, sprendimu faktiškai atliko viešo administravimo subjekto – VĮ „Registrų centras“ funkciją, nustatydamas, kad betono aikštelės yra susidėvėjusios, jų eksploatacijos trukmė pasibaigusi ir šie statiniai laikytini neatitinkančiais esminių statiniams keliamų reikalavimų. Juolab kad tokio reikalavimo ieškovai nereiškė. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Eproma“ žemės sklypo suformavimo bei detalaus suplanavimo atitikimo įstatymo reikalavimams, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles“, nepagrįstai remdamasis 2.4 ir 16 punktais, kadangi jie reguliuoja žemės pardavimą, o ne nuomą.Teismas be pagrindo patenkino ieškovų reikalavimą ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-07-16 įsakymą Nr. A-995, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas A prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, kadangi ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtą administracinį aktą, nes atsakovo žemės sklypas yra už V. P. valdyto iki 1940 m. žemės sklypo ribų. Be to, ginčo sklypas užstatytas statiniais, o ne laisvas. Ieškovai neginčijo apeliantui priklausančių statinių ir įrenginių eksploatacijos tiesioginės paskirties ir teismas nenagrinėjo šio klausimo sprendime, todėl teismo nustatytas raidos programos reikšmingumas, ginant ieškovų interesus, nepagrįstas ir prieštarauja protingumo bei teisingumo kriterijams.
Šalies argumentai
5. Apygardos teismas neteisingai ir netikslingai pakartotinai aiškinosi byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdį, o ieškovų reikalavimams dėl viešojo administravimo subjekto priimtų aktų panaikinimo turėjo būti taikomi ABTĮ 33 straipsnyje numatyti terminai.
Atsiliepimas
Atsakovas likviduojama Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos patenkinti (t. 4, b. l.163-165). Nurodė, kad teismas, spręsdamas, ar ginčo sklypas užimtas statiniais, privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir, nesant reikalavimo dėl šių duomenų nuginčijimo, negalėjo jų kvestionuoti; be to, ginčo atveju, išnuomojus ginčo sklypą, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 16 punktas, kadangi ši norma taikoma nustatant parduodamų žemės sklypų dydžius. Atsakovo nuomone, vien ta aplinkybė, kad byloje nėra pateikta raidos programa, nesudaro pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 955 dalies, kadangi šio dokumento buvimas ar nebuvimas nepaneigia fakto, jog ginčo žemės sklypas yra užstatytas, o nesant pagrindo panaikinti minėtą įsakymo dalį, teismas neturėjo pagrindo panaikinti kitus šio administracinio akto pagrindu priimtus administracinius aktus bei pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, atsakovo teigimu, apygardos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju taikytina ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „Eproma“ apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka (t. 4, b. l. 167-168), kad apygardos teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, nustatantį nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, neteisėtai nustatęs, kad UAB „Eproma“ nuosavybės teise įregistruoti statiniai neatitinka esminių statiniams keliamų reikalavimų. Atsakovas pažymi, jog nepagrįsta ir teismo išvada, kad detalaus plano rengimas buvo atliktas, pažeidžiant nustatytas taisykles; ieškovai yra tik pretendentai atkurti nuosavybės teises, todėl nelaikytini turintys subjektinę teisę ginti savo tariamą nuosavybės teisę prieš juridinius asmenis, kadangi ši nuosavybės teisės jiems dar nėra atkurta, o ginčai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra laikytini grynai administracinio pobūdžio ir tik nuo institucijos priimto individualaus administracinio teisės akto priėmimo asmeniui atsiranda nuosavybės teisė į atkuriamą nuosavybę. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta ieškovų, kaip savininkų, nuosavybės teisių pažeidimų, ir ieškinys nėra priskiriamas ieškiniams dėl nuosavybės teisių gynimo, dėl ko apygardos teismas turėjo taikyti ABTĮ 33 straipsnio normas.
Atsakovas UAB „Eproma“ atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 170-171).
Ieškovai J. J. ir N. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apygardos teismo sprendimą (t. 4, b. l. 178-183). Nurodo, kad tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą 2003 m. liepos 16 d. įsakymą, pažeidė Įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, o, nesant galimybės atkurti nuosavybės teises ieškovams į grąžintiną žemės sklypą, turėjo būti kompensuojama, taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus, t. y. išperkant dalį žemės sklypo. Ieškovų teigimu, atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka buvo iki galo išspręstas nuosavybės teisės atkūrimo klausimas, valstybė skundžiamo sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypo nebuvo išpirkusi (nekompensavusi pretendentams kitais būdais), todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti naudojamas miesto reikmėms ar naudojamas kaip laisva žemė. Pažymėjo, kad Įstatymu buvo sudaryta galimybė atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra, todėl net ir detaliaisiais planais suplanuota teritorija, kuriais be teisėto pagrindo nustatomas teisinis rėžimas, pažeidžiantis pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises, priskirtina prie grąžintinos žemės, o individualūs teisės aktai teisėtai panaikinti kaip pažeidžiantys pretendentų teises. Be to, nurodė, kad nagrinėjamos bylos esmė yra ta, jog ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis teisės aktas, kurio pagrindu asmeniui atsiranda kliūtys į atkurtiną nuosavybę, todėl, net ir laikant, kad šio ginčo atveju taikytinas sutrumpintas terminas pažeistoms teisėms apginti, negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė. Ieškovų nuomone, atsakovai nepateikė duomenų, kad UAB „Dagrame“ pažymėtų laisvų neužstatytų žemės sklypų vietoje yra suformuoti ar įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai, būtų įvykdytos ar bent pradėtos detalaus planavimo procedūros.
Tretieji asmenys A. M., V. M. ir G. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apygardos teismo sprendimą (t. 4, b. l. 173-177). Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ne visas V. P. valdytas 16,5 ha žemės sklypas yra užstatytas, o teismas niekinių sandorių negaliojimą gali konstatuoti ex officio, net ir nesant proceso šalies ieškininio reikalavimo, pripažįstant tokį aktą nesukėlusiu civilinių teisinių pasekmių. Juolab kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog tokio dydžio sklypai UAB „Eproma“ buvo skirti teisėtai ir yra būtini žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Tuo tarpu Kauno apskrities viršininko administracija privalėjo pradėti nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo procedūras pretendentams, prašymus atkurti nuosavybės teises į valdytą nekilnojamąjį turtą pateikusiems 1991 m. spalio 24 d., t. y. anksčiau nei buvo suformuoti ir išnuomoti UAB „Eproma“ ginčo sklypai, ir negalėjo suformuoti bei išnuomoti atsakovams sklypų, kurie nėra reikalingi juose esantiems statiniams eksploatuoti (Įstatymo 5 str. 2 d., 12 str. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pažeista teisė turi būti apginta realiai, o pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą natūra turi teisėtą interesą ginčyti sudarytus žemės nuomos sandorius, todėl nepagrįsti UAB „Eproma“ argumentai, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti apskrities viršininko įsakymus, susijusius su ginčo sklypų nuoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ginčijamų administracinių aktų ir valstybinės žemės nuomos sutarties (ne)teisėtumu, bei iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2002-04-02 įstatymo redakcija) nuostatomis, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant piliečiui natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, o taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja, o laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, Valstybės išperkama (nelaisva) valstybinė žemė yra ta, kuri detaliuoju planu suformuota kaip atskiras sklypas, skirtas statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punktą, galiojusį nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams procese (2002-09-19 nutarimo red.), piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyrius, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra apskrities viršininkas priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Pardavimo ir nuomos taisyklės) 30.11 punktą, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2010-07-02) nuostatomis, įvairios paskirties aikštelės su dirbtine danga laikytinos laikinu statiniu. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendime (bylos Nr. A261-689/2009) išaiškinta, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą statiniu laikoma visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, tačiau, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo galimybę, statinį būtina vertinti teisiniais kriterijais, apibūdinančiais statinį kaip daiktą, kurio naudojimui reikalingas žemės sklypas, o statinio naudojimo galimybę nustato jo sukūrimo teisėtumas; tokia nuostata kyla iš CK 4.253 straipsnio 1 dalies, pagal kurią daiktai registruojami, jei jie suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Beje, užstatytu gali būti laikomas sklypas, kuriame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. A6-64/2002).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (2003-07-16 galiojusi redakcija), detalųjį planą sudaro planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai, kurie, juos patvirtinus, įgauna juridinę galią, o pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ 38 punktą, teritorijos raidos programa – tai planuojamos ūkinės veiklos realizavimo būdų ir etapų aprašymas, pateikiant ekonominius, aplinkosauginius, paminklosauginius ir kitus įvertinimus bei charakteristikas, priklausančias nuo planavimo tikslų ir teritorijos ypatumų. Detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 p.).
Byloje nustatyta, kad ieškovai yra J. J., mirusios 2003 m. rugpjūčio 3 d., vaikai (pirmosios eilės įpėdiniai) (1 b. t., 33-34 l.). J. J. 1991 m. spalio 24 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. P. (jos tėvo) iki 1940 metų valdytą 18,68 ha žemės sklypą buvusiame Pažaislio valsčiuje, Gričiupio kaime, Kauno apskrityje (1 b. t., 59 l.); 2001 m. rugsėjo 24 d. buvo parengta Kauno apskrities viršininko išvada Nr. 126 dėl 0,1833 ha žemės, miško, vandens telkinio neatlygintino perdavimo J. J. nuosavybėn (1 b. t., 58 l.). Kauno apskrities viršininko administracijos ekspertų komisija 2003 m. rugsėjo 22 d. pripažino, kad pakanka dokumentų J. J. ir Z. M. atkurti nuosavybės teises į 16,5 ha žemės sklypą (1 b. t., 6 l.). Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-67 sudaryta komisija 2006 m. gruodžio 5 d. J. J. skyrė 11,87 a žemės sklypą A3 pagal Abromiškių gyvenamojo kvartalo detalųjį planą (1 b. t., 63 l.), o 2007 m. gegužės 29 d. priimta Kauno apskrities viršininko išvada Nr. 1319 dėl 1,3750 ha žemės, miško, vandens telkinio neatlygintino perdavimo J. J. nuosavybėn (1 b. t., 64 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, 2003 m. birželio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius, atsakydamas į ieškovo J. J. užklausimą, nurodė, kad žemės sklypas, esantis Kaune, Partizanų g. 26, nėra laisva (neužstatyta) žemė; tai pakartotinai konstatavo ir 2003 m. spalio 16 d. rašte (1 b. t., 10-11 l.), o 2003 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto vicemerą su prašymu neatlikti veiksmų, susijusių su jo senelio V. P. žeme, esančia Gražinos g., Partizanų g., Butrimonių g. ir Birželio 23-iosios g. bei Taikos pr., nurodydamas, kad sužinojo, jog šią žemę planuojama išnuomoti 99 metams (1 b. t., 7 l.). Be to, ieškovas tą pačią dieną kreipėsi ir į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą, kuris 2003 m. rugsėjo 10 d. rašte nurodė, kad žemės sklypo, esančio Kaune, Partizanų g., detalusis planas buvo parengtas prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, kurių savininkai yra UAB „Radijas kelyje“, UAB „Karkazas“, A. B. ir G. M., kad detalusis planas jau yra patvirtintas 2003 m. liepos 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-955, tolimesnė žemės sklypų registracijos eiga – Kauno apskrities viršininko administracijoje (1 b. t., 8-9 l.). Kauno apskrities viršininko administracija, atsakydama į ieškovo 2003 m. spalio 1 d., 7 d., 10 d., 13 d. ir lapkričio 17 d. paklausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2003 m. lapkričio 7 d. rašte nurodė, kad, gavusi informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, spręs ieškovo senelio iki 1940 m. turėtos žemės grąžinimo natūra klausimą, o 2003 m. lapkričio 18 d. informavo ieškovą, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-955 buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių prie pastatų, Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas (šiuos sklypus pasiūlyta išnuomoti esamų pastatų savininkams, jog Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakymu paminėti sklypai išnuomoti juose esančių pastatų savininkams, o pripažinti neteisėtomis valstybinės žemės nuomos sutartis, nėra teisinio pagrindo (1 b. t., 12-14 l.). Beje, ieškovo pavedimu, jo atstovė advokatė 2006 m. rugsėjo mėn. – 2007 m. kovo mėn. ne kartą kreipėsi su paklausimais į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl neatkurtos nuosavybės teisės į ieškovo senelio valdytą žemę, į kuriuos atsakydamas Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. lapkričio 6 d. nurodė, jog ieškovas negali būti pretendentu į V. P. turėtą žemę, o 2006 m. gruodžio 18 d. rašte konstatavo, kad nėra laisvos (neužstatytos) iki 1940 m. V. P. valdytos žemės, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos skyrių su prašymu parengti J. J. skirto žemės sklypo planą, atliekant kadastrinius matavimus (1 b. t., 25, 27, 30-31 l.).
Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-955 1 punktu buvo patvirtintas apie 1620 kv. m. žemės sklypo A, apie 770 kv. m. žemės sklypo B, ir apie 2430 kv. m. žemės sklypo C, prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas (žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija), šio įsakymo 2 punkte buvo pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui išnuomoti 1 punkte nurodytus žemės sklypus, nustatyti juose kelių servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą ir sudaryti nuomos sutartis su UAB „Radijas kelyje“ (sklypo C – 99 metams, sklypo A- 40 metų ir sklypo B – 99 metams) (1 b. t., 78-81 l.). Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 22 d. raštu Nr. 02-03-1730 prašė Kauno miesto Savivaldybės administracijos parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą, V. P. turėtos iki 1940 m. Gričiupio kaime (1 b. t., 67 l.), o 2003 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento skyriaus rašte Nr. 526-2.2046 nurodyta, jog laisva (neužstatyta) žemė iki 1940 metų V. P. buvusioje žemėje bus nustatyta laisvos (neužstatytos) žemės specialiuoju planu, kurį rengia SĮ „Kauno planas“ (1 b. t., 61 l.), tačiau 2004 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. J158/2 nurodyta, kad iki 1940 m. V. P. turėtoje žemėje nėra likusios laisvos (neužstatytos) žemės, kadangi ji užstatyta Taikos III gyvenamuoju mikrorajonu (1 b. t., 16- 17 l.).
Be to, Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 02-01-6801 „Dėl žemės sklypų Partizanų g., 26, 26 B Kaune, nuomos“ UAB „Radijas kelyje“ buvo išnuomotas 1587 kv. m. sklypas, esantis Kaune, Partizanų g. 26 b, 40 metų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas; 1 b. t., 71 l.), o 2005 m. vasario 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-1252 buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis (registro Nr. 44/67047), sudaryta 2003 m. spalio 23 d. su UAB „Radijas kelyje“, ir nurodytas žemės sklypas išnuomotas 78 metams UAB „Eproma“ prie jos nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Eproma“ buvo įpareigota laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2 b. t., 108 l.); 2005 m. kovo 1 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos (nuomotojo), ir UAB „Eproma“ (nuomininko) buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis, kurios 3 punktas numatė, jog žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (2 b. t., 109-100 l.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paminėtame žemės sklype teisiškai įregistruoti šie statiniai: pastatas – dirbtuvės, bendro 40,32 kv. m. ploto, kiti statiniai – kiemo statiniai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Eproma“; pastato – dirbtuvių užstatymo plotas - 46 kv. m., įregistruotų aikštelių plotas: b1 – 729 kv. m., statybos metai – 1980, b2 – 246,16 kv. m., statybos metai – 1985 (3 b. t., 64-66 l.; žemės sklypo, esančio Kaune, Partizanų g. 26 b, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 44/67047, 17, 30-31 l.); nurodyto žemės sklypo plane pažymėtos tik dirbtuvės (statinys MN; 2 b. t., 111.; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 44/67047, 1 l.).
Pagal bylos duomenis, 2005 metų lapkričio mėnesį ieškovo skundo Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje nagrinėjimo metu, Vyriausybės atstovė, apžiūrėjusi kartu su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistais V. P. žemės sklypo ribas natūroje, padarė išvadą, jog ne visas 16,5 ha žemės sklypas yra užstatytas ir negrąžintinas; 2005 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės atstovas pareikalavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius vykdytų Įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą ir per mėnesį nuo šio reikalavimo gavimo dienos parengtų išlikusių laisvų V. P. turėtos 16,5 ha žemės sklypo dalių planą (1 b. t., 23-24 l.). Kauno miesto Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005 m. gruodžio 16 d. raštu Vyriausybės atstovo paprašė pratęsti paminėto reikalavimo atsakymo terminą, nurodęs, jog, prieš priimant sprendimą, Urbanistikos specialistai turi dar kartą nuvykti į vietą ir situaciją Taikos III mikrorajone nagrinėti iš naujo (1 b. t., 20 l.), o 2006 m. vasario 2 d. SĮ „Kauno planas“ rašte Nr. 06-53 nurodė, jog buvusioje iki 1940 m. V. P. žemėje nėra likusios laisvos (neužstatytos žemės), ji kompleksiškai užstatyta Taikos III gyvenamuoju mikrorajonu (1 b. t., 21 l.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieškovų senelio V. P. iki 1940 m. valdytos žemės vietoje, yra likusios laisvos (neužstatytos) žemės, kuri jiems galėtų būti grąžinta natūra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Įstatymo) nustatyta tvarka, ar teisėti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymai dėl paminėto žemės sklypo nuomos, bei valstybinės žemės nuomos sutartis.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog ne visas V. P. valdytas žemės sklypas yra užstatytas, o Kauno apskrities viršininko administracija privalėjo pradėti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypo atkūrimo ieškovams procedūras, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į valdytą nekilnojamąjį turtą pateikė anksčiau nei buvo suformuotas ir išnuomotas ginčo sklypas.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma, įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011). Pagal nurodytą teismų praktiką, žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai naudojamas žemės sklypas. Apygardos teismo teisingai nustatytais duomenimis, ginčo sklype įregistruotas 40,32 kv. m. pastatas – dirbtuvės ir dvi lieto betono dangos aikštelės: 1) b1 – 729 kv. m., statybos metai – 1980, 2) b2 – 246,16 kv. m., statybos metai – 1985 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/67047, 17 l.). Tiek 2003 m. spalio 22 d., tiek ir 2005 m. vasario 23 d. įsakymas dėl ginčo sklypo nuomos, buvo priimtas, remiantis juose nurodytais teisės aktais, tarp jų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo vadovautis paminėtu reglamentu, nustatydamas nurodytų aikštelių gyvavimo trukmę, ir teisingai konstatavo, kad, tvirtinant ginčo sklypo detalųjį planą, paminėtos aikštelės negalėjo būti laikomos statiniais, atitinkančiais esminius statinio reikalavimus (Reglamento 60 p.). Be to, minėta, kad, pagal teismų praktiką, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo galimybę, statinį būtina įvertinti teisiniais kriterijais, apibūdinančiais statinį kaip daiktą, dėl ko apeliantai be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nustatyti ginčo aikštelių naudojimo tinkamumo.
Pagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas tokio dydžio, kuris nėra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių tiesioginę paskirtį, pažeidžiant Pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 punkto nuostatas. Nustatyta, jog ginčo sklype statinio sąvoką atitinka tik vienas statinys - 40,32 kv. m. pastatas – dirbtuvės (46 kv. m. užstatymo ploto), ir byloje nėra duomenų, kad likęs 1541 kv. m. žemės sklypo plotas yra reikalingas nurodyto pastato – dirbtuvių eksploatavimai; tokių įrodymų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).Taigi apygardos teismo nuoroda į paminėtų taisyklių nuostatas (Taisyklių 2.2 p., 2.4 p., 16 p.), reglamentuojančias valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir taisykles, dėl aukščiau nurodytų motyvų nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pagal nurodytas nuomos taisykles atsakovas UAB „Eproma“ turėjo įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą, tačiau esminė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra ta, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymu, patvirtinus ginčo sklypo detalųjį planą, buvo nustatytas jo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija (1 b. t., 78-79 l.), Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakyme, kuriuo buvo nutarta paminėtą sklypą išnuomoti trečiajam asmeniui UAB „Radijas kelyje“, nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (1 b. t., 71 l.), o apskrities viršininko 2005 m. vasario 23 d. įsakyme, žemės sklypą išnuomojant atsakovui UAB „Eproma“, nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo sklypo bei jame esančio pastato naudojimą ir eksploatavimą pagal nurodytą jo paskirtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Minėta, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.) ir CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Dėl nurodyto nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas nesilaikė įrodinėjimo pareigos principo. Beje, apelianto UAB „Eproma“ apeliacinės instancijos teismui pateikti argumentai ir duomenys nepaneigė minėtos apygardos teismo išvados, kad ginčo sklypas yra ženkliai didesnio (pernelyg didelio) ploto nei būtina žemės sklype esančio statinio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį.
Nepagrįstas ir apeliantų teiginys, kad teismas negalėjo remtis ieškovų pateiktu UAB „Dagrame“ planu, kuriame nurodoma, kad 6 laisvi (neužstatyti) V. P. valdytos žemės ribose sklypai (Nr. 1- 918 kv. m., Nr. 2 – 7589 kv. m., Nr. 3 -1559 kv. m., Nr. 4 – 1214 kv. m., Nr. 5 – 3874 kv. m., Nr. 6 – 2306 kv. m.) suformuoti laisvoje žemėje pagal 2008 m. gruodžio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenis (3 b. t., 184 l.). Pažymėtina, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog tinkamais įrodymais nepaneigti paminėto plano duomenys. Beje, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 5 d. rašte Nr. 12-210, pateiktame pirmosios instancijos teismui (4 b. t., 77 l.; vokas), nurodė, jog UAB „Dagrame“ plane pažymėti sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6 ir dalis sklypo Nr. 5 patenka į V. P. iki 1940 m. žemės sklypo, buvusio Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Gričiupio kaime, plano, parengto 1996 m. balandžio 16 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų, ribas.
Neturi pagrindo ir apelianto Kauno miesto savivaldybės administracijos nuoroda, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis negalėjo rengti ginčo sklypo detaliųjų planų ir pagrįsti jo priskirtinumą valstybės išperkamai žemei, kadangi apeliantas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, CPK nustatyta tvarka, galėjo kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas sudaryti jam paminėtą galimybę.
Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog, tvirtinant ginčo sklypo detalųjį planą, buvo pažeistos detaliojo plano rengimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (2003-07-16 galiojusi įstatymo redakcija) bei Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ 38 punkte (2003-07-16 galiojusi redakcija), byloje nesant duomenų apie ginčo sklypo detaliojo plano rengimo metu priimtą planuojamos teritorijos raidos programą. Juolab kad paminėta aplinkybė nepaneigta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str., 185 str., 302 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Apeliaciniam teismui pateikta kopija dokumento, pavadinto žemės sklypo, esančio Kaune, Partizanų g. 26, teritorijos raidos programa, nesudaro pagrindo paneigti paminėtą teismo išvadą, kadangi pateiktas dokumentas neatitinka CPK nustatytų įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų: pateikta CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkanti dokumento kopija, nesant paminėto dokumento originalo, o dokumento forma neatitinka Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų „Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių“ (CPK 185 str., 302 str.).
Nepagrįstas ir apelianto Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, pažeisdamas CPK 267 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos neleidžiama priimti spendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, teisingai nustatęs, kad dalis ieškovų senelio iki 1940 m. valdytos žemės yra laisva (neužstatyta), turėjo pagrindo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti V. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą, o jį patvirtinus, pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui. Juolab kad apeliantas Kauno miesto savivaldybės administracija neįrodė, jog teismo nustatytas terminas paminėtiems veiksmams atlikti yra trumpesnis nei numatyta teisės aktuose (CPK 185 str., 302 str., 314 str.).
Tačiau apygardos teismas suklydo, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju visiems ieškovų reikalavimams, tarp jų - prašymams pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Todėl šiuo atveju ieškovų ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti teismine tvarka turi būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas, kurį ieškovai praleido, kreipęsi į teismą 2007 m. gegužės 28 d. Tačiau ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. jis gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.).
Iš aukščiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovai veikė sąžiningai - iki priėmimo ginčijamo įsakymo dėl detaliojo plano patvirtinimo ir iš karto po jo priėmimo ne kartą kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę ir ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ne tik į nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančias institucijas, bet ir į Vyriausybės atstovą Kauno apskrityje, jų teigimu, pagrįstai tikėdamiesi, kad ginčą pavyks išspręsti ne teismine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, administracinių aktų priėmimas savaime nesuponuoja asmens teisės pažeidimo, kol jis nesužino, kad jam nebus atkurtos nuosavybės teisės jo prašomu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovams atnaujintinas terminas administraciniams aktams ginčyti, kuris praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 33 str. 1 d., CPK 3 str. 8 d., 78 str. 1 d.). Dėl to, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis papildytinas, nurodant, kad ieškovams atnaujintinas praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-955 dalį, kuriuo buvo patvirtintas apie 1 620 kv. m. žemės sklypo A, prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas, Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 02-01-6801 1.2. p., kuriuo Kauno apskrities viršininkas išnuomojo 1 587 kv. m. sklypą, esantį Kaune, Partizanų g. 26 b, 40 metų, ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 02-01-1252.
Dėl pasakyto pakeitus (papildžius) apygardos teismo sprendimą, netenkintini kiti apeliacinių skundų reikalavimas, kuriais prašoma panaikinti iš esmės teisingą sprendimą (CPK 329 - 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes jie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Nepatenkinus apeliacinių skundų, iš apelianto UAB „Eproma“ valstybei priteistinos 33 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (4 b. t., 190 l., 5 b. t., 24 l.; CPK 96 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą. Atnaujinti ieškovams J. J. ir N. J. praleistą procesinį terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-955 dalį, kuriuo buvo patvirtintas apie 1 620 kv. m. žemės sklypo A, prie pastatų, esančių Kaune, Partizanų g. 26, detalusis planas, Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 02-01-6801 1.2. p., kuriuo buvo nutarta išnuomoti 1 587 kv. m. sklypą, esantį Kaune, Partizanų g. 26 b, 40 metų, ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 02-01-1252.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Eproma”, į. k. 133797095, 33 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.