- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-398-167/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01985-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 2 punktus, 3 dalies 5 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., skiriant 6 mėn. laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keiti gyvenamąją vietą;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 11 mėn., vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi pagal 2009-09-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008-06-30 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį areštu 42 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 28 parų areštas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2014 m. lapkričio 12 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje – Šiaulių m., (duomenys neskelbtini)– įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: be aiškios asmeninės motyvacijos spyrė į pravažiuojančio automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., dešinės pusės dureles ir jas įlenkė, o nukentėjusiajam G. S. sustojus ir išlipus iš automobilio, vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį.
Be to, E. K. 2014 m. lapkričio 12 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje – Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. S. sveikatą – be jokios aiškios asmeninės motyvacijos tyčia spyrė į pravažiuojančio automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., dešinės pusės dureles, nukentėjusiajam G. S. sustojus ir išlipus iš automobilio, vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio lūžio nukentėjusiojo G. S. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad lapkričio 12 d. apie 16.00 val. Sodo gatvėje ties antru namu iš draugo namų išėjo neblaivus. Ėjo namų link agresyvus ir spyrė į pravažiuojantį automobilį. Išlipo vairuotojas, jie susikivirčijo, nepamena dėl ko. Spyrė jam iš kojos, į kurią vietą nepamena. Greitai atvyko pareigūnai. Alkoholis jo elgesiui įtakos turėjo, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Buvo apklaustas tyrimo metu, dabar smulkmenų nepamena. Turtinę žalą pripažįsta. Mano, kad ieškinio neturtinė žala per didelė ir turėtų būti ne daugiau nei 1000 Eur. Paskutinį kartą buvo teistas už vagystę, ankščiau taip pat. Jo pajamos 350 Eur priklausomai nuo padaryto darbo. Verslo liudijimas dabar sustabdytas. Dirba „Šiaulių lyra“ pagal neterminuotą darbo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d. pagarsino E. K. 2014-11-13 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis nurodė, kad 2014-11-12, apie 16 val., būdamas išgėręs 2 litrus alaus, ėjo Sodo gatve link namų, esančių Dvaro gatvėje. Nuo išgerto kiekio alkoholio jautėsi truputį apsvaigęs, tačiau aplinkoje orientavosi ir savo veiksmus kontroliavo. Netoli Sodo-Dvaro gatvių sankryžos norėjo pereiti gatvę, kirsdamas gatvę, pamatė nuo Žemaitės gatvės pusės atvažiuojantį automobilį. Jis stabtelėjo ir gatvės pereiti nebegalėjo, nes važiavo automobilis. Automobilis važiavo lėtai. Jis susinervinęs, kad automobilis jo nepraleido ir jis negalėjo pereiti toje gatvės vietoje, spyrė į automobilio keleivio pusę ir pataikė į priekines dureles. Ar spirdamas įlenkė automobilio dureles, jis nematė. Tada iš automobilio išlipo vairuotojas, kurio jis atsiprašė, paprašė jam atleisti arba tartis. Vairuotojas pradėjo šaukti ir jis rankomis sudavė kelis smūgius į galvą, jis nuo vairuotojo gynėsi, rankomis užsidengė galvą bei akis, po to bandė nuo vairuotojo bėgti, tačiau netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis pripažįsta, kad įspyrė į pravažiuojantį automobilį ir jį galimai apgadino, tačiau nepripažįsta to, kad sudavė smūgį automobilio vairuotojui ir jam sulaužė pirštą, nes iš automobilio išlipęs vairuotojas pirmas užsipuolė jį bei sudavė kelis kartus rankomis į galvos sritį. Vairuotojui jis nesudavė nei vieno smūgio, todėl jo rankos piršto nesulaužė (48-49 b.l.).
