Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1424 patvirtintų „Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos“ taisyklių 6 punkto reikalavimą – „Norint negrąžinamai arba laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus, išvardytus kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos išduotą leidimą, kurio formą, spausdinimo reikalavimus, pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisykles nustato Kultūros ministerija, suderinusi su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos“, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno antikvarinį daiktą, o būtent 2011-12-13 (duomenys neskelbtini) internetiniame aukcione www.tradera.com, naudodamas prisijungimo vardą „v.“, aukciono vartotojui O. W., gyv. (duomenys neskelbtini), už 66 Švedijos kronas (2011-12-13 SEK kursas 0,38215 LTL, t. y. 25,22 Lt, t. y. 7,30 EUR) pardavė 5 antikvarinius kryželius, kuriuos 2012-12-22 neteisėtai išsiuntė paštu iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Be to jis, buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1424 patvirtintų „Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių“ 6 punkto reikalavimą – „Norint negrąžinamai arba laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus, išvardytus kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos išduotą leidimą, kurio formą, spausdinimo reikalavimus, pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisykles nustato Kultūros ministerija, suderinusi su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos“, neturėdamas leidimo, nuo 2013-02-22 iki 2013-05-16 pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti antikvarinį daiktą-antikvarinę 5 erių nominalo monetą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) internetiniame aukcione www.tradera.com, naudodamas prisijungimo vardą „v.“, paskelbęs apie parduodamą antikvarinį daiktą – antikvarinę 5 erių nominalo monetą, susitaręs dėl minėto daikto pardavimo už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, pasikėsino laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-05-16 antikvarinę monetą neteisėtai paštu iš Lietuvos Respublikos išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ją įsigyti ketinusiam asmeniui – M. A., gyv., (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes minėtą antikvarinį daiktą iš jo ketinęs įsigyti asmuo atsisakė tai daryti, be to 2013-05-16 kratos metu V. D. gyvenamosiose patalpose, esančiose, (duomenys neskelbtini), daiktas buvo rastas ir paimtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1424 patvirtintų „Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių“ 6 punkto reikalavimą – „Norint negrąžinamai arba laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus, išvardytus kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos išduotą leidimą, kurio formą, spausdinimo reikalavimus, pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisykles nustato Kultūros ministerija, suderinusi su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos“, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013-05-16 pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti antikvarinius daiktus – antikvarinę 1868 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, antikvarinę 1889 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, antikvarinę 1907 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, antikvarinę 1913 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) internetiniame aukcione www.tradera.com, naudodamas prisijungimo vardą „v.“ paskelbęs apie parduodamus antikvarinius daiktus – antikvarinę 1868 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, antikvarinę 1889 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, antikvarinę 1907 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo monetą, antikvarinę 1913 m. laidos Rusijos 20 kapeikų nominalo moneta, susitaręs dėl minėtų daiktų pardavimo už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, pasikėsino nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013-05-16 antikvarines monetas, neteisėtai paštu iš Lietuvos Respublikos išsiųsti į (duomenys neskelbtini) jas įsigyti ketinusiam asmeniui – A. V. G., (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes minėtus antikvarinius daiktus iš jo ketinęs įsigyti asmuo atsisakė tai daryti, be to 2013-05-kratos metu V. D. gyvenamosiose patalpose, esančiose, (duomenys neskelbtini), daiktai buvo rasti ir paimti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1424 patvirtintų „Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių“ 6 punkto reikalavimą – „Norint negrąžinamai arba laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus, išvardytus kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, būtina turėti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos išduotą leidimą, kurio formą, spausdinimo reikalavimus, pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisykles nustato Kultūros ministerija, suderinusi su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos“, neturėdamas leidimo, nuo 2013-04-20 iki 2013-05-16 pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti antikvarinį daiktą – antikvarinį kryželį, o būtent: teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) internetiniame aukcