- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 1-6-743/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00212-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- G. Ž., A. J., B. Š.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2Nesunkus bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.6Nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 138 str. 2 d. 6 p.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. Ž., A. J., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. Š. atstovei advokatei D. V., kaltinamajam K. M., jo gynėjai advokatei I. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. 2014 m. liepos 10 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), R. A. sodybos kieme, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su G. J. metu, smūgiavo jam vieną kartą kumščiu į veidą ir įspyrė aštuonis kartus į nugarą, dešinę ranką, kairę koją, kaktą, krūtinę ir taip nesunkiai sutrikdė G. J. sveikatą dėl daugybinių odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos galvoje, liemenyje ir galūnėse, kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžių, nes šonkaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2014 m. liepos 9 d. atvažiavo pas R. A. į sodybą (duomenys neskelbtini) sodyboje buvo ir G. J., kuris šienavo. 2014 m. liepos 10 d. apie 9.30 val. atsikėlė, lauke buvo G. J., kuris jį įkyriai kvietė išgerti alkoholio. Jis atsisakė, o G. J. ir toliau siūlant išgerti, nusikeikdamas liepė atstoti. Jam išėjus į kiemą, G. J. pradėjo eiti link jo su įjungta nešiojamąja žoliapjove, nukreipta į jį, sakydamas, kad jį pamokys. Jis išsigandęs, grįžo į namo vidų. Maždaug apie 10 val. jis buvo lauke, maždaug 15 m atstumu nuo G. J.. Kadangi G. J. žolės nepjovė, jis paklausė, kodėl nepjauna žolės. Pamatė, kad G. J. pradėjo kurti nešiojamą žoliapjovę, todėl, bijodamas, kad vėl jo nepultų su įjungta žoliapjove, pribėgo prie jo ir spirdamas į nešiojamą žoliapjovę norėjo išspirti ją jam iš rankų. Gali būti, kad pataikė į šoną G. J.. Šis po spyrio suklupo, vėl kėlėsi bandydamas įjungti nešiojamą žoliapjovę, todėl jis su delnu jam sudavė dar du kartus į veidą, tačiau į kurią pusę neprisimena. Netrukus išgirdo, kad jį kviečia R. A., todėl grįžo į namo vidų. Praėjus 15-30 min., jis išgirdo šaukiant G. B., priėjęs pamatė, kad G. J. guli pamėlynavęs, R. A. liepė skambinti pagalbos telefonu, buvo sutrikęs, todėl išvažiavo į namus (t. 3, b. l. 45, 46).
Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė G. J. buvimo vietą smūgių metu, liudytojos G. B. buvimo vietą pavėsinėje (t. 1, b. l. 163-171).
Akistatos metu šalinant prieštaravimus tarp jo ir liudytojos G. B. parodymų dėl smūgių skaičiaus, prieštaravimai nepašalinti (t. 1, b. l. 172, 173).
Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2014 m. liepos 10 d. 14.01 val. K. M. nustatytas 0,79 promilių girtumas (t. 1, b. l. 139). Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu ir specialisto išvada, kraujyje, paimtame iš K. M. 2014 m. liepos 10 d. 15 val., rasta 0,59 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 140, 142).
Nukentėjęs G. Ž. nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, brolį G. J. matė morge, išgyveno dėl nužudymo, turėjo išlaidų dėl laidotuvių, prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos. Su broliu G. J. atskirai gyvena nuo 1979 m., pas brolį atvažiuoja šaltuoju sezonu apie tris kartus, šiltuoju – 4-5 kartus, bendraudavo telefonu (t. 3, b. l. 46).
Nukentėjęs A. J. paaiškino, kad tyrėjas jam pranešė apie brolio G. J. nužudymą, jis vežė brolį į morgą, pergyveno dėl jo nužudymo, kamavo nemiga, gėrė raminamųjų vaistų, todėl prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su broliu gyveno atskirai, per metus aplankydavo 3-4 kartus (t. 3, b. l. 46, 47).
Liudytoja G. B. patvirtino, kad 2014 m. liepos 10 d. ryte buvo pas R. A. sodyboje (duomenys neskelbtini) , buvo pavėsinėje, kai K. M. iš namo išbėgęs pribėgo prie G. J., paėmė jį už drabužių krūtinės srityje ir trenkė į žemę, spardė jį prie alyvų krūmo. Smūgių skaičiaus pasakyti negali, galėjo būti apie 10, neneigia, kad įvykio metu buvo išgėrusi alkoholio (t. 3, b. l. 47, 48).
Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą pavėsinėje, kurioje ji sėdėjo tuo metu, kai buvo mušamas G. J. bei vietą, kurioje buvo G. J., kai jį ant žemės pargriovė K. M. (t. 1, b. l. 105-114).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad G. B. atpažino K. M. kaip asmenį, mušusį G. J. (t. 1, b. l. 100-104).
Liudytojas R. A. patvirtino, kad K. M. pas jį buvo sodyboje nuo 2014 m. liepos 9 d. Matė kaip 2014 m. liepos 10 d. ryte G. J. ėjo link K. M. su įjungta nešiojama žoliapjove. Praėjus kiek laiko, K. M. buvo lauke, jis išgirdo kažkokį šurmulį, pažiūrėjo pro langą, pamatė kaip K. M. sudavė ranka vieną smūgį G. J., liepė jam baigti ir šis grįžo į namo vidų. Maždaug po 20 min. pradėjo šaukti G. B., kad užmuštas G. J.. K. M. jam davė savo telefoną, liepė skambinti pagalbos telefonu, prašė pavežti link namų (t. 3, b. l. 48, 49).
Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą, kurioje buvo G. J. tuo metu, kai K. M. jam sudavė smūgius, vietą, kurioje sėdėjo pavėsinėje liudytoja G. B. (t. 1, b. l. 121-131).
Akistatos tarp liudytojų R. A. ir G. B. metu, prieštaravimai dėl su nešiojamąja žoliapjove tarp G. J. ir kaltinamojo buvusio konflikto, nepašalinti (t. 1, b. l. 132-134).
Liudytojas R. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo K. M., turėjo prokuroro leidimą pabaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, apie jo esmę paaiškino K. M., šis sutiko baigti baudžiamąjį procesą baudžiamuoju įsakymu. Kiek smūgių pripažino K. M. ji neatsimena, jo parodymus ji užrašė (t. 3, b. l. 56).
2014 m. liepos 10 d. apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rastas G. J. lavonas, gulintis ant nugaros, prie alyvos krūmo, liemuo lygiagrečiai alyvų krūmui; lavono apžiūra pradėta 12.35 val. (t. 1, b. l. 6-13).
Išrašas patvirtina, kad apie įvykį pranešta 2014 m. liepos 10 d. 10.56 val., pranešė – R. A., pranešimas fiksuotas iš telefono Nr. 370 627 44 959 (t. 1, b. l. 14, 15).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. M. ir L. M. pateikė sportines kelnes, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung GT-19105P“ su SIM kortele, sportinius batus, marškinėlius (t. 1, b. l. 19-21). Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad K. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo 10.50 val. skambinta pagalbos telefonu Nr. 112; apžiūrėjus K. M. kelnes, sportinius batus, marškinėlius dėmių, panašių į kraują nėra (t. 1, b. l. 22-36).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti G. J. drabužiai: marškinėliai, kelnės, trumpikės, kojinės, šlepetės (t. 1, b. l. 43). Daiktų apžiūros metu ant kelnių galinės pusės, prie kišenių ir ant marškinėlių matyti dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 44-51).
Bendrojo pagalbos centro pateiktame diske įrašytas pakalbis, kurio metu R. A. kviečia medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini) pokalbyje dalyvauja ir liudytoja G. B., nurodo, kad žino, kas sumušė (t. 1, b. l. 55-57).
Specialisto išvada nustatyta, kad G. J. mirtis įvyko prieš 3-4val. iki lavono apžiūros dėl hipertenzinės širdies ligos, pasireiškusios hipertenzine kardiomiopatija bei sunkaus apsinuodijimo etilo alkoholiu fone, ūmiai sutrikus širdies veiklai. G. J. kraujyje rasta 3,91 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 71-85). Ekspertizės aktu specialisto išvada patislinta, nustatyta, kad G. J. mirties priežastis – ūminis širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl alkoholinės kilmės kardiomiopatijos, alkoholinės intoksikacijos fone. Hipertenzinei kardiopatijai, nurodytai kaip mirties priežastis specialisto išvadoje, patvirtinti duomenų nepakanka. G. J. nustatyta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, dauginiai smulkūs odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešinės ausies-smilkinio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ausies kaušelio viršutiniame krašte, poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, pereinanti į smilkininį raumenį, kairės ausies-smilkinio sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairės ausies kaušelio krašte su poodine kraujosruva, kraujosruva kairiajame smilkininiame raumenyje, krūtinės kairės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kairio apatinių šonkaulių lanko srityje vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kraujosruvomis minkštuose audiniuose, VI-VII šonkaulių lūžimais ties vidurine pažastine linija, kraujosruva kairės viršmentinės srities raumenyse, kraujosruva dešinio žasto vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje padaryti devynių trauminių poveikių, smūgiuojant kumščiu ir kojomis. Šonkaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir su mirtimi priežastinio ryšio neturi (t. 2, b. l. 151-155).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad kaltinamasis K. M. sudavė smūgius G. J., kaip asmenį, sumušusį G. B. jį atpažino ir liudytoja G. B.. Tačiau kaltinamasis pripažįsta sudavęs G. J. tris smūgius: du ranka į veidą ir vieną kartą įspyręs. Iš kaltinamojo, liudytojų R. A., G. B. parodymų matyti, kad iki kaltinamajam suduodant smūgius G. J., prieš G. J. smurtas nebuvo naudojamas, jis nebuvo sužalotas. Ekspertizės aktu, atmetus specialisto išvadoje įvardintus, tačiau su nusikalstama veika nesusijusius sužalojimus, nustatyta, kad G. J. sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas po kito neužilgo iki mirties. Kraujosruva dešinės akies srityje paaiškinama smūgiu kumščiu, o kiti sužalojimai – spyriais. Liudytoja G. B. patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis, sugriebęs G. J. už drabužių krūtinės srityje, pargriovė ir spardė kojomis. Iš liudytojos parodymų matyti, kad nusikalstamos veikos metu ji sėdėjo ant suolo pavėsinėje, o po smūgių sudavimo G. J., jo kūnas liko gulėti toje vietoje, kur ir buvo suduoti smūgiai. Iš schemos, esančios prie liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 107) matyti, kad ji sėdėjo 10 m atstumu nuo vietos, kurioje buvo mušamas G. J. ir sėdėjo priešais augantį krūmą, už kurio buvo mušamas G. J.. Jos nurodyta G. J. sužalojimo vieta yra 3 m į kairę pusę nuo krūmo. Tačiau vertinant kaltinamojo, liudytojo R. A. parodymų patikrinimo metu nurodytą G. J. vietą smūgių sudavimo metu bei įvykio vietos apžiūros metu rastą jo lavono buvimo vietą, įvertinus tai, kad po sumušimo jo vieta nebuvo pakeista, matyti, kad smūgiai G. J. buvo suduoti jam esant už kieme augančio krūmo. Iš įvykio vietos apžiūros metu rastos G. J. lavono padėties matyti, kad jis guli lygiagrečiai pavėsinei, jo juosmuo yra lygiagrečiai krūmo kamienui, galva ir kojos yra ties krūmo apatinių šakų pabaiga, prie pat žemės šakų nėra. Įvertinus tai, pripažintina, kad nors krūmas liudytojai G. B. ribojo matomumą, tačiau įvertinus lavono gulėjimo vietą, krūmo šakų pradžią ir pabaigą, G. B. kaltinamojo veiksmus galėjo matyti, jos parodymus patvirtina ir ekspertizės akte duota išvada, kad aštuoni sužalojimai yra spyrių pasekmė. Įvertinus tai, gynėjos argumentai, kad ji negalėjo matyti mušamo G. J. ir dėl to negalima jos parodymais grįsti nuosprendžio yra atmestini kaip nepagrįsti. Nors kaltinamasis pripažįsta tik vieną spyrį, tačiau liudytojos G. B. parodymai, kuriuos patvirtina ir objektyvus įrodymas – ekspertizės aktas, šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes paneigia. Nors kaltinamasis apklaustas įtariamuoju (t. 1, b. l. 161, 162) pripažino sudavęs 13 smūgių, tačiau šiais jo parodymais grįsti nuosprendį dėl jų nepatikimumo negalima: kaltinamasis nurodo, kad pripažino šiuos 13 smūgių, nes toks skaičius buvo nurodytas įtarime, todėl, siekdamas, kad byla pasibaigtų baudžiamuoju įsakymu, juos pripažino; liudytoja apklausta tyrėja R. K. patvirtino, kad ji, turėdama prokuroro leidimą pabaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, išaiškino K. M. šio proceso esmę ir jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal pateiktą įtarimą; sugretinus įtarimą (t. 2, b. l. 159, 160), specialisto išvadą (t. 1, b. l. 71-85) matyti, kad įtarime buvo nurodyti sužalojimai dėl 13 smūgių, kaip ir specialisto išvadoje; ekspertizės aktu nustatyta, kad dėl keturių smūgių sužalojimai G. J. kūne atsirado prieš kelias paras iki nusikalstamos veikos ir su ja nėra susiję; visai tai patvirtina, kad K. M. pripažino visus smūgius, nurodytus įtarime, nepriklausomai nuo to, kad dalis iš jų buvo padaryti iki nusikalstamos veikos, o tai patvirtina jo parodymus, kad toks jo prisipažinimas buvo tik dėl siekio baigti bylą baudžiamuoju įsakymu, todėl tokiais jo parodymais grįsti nuosprendžio negalima. Nors kaltinamasis tvirtina smūgį į veidą G. J. sudavęs ranka, tačiau ekspertizės akte nustatyta, kad šis smūgis pagal G. J. veide esančio sužalojimo pobūdį, yra padarytas smūgiuojant kumščiu, todėl ši aplinkybė kaltinime patikslintina. Įvertinus aptartus argumentus, pripažintina įrodytu, kad kaltinamasis, smūgiuodamas kumščiu ir įspirdamas G. J. devynis kartus, dėl šonkaulių lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl K. M. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją. Kaltinime nurodyta, kad K. M. smūgiavo ne mažiau trylika smūgių ir padarė sužalojimus taip pat kairėje poraktikaulinėje srityje, dešiniame kelyje, kairiame galvos sukamajame raumenyje, tačiau ekspertizės aktu nustačius, kad šie sužalojimai nėra susiję su kaltinamojo veiksmais, šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos.
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą
Pateiktu prašymu nukentėjusiosios B. Š. atstovė prašo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nusikalstamos veikos metu dėl girtumo G. J. buvo bejėgiškos būklės (t. 3, b. l. 12, 13).
Nukentėjusiojo bejėgiška būklė reiškia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui. Bejėgiškos būklės žmogus gali būti ir dėl stipraus apsvaigimo. Iš specialisto išvados matyti, kad G. J. lavono kraujyje rasta 3,91 promilės etilo alkoholio, tačiau tai savaime nereiškia, kad G. J. buvo bejėgiškos būklės. Pripažįstant, kad nusikalstama veika padaryta asmeniui esant bejėgiškos būklės, turi būti įvertintos aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai priešintis kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Iki pat smurto panaudojimo G. J. pjovė žolę, bandė užvesti nešiojamą žoliapjovę. Iš K. M. parodymų matyti, kad jam suduodant smūgius G. J., šis pakėlė ranką, siekdamas nuo jo smūgių apsisaugoti, suklupęs kėlėsi. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. A.. Kadangi po paliepimo baigti mušti, K. M. sugrįžo į namo vidų, spręstina, kad G. J. buvo sąmoningas ir pajėgus gintis nuo K. M. suduotų smūgių ir nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad kaltinamasis suvokė, kad G. J. yra bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudodamas jį sužalojo, todėl kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nėra pagrindo.
Dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą
Pateiktu prašymu nukentėjusiosios B. Š. atstovė prašo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes jis G. J. sužalojo itin žiauriai (t. 3, b. l. 12, 13).
Sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad K. M. sužalojimus padarė be jokio įrankio, smūgiuodamas ranka ir įspirdamas, smūgiai suduoti per trumpą laiką, kūno sužalojimų lokalizacija patvirtina, kad keturi smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai pavojingą kūno sritį – galvą, kiti penki smūgiai į kitas kūno vietas (krūtinės kairę pusę, nugarą, koją ir ranką), G. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus minėtas aplinkybes ir kilusius padarinius, pripažintina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad K. M. sužalojo G. J. itin žiauriai.
Dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Pateiktu prašymu nukentėjusiosios B. Š. atstovė prašo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis G. J. sužalojo iš chuliganiškų paskatų (t. 3, b. l. 12, 13).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas. Tačiau tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas vykstant tarpusavio asmeniniam konfliktui, nesutarimų metu, kai kaltininko padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Byloje kaltinamojo, liudytojo R. A. parodymais nustatyta, kad G. J., atstatęs į kaltinamąjį nešiojamą žoliapjovę, užvestu varikliu, su metaliniais peiliais vijosi kaltinamąjį, kaltinamasis su juo konfliktavo dėl įkyraus G. J. siūlymo gerti, netrukus po to, apsižodžiavus, G. J. vėl bandant užvesti nešiojamąją žoliapjovę, kaltinamasis supykęs sudavė smūgius G. J., todėl pripažintina, kad nėra pagrindo šių kaltinamojo veiksmų pripažinti padarytais iš chuliganiškų paskatų.
Dėl bausmės paskyrimo
K. M. padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tyčinį nusikaltimą, yra neteistas (t. 2, b. l. 3, 4). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). K. M. bedarbis, augina mažametį sūnų (t. 2, b. l. 15, 16, 120, 121), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 8-10), nusikaltimas padarytas devyniais smūgiais. Įvertinus tai, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nes surinkti duomenys apie kaltinamąjį, jo padarytą veiką leidžia spręsti, kad ji bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnis). Nustatant dydį įvertintina ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė apie jos vidurkį (BK 61 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas K. M. atžvilgiu nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, nėra pakankama aplinkybė spręsti, kad K. M., paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai.
Nors nukentėjusiosios B. Š. atstovė prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė gali būti pripažinta tik tuomet, kai nustatoma, jog ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis neigia, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamiems jo veiksmams, kitokių tai patvirtinančių įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo kaltinamojo apsvaigimą laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Gynėja prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis pripažino tik tris smūgius, pripažinta įrodytu, kad jis sužalojimus G. J. padarė devyniais trauminiais poveikiais, buvusiais vienas po kito neužilgo iki mirties, todėl dalį kaltinimo neigiant, nėra pagrindo pripažinti esant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reguliavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais, tokia žala priteisiama tik išimtinais atvejais, kai patiriami išgyvenimai yra nepaprastai dideli, o nukentėjęs asmuo glaudžiai susijęs su asmeniu, prašančiu neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant subjektą, turintį teisę į neturtinės žalos atlyginimą reikia patikrinti dviejų esminių sąlygų buvimą. Pirmiausia reikia įvertinti nukentėjusio nuo neteisėtų veiksmų asmens ir ieškovo, kuris išgyvena dėl nukentėjusiojo sužalojimų, ryšį. Ryšio artumas, glaudumas, intensyvumas galėtų būti preziumuojamas vertinant sutuoktinių (partnerių), tėvų ir vaikų, o ypač nepilnamečių vaikų ir tėvų santykius, nes šiuos asmenis sieja itin visapusiškas glaudus fizinis, psichologinis, emocinis, materialinis ryšys. Antra, net ir konstatavus artimą subjektų tarpusavio ryšį reikia vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir protinga teisės požiūriu neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui suteikti materialinę jo dvasinių kančių satisfakciją. Byloje nustatyta, kad civiliniai ieškovai B. Š., G. Ž., A. J. ilgą laiką gyveno atskirai nuo nukentėjusiojo G. J. (B. Š. užsienyje), per metus pasimatydavo vos keletą kartų, kartais bendraudavo telefonu, nė vienas iš jų neįrodė, kad G. J. padarytas sveikatos sutrikdymas tiesiogiai pakenkė jų sveikatai, kad dėl sužalojimo jų išgyvenimai buvo nepaprastai dideli, jie išgyvenimus labiausiai siejo su G. J. mirtimi, tačiau priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir G. J. mirties, nėra. Įvertinus tai, pripažintina, kad nebūtų teisinga ir protinga teisės požiūriu priteisti neturtinę žalą B. Š., G. Ž. ir A. J..
Pateiktame civiliniame ieškinyje civilinė ieškovė B. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia ir paveldėjimo teisiniais santykiais, nurodydama, kad ji, kaip mirusio G. J. įpėdinė pagal įstatymą, būdama jo teisių perėmėja, turi teisę į civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 28-30, 51). Pažymėtina, kad nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji tik nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (CK 1.115 straipsnio 2 dalis). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, negali priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Tik reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, išreikštas konkrečia pinigų suma, gali būti paveldimas, nes tai neprieštarauja šios teisės prigimčiai (CK 1.114 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų ir jeigu jis pareiškęs valią (ieškinį) į neturtinės žalos atlyginimą, nurodęs reikalavimo dydį proceso eigoje miršta, ta turtinė teisė gali būti paveldima. Kadangi G. J. nebuvo išreiškęs valios dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turtinių teisių perėmimas jo įpėdiniams negalimas (CK 1.5 straipsnio 3 dalis). Įvertinus aptartus argumentus, civilinių ieškovų B. Š. 2 896 Eur (t. 2, b. l. 28-30), G. Ž. 3 000 Eur (t. 2, b. l. 108, 109), A. J. 3 000 Eur (t. 2, b. l. 110, 111) civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (t. 1, b. l. 187-189) panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - G. J. marškinėliai, kelnės, trumpikės, kojinės, šlepetės bei kompaktinė laikmena (CD-R diskas), saugomi Alytaus AVPK Lazdijų r. PK (t. 1, b. l. 53, 59), sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl proceso išlaidų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
Civilinė ieškovė B. Š., patikslinusi reikalavimą (t. 3, b. l. 38, 39) prašo 814,82 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir jas atlyginti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos ar teismo lėšų. Šias išlaidas sudaro: 391,36 Eur išlaidos iš Norvegijos vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, 423,46 Eur negautos pajamos dėl trijų dienų nemokamų atostogų vykimui pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Šias išlaidas pagrindžia pateikti bilietai ir įrodymai apie darbo užmokestį (t. 2, b. l. 33, 34, 52-84). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 15 d. B. Š. buvo apklausta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. K. (t. 1, b. l. 86, 87).
Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis). 2003 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 524 patvirtintos ,,Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos“ 10 punkte nustatyta, kad sumos išmokamos iš institucijoms pagal sąmatą skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas. Šio teisinio reguliavimo kontekste, spręstina, kad B. Š., patyrusi išlaidas ikiteisminio tyrimo metu, dėl jų atlyginimo turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK, nes nuosprendžiu šių išlaidų priteisti iš šios institucijos, nėra teisinio pagrindo.
Civilinė ieškovė B. Š. prašo priteisti iš kaltinamojo 3 724,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 33, 34; t. 3, b. l. 14-18, 38). Išlaidos pagrįstos pateiktais mokėjimo nurodymais, teisinių paslaugų sutartimis (t. 2, b. l. 35, 36; t. 3, b. l. 15-18). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį mažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios B. Š. civilinis ieškinys atmestinas, jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, K. M. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2014 m. liepos 23 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) , išduoto 2011-03-18, paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - G. J. marškinėlius, kelnes, trumpikes, kojines, šlepetes, kompaktinę laikmeną (CD-R diską) sunaikinti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų B. Š. (2 896 Eur), G. Ž. (3 000 Eur), A. J. (3 000 Eur) civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. Š. prašymą dėl 814,82 Eur proceso išlaidų ir 3 724,05 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.