Be to, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d. pagarsino E. K. 2014-11-28 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau viską pamena ir orientavosi. Eidamas Sodo gatve jis norėjo pereiti gatvę, pėsčiųjų perėjos ten nebuvo; pamatė atvažiuojantį nuo Žemaitės gatvės pusės automobilį, stabtelėjo ir nėjo per gatvę, nes automobilis pravažiavo. Automobilis važiavo lėtai, jis susinervino, kad vairuotojas nepraleido jo ir spyrė į dešinę automobilio pusę, pataikė į dureles. Tokiam jo elgesiui darė įtakos alkoholis, nes blaivus taip nebūtų pasielgęs, tikrai nebūtų spyręs; dėl automobilio apgadinimo tikrai yra kaltas ir neneigia nieko. Vairuotojas pavažiavo į priekį, sustojo ir išlipo. Jis teigia, kad jokių įžeidimų vairuotojo atžvilgiu nesakė, jo nepuolė. Iš karto suprato, kad blogai padarė, pamatė, kad automobilio durelės kiek įlinko ir vyro atsiprašė, siūliau jam tartis dėl žalos, sakė, kad paskambins ir atveš pinigų, kad policijos nekviesti - nesakė. Vairuotojas šaukė ant jo necenzūriniais žodžiais, puolė jį kumščiais ir sudavė du kartus į galvą. Jis nuo jo gynėsi, rankomis užsidengė galvą ir, gindamasis nuo jo, pradėjo bėgti. Jis nubėgo gal porą šimtų metrų, į žolynus esančius Sodo-Dvaro gatvių kampe. Vyras jį vijosi, ten prisivijo, parvertė ant žemės ir dar sudavė apie 10 smūgių kumščiais į galvą. Buvo prietema, pašalinių žmonių nematė, pagalbos nesišaukė. Po smūgių sudavimo atsistojo nuo žemės, vyras jį nusivedė atgal prie automobilio. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, vairuotojas juos sustabdė, nurodė, kad jis apgadino jo automobilį. Pareigūnai apžiūrėjo mašiną, jiems sakė, kad vyras jį sumušė. Pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į komisariatą. Tik būdamas komisariate pasigedo savo laikrodžio Fossil, sidabrinės spalvos apyranke (metaline). Įvykio vietoje laikrodžio jis nepasigedo. Jis pareigūnams pasakė, kad pametė laikrodį, tačiau niekas nieko nežinojo, iš jo jokių daiktų niekas nepaėmė ir jis nebuvo uždarytas į kamerą – sėdėjau kažkokioje patalpoje ir turėjo savo kitus daiktus, t. y. telefoną, piniginę. Joks pareigūnas jam nepadavė laikrodžio ir jis jo neturi iki šiol, kur jis yra dabar, nežino. Kad vairuotojas būtų turėjęs kokį laikrodį, nematė, prie automobilio jokio pamesto laikrodžio nematė. Vairuotojas prie jo laikrodžio nepasigedo, jis nieko apie tai nežinau. Jis vairuotojui nespyrė, jam nesudavė ir jokiu būdu negalėjo sulaužyti jo rankos piršto; mano, kad pirštą jis susilaužė smūgiuodamas jam į galvą, vairuotojas skundėsi piršto skausmu tik prie policijos, prieš tai nieko nesakė. Jis nepripažįsta jam spyręs ar sudavęs, nes to nedarė. Dėl sumušimo vairuotojui pretenzijų neturi, nes jaučiasi kaltas dėl mašinos apgadinimo ir norėtų su juo susitarti gražiuoju. Dėl sužalojimų (galvoje buvo guzai) niekur nesikreipė, nesigydė, į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes nematė tam reikalo ir neturi dėl to jokių pretenzijų (54-55 b.l.).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teismo posėdyje dalyvavę jo gynėjas bei prokuroras.
Tirdamas byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė tokias aplinkybes:
Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2014-11-12, apie 16:00 val., automobiliu „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis važiavo Sodo gatve, (duomenys neskelbtini), jis praleido ne per pėsčiųjų perėją einantį neblaivų vyriškį. Jam pradėjus važiuoti, vyriškis spyrė į automobilio dešinės pusės dureles ir jas įlenkė. Jam išlipus aiškintis, kodėl jis taip pasielgė, vyriškis agresyviai puolė link jo, spyrė, tačiau mėginant jam išvengti smūgio, koja pataikė į dešinę jo ranką. Jie pradėjo abu stumdytis, jis parvertė užpuoliką ant žemės, šis mėgino jam suduoti, tačiau jis smūgio išvengė. Atsistojus, vyras pradėjo atsiprašinėti, tačiau jam nuėjus pasiimti telefono iš automobilio, vyriškis pradėjo bėgti. Jis pasivijo jį už maždaug 50 metrų, tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnai ir jis juos sustabdė, užpuoliką perdavė policijos pareigūnams. Įvykio metu jam lūžo dešinės rankos mažasis pirštas (2 b.l.).
2014-11-18 papildomos apklausos metu G. S. paaiškino, kad įvykio metu jam lūžo dešinės rankos mažojo piršto kaulas, šiuo metu jis yra nedarbingas, gydosi ambulatoriškai pas šeimos gydytoją Kuršėnuose, poliklinikoje (gydytoja Gečienė). Kaip ir jis minėjo pareiškimo metu, jis lapkričio 12 d., apie 16 val., lengvai temstant, važiavo savo asmeniniu automobiliu „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sodo gatve. Ties Sodo gatvės (duomenys neskelbtini)jis pamatė vyriškį, iš nugaros, jis ėjo iš kairės kelio pusės skersai gatvės, važiuojamąja kelio dalimi, kur jokios perėjos nėra. Jis sustojo, ant žmogaus nevažiavo, garso signalo nespaudė. Vyras perėjo į dešinę kelio pusę ir ėjo kelkraščiu, tada jis įsijungė pirmą pavarą, pradėjo važiuoti, perjungus į antrą pavarą, vyras pasisuko ir staiga spyrė į automobilio dešinės pusės priekines duris. Kiek pavažiavo į priekį, sustojo ir išlipo iš automobilio. Jam išlipus, vyras pradėjo jam sakyti „ko čia žertva stoji?“, ėjo prie jo agresyviai nusiteikęs, jis suprato, kad šis yra neblaivus, galimai vartojęs ir narkotinių medžiagų. Jis išsinėrė iš striukės, nes suprato, kad reikės gintis, striukę į automobilį į automobilį, ant sėdynės, dar spėjo vyriškiui pasakyti „už ką čia, ką padariau?“. Vyriškis, nieko nelaukęs, priėjo ir spyrė jam, jis pasisuko, smūgio į kūną išvengė, bet vyriškis pataikė jam į dešinę ranką. Jokio skausmo tuo metu nespėjo pajusti, ne tas rūpėjo jam, nes tuo metu išsigando. Vyriškis vėl mojosi smūgiuoti į veidą, tada jis jį bloškė ranka per petį nuo savęs ir kišo koją, taip persivertė jį ant žemės, nes išsigando, kad vyriškis puls ir toliau, kad kokio peilio neišsitrauktų. Parsivertus ant žemės vyriškiui smūgių nesudavė, palaikė jį, tada vyriškis pradėjo jo atsiprašinėti ir siūlė tartis. Jis leido vyriškiui atsistoti, galvojo, kad jis normaliai kalbėsis. Jis pasakė, kad kviečia policiją, nes jau tada pajuto stiprų skausmą rankoje, pirštas sutino. Vyriškis prašė nekviesti policijos, siūlė skambinti jo mamai, sakė, kad ji priveš šimtą litų. Tokia suma buvo tiesiog juokinga, jis suprato, kad žalos vyriškis jam neatlygins geruoju. Nuėjo pasiskambinti į automobilį, kviestis policiją, atsisukęs pamatė, kad vyriškis bėga. Tada pradėjo jį vytis, pasivijo gal už 100 metrų, vyriškis įbėgo į aukštus nepjautus žolynus Sodo gatvėje ir ten jis jį pasivijo. Vyriškis bėgdamas griuvinėjo, jis irgi, nes ten labai daug duobių, aukšta sužėlusi žolė. Pasivijęs sučiupo vyriškį už čiupros, šaukė jam, ko čia jis bėga. Vyriškis aiškino, kad mentų jam nereikia, kodėl juos kviečia. Vyrą išsivedė į gatvę, netoli buvo jo automobilis, nes vyriškis apibėgo lanku ir pats susipainiojo, kad bėga žolynais atgal link automobilio. Kai jie buvo netoli automobilio, jis pamatė, kad pro šalį važiuoja policijos automobilis ir, pakėlęs ranką, juos susistabdė, pareigūnams paaiškino, kas įvyko, vienas iš pareigūnų rado prie mašinos laikrodį. Jis pasižiūrėjo į savo kairę ranką ir pamatė, kad nebeturi laikrodžio. Pasakė pareigūnui, kad tai jo laikrodis, bet pažiūrėjęs iš arčiau, jis pamatė, kad laikrodis ne jo. Greičiausiai laikrodis buvo minėto vaikino. Sulaikytas vaikinas buvo jau nuvestas, todėl negirdėjo klausimo apie laikrodį, laikrodis liko pas policijos pareigūnus. Tada jis pasigedo savo laikrodžio „Tissot“, kurio vertė apie 1500 litų, laikrodį jis buvo gavęs dovanų. Jis apėjo aplink automobilį, bet laikrodžio nerado. Jam labai skaudėjo ranką, pareigūnai jam liepė važiuoti į ligoninę, pareigūnai išsivežė jo sulaikytą vaikiną į komisariatą. Po ligoninės jis grįžo į komisariatą ir parašė pareiškimą. Pareigūnams sakė, kad dingo jo laikrodis, tačiau pareigūnai to neparašė į protokolą. Laikrodžio užsegimas nebuvo tvirtas, jis galimai nukrito ar atsisegė įvykio metu. Parašęs pareiškimą, jis važiavo į įvykio vietą, mėgino ieškoti laikrodžio, bet buvo tamsu, žolė šlapia ir jis nieko neberado. Sekančią dieną iš ryto jis nuvažiavo į tą pačią vietą ir praėjo visą įvykio vietą nuo pradžios iki vaikino sugavimo vietos, bet laikrodžio nerado. Tą pačią dieną, po 4-5 valandų jis su drauge mėgino dar ieškoti laikrodžio, beieškant prie jo priėjo neblaivus jaunas vaikinas, kuris pasakė „ar ne laikrodžio ieškai?“. Jis nustebo, suprato, kad vaikinas žino, kas jį rado arba pats buvo radęs. Jis siūlė jam pinigų, davė kontaktus, bet jo skambučio nesulaukė. Vaikinas nuėjo link Sodo gatvės bendrabutinių namų, mano, kad Sodo gatvės bendrabučių gyventojai bus radę laikrodį ir daugiau jo nebeieškojo. Visa ši situacija labai sugadino daug nervų, jis buvo labai išsigandęs, kad vyras jį puls galimai su kokiu peiliu, ginklu ar kažkuo, nes atrodė vartojęs narkotikų, neprognozuojamas. Jau buvo sutarta dėl automobilio „Mazda 3“ pardavimo, tačiau pirkėjas, pamatęs įlenkimą, jo nepirko; šiuo metu jam lūžęs pirštas, jis negali dirbti, prarado atminimo dovaną – laikrodį, kurį gavo baigęs Universitetą. Jam kyla įtarimų, kad pareigūnų rastas laikrodis, kuris buvo ne jo, yra įtariamojo. Kažkoks keistas sutapimas, kad jiems abiems nukrito laikrodžiai, spėja, kad įtariamasis galėjo pamatyti, kad jo laikrodis nukrito, nusegė savąjį, numetė ant žemės, o jo pasiėmė. Automobilio remontas su PVM kainavo 480 litų, taip pat jis patyrė moralinę žalą dėl sulaužyto piršto, kuris lūžo su poslinkiu; taip pat jis paskaičiuos nedarbingumo metu negautas pajamas ir bendrą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos pateiks vėliau (16-18 b.l.).
Liudytojas A. N. parodė, kad 2014-11-12 jis dirbo kartu su vyr. patruliu R. S.; apie 16.00 val., važiuodami Sodo gatve, (duomenys neskelbtini), pamatė automobilį „Mazda“, kuris buvo pastatytas važiuojamojoje kelio dalyje ir prie jo buvo du piliečius – vienas jų laikė kitą už rūbų. Laikantysis kitą už rūbų, pamojo ranka juos stabdydamas. Jie sustojo, kaip paaiškėjo, „Mazda“ automobilio vairuotojas, laikė neblaivų asmenį, kuris šiam važiuojant Sodo gatve, spyrė į dešinę, keleivio pusę, į dureles. Durelės buvo įlenktos. Sulaikytasis buvo neblaivus, jis matė paraudimą kaktos dalyje, tačiau sulaikytasis nusiskundimų neturėjo, pripažino, kad jis tikrai spyrė į automobilį, kad buvo susinervinęs. Su vairuotoju bendravo R. S., o jis apėjo automobilį, jį apžiūrėjo, dešinėje kelkraščio pusėje pamatė metalo spalvos laikrodį. Jis pakėlė laikrodį nuo žemės, tai buvo gana prastai atrodantis, nubraižytas laikrodis, buvo su nutrūkusiu užsegimu, pavadinimo nepamena. Tikrai tai nebuvo Tissot ar kitos geros firmos laikrodis. Vairuotojas minėjo, kad jam dingo laikrodis, tačiau pažiūrėjęs į tą, kurį jis rado, pasakė, kad laikrodis ne jo. Sulaikytą vaikiną jis su kolega įsodino į tarnybinį automobilį. Automobilyje R. S. minėjo, kad vairuotojas skundėsi dešinės rankos skausmu, nes sulaikytasis spyrė jam į ranką. Sulaikytasis neminėjo, kad būtų buvęs sumuštas vairuotojo. Rasto laikrodžio jis neparodė sulaikytajam. Atvežus sulaikytąjį į OVS patalpas, laikrodį perdavė OVS budintiems pareigūnams, kaip sulaikytojo asmeninį daiktą. Vairuotojas išvyko į ligoninės priėmimą, nes skundėsi rankos skausmu (33-34 b.l.).
2014-11-12 G. S. pareiškime nurodyta, kad 2014-11-12, apie 16.00 val., Šiauliuose, ties Sodo (duomenys neskelbtini), važiuojant automobiliu „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilio dešinės pusės dureles spyrė nepažįstamas vyriškis bei žodinio konflikto metu sužalojo dešinės rankos pirštą (3 b.l.).
2014-11-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiaulių m., Sodo g., (duomenys neskelbtini) (4-7 b.l.).
2014-11-12 automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad yra įlenktos automobilio dešinės pusės priekinės durelės (8-11 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-12-12 specialisto išvadoje Nr. G 1717/14(04) nurodyta, kad G. S. padarytas sužalojimas: dešinės plaštakos V delnikaulio lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę plaštaką; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu; G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (24 b.l.).
Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2014-11-12 E. K. nustatytas 1,58 promilių girtumas (41 b.l.).
2014-12-10 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp E. K. ir G. S., kurios metu G. S. tvirtino, kad lapkričio 12 d., apie 16.00 val., ties Sodo (duomenys neskelbtini), važiuojant gatve, praleido E. K. ne perėjoje, jis per gatvę ėjo ne vietoje. Tik pradėjus važiuoti, šis vyras spyrė jam į automobilio dešinės pusės priekines dureles. Jis pavažiavo į priekį, sustojo. Tada E. K. jam pasakė - ko čia žiertva stoji? Jis ėjo link jo, agresyviai nusiteikęs, matė, kad neblaivus, galimai narkotikų vartojęs. Suprato, kad reikės gintis ir nusivilko striukę, numetė ją į mašiną. Tada E. K. nieko nelaukęs, puolė link jo, spyrė iš kojos, jis pasisuko ir smūgio į kūną išvengė, tačiau spyris pataikė į dešinę ranką, kliuvo į mažąjį pirštą. Jis vėl mojosi jam duoti, tada jis bloškiau jį ranka per petį nuo savęs, kišo jam koją ir parsivertė ant žemės. Tada parsivertęs ant žemės, jį palaikė, smūgių nesudavė. Tai neigia. Vyriškis pradėjo atsiprašinėti, prašė tartis ir nekviesti policijos. Jis patikėjo, paleido jį ir jis atsistojo. Tada pasiėmė telefoną, norėjo paskambinti į policiją, nes vaikinas pradėjo kažką kalbėti apie 100 litų ir pan. Taip pat jam pradėjo tinti rankos pirštas pradėjo justi skausmą, suprato, kad nieko nepavyks realiai susitarti. Jam skambinant telefonu, pamatė, kaip jis bėga nuo jo. Pasivijo gal už 100 metrų, Dvaro - Sodo gatvių sankryžoje, žolėse. Parsivertė ant žemės, šaukė jam, kodėl jis bėga. Jis aiškino, kad nenori mentų. Tada jis atsikėlė, smūgių jam nesudavė ir nusivedė atgal prie savo automobilio. Pro šalį, Sodo gatve, važiavo policijos automobilis ir jis susistabdė juos. Prie pareigūnų E. K. kalbėjo labai nerišliai, aiškino, kad jis irgi važiavo, nelabai orientavosi aplinkoje. Arba buvo labai girtas arba vartojęs narkotinių medžiagų. Tada pareigūnas jį įsodino į automobilį, o kitas pareigūnas rado ant žemės pamestą laikrodį. Tada pajuto, kad nebeturi ant riešo segėto Tissot laikrodžio ir galvojo, kad pareigūnas, rado jo laikrodį. Pasižiūrėjo į jį, tačiau tai buvo ne jo laikrodis, o panašus, bet paprastas, nebrangus laikrodis. Pareigūnas jį pasiėmė su savimi. Savojo laikrodžio jis ieškojo tą pačią dieną ir sekančią dieną, bet nerado. Mano, jį galėjo pamesti per konfliktą su E. K.. Patyrė nemažai turtinės ir neturtinės žalos, kurią paskaičiavęs pareikš ieškinį vėliau. Rankos gydymas dar nėra baigtas. E. K. sutinko su nukentėjusiojo G. S. parodymais ir teigė, kad pirmoje apklausoje jis pripažino, kad tikrai spyrė į jo automobilį ir apgadino. To neneigė. Įvykio metu, eidamas gatve, jautėsi apsvaigęs, buvo tik ką išgėręs du bambalius alaus. Pripažino, kad ne visiškai gerai pamena įvykio aplinkybes. Esmę pamena, bet kai kurių detalių ne, ir mano, kad tai įtakojo alkoholis. Sutinka, kad išlipęs po spyrio į automobilį, G. S. jam pasakė: už ką? ką padariau?. Tada jis jam kažką atsakė, galimai negražiai, ir savo veiksmų nelabai pamena. Jam atrodė, kad jis puls jį, jis galėjo jam spirti ir tada bėgti nuo jo. Ar jam pataikė ir kur galėjo pataikyti, irgi nepamena. Žino, kad G. S. jam prisivijo už kažkiek metrų, jis bėgo žolėmis, griuvinėjo. Jis jį parvertė, laikė, jis tikrai sakė, kad nenori policijos, prašė nekviesti ir tartis. Nebegali pasakyti, ar G. S. jam sudavė, pirmoje apklausoje minėjo, kad irgi gavo, bet iš tikrųjų nelabai pamena kaip ten viskas buvo. Jeigu ir sudavė, jis neturi jam jokių pretenzijų ir negali tvirtinti, kad G. S. jam sudavė, nes iš tikrųjų to nepamena. Dėl laikrodžio negali nieko pasakyti, nes jokio laikrodžio jis nematė, pareigūnai jam nieko nerodė. Įvykio metu pats pametė paprastesnį metalo spalvos rankinį laikrodį, tačiau galimai jį jam padavė pareigūnai. Kaip minėjo, gerai nepamena ir dėl savo laikrodžio neturi niekam jokių pretenzijų, nes galimai jį tiesiog pametė. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju, nes tikrai yra kaltas ir dėl įvykio gailisi. Galėtų žalą atlyginti dalimis ar atsilyginti kitais būdais (59-60 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis saugoja tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo E. K. visiškas prisipažinimas, byloje esantys aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai (protokolas – pareiškimas, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio apžiūros protokolas, akistatos protokolas, specialisto išvada, asmens blaivumo testas) neginčijamai patvirtina, kad E. K. 2014 m. lapkričio 12 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje – Šiaulių m., Sodo g., ties (duomenys neskelbtini)– įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. S. sveikatą: be aiškios asmeninės motyvacijos spyrė į pravažiuojančio automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., dešinės pusės dureles ir jas įlenkė, o nukentėjusiajam G. S. sustojus ir išlipus iš automobilio, vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio lūžio nukentėjusiojo G. S. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tokie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę E. K. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, teistumui neišnykus padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių ir vienas nesunkių nusikaltimų kategorijoms, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos padarymui, teistas (68-75 b.l.), BK 27 straipsnio prasme, laikytinas recidyvistu, nes tyčinius nusikaltimus padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui, VšĮ Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra įrašytas (90 b.l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre į įskaitą nėra įrašytas (89 b.l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (93 b.l.), vykdo individualią veiklą (91 b.l.), todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad už BK 138 str. 2 d. 8 p. padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, E. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau sankcijoje numatyto vidurkio, o už BK 284 str. 1 d. padarytą nusikalstamą veiką E. K. taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau žemiau vidurkio.
E. K. paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – taikytinas bausmių apėmimo būdas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio pirmą, ketvirtą, devintą dalis – taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktą bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant E. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. lapkričio 12 d. 16.00 val. iki 2014 m. lapkričio 13 d. 15.45 val. (1 para) ir suėmimo laikas nuo 2015 m. kovo 31 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., bei atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį, tai yra 28 arešto paras.
Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 8 d.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas G. S. pareiškė 139,02 EUR civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti (b. l. 19). Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė didelį fizinį skausmą ir jam buvo padaryta neturtinė žala. Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta, kad įstatymai leidžia nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, šiuo atveju nukentėjusiajam G. S. buvo suteikta medicininė pagalba Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje, dėl patirtų sužalojimų jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į žalą padariusio asmens kaltę, t. y. kaltinamasis E. K. veikė tiesiogine tyčia, siekė, kad nukentėjusysis patirtų skausmą, pažeminimą, į kaltinamojo E. K. turtinę padėtį, t. y. dirba, į padarytos žalos dydį, t. y. nukentėjusysis minėto įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką jautė diskomfortą, jam teko lankytis pas gydytojus. Atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. K. buvo skirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta 2015-04-01 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-595(04.8), iš kurios matyti, kad už E. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 57,90 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BPK nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, be to E. K. teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimat švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta ir devinta dalimi, subendrinti paskirtą bausmę ir su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. lapkričio 12 d. 16.00 val. iki 2014 m. lapkričio 13 d. 15.45 val. (1 parą) ir suėmimo laiką nuo 2015 m. kovo 31 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., bei atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį, tai yra 28 arešto paras.
Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., paleidžiant teismo salėje.
Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir iš kaltinamojo E. K. priteisti atlyginti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų Eur) neturtinę žalą ir 139,02 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam G. S..
Proceso išlaidų už kaltinamajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl advokatų dalyvavimo byloje, iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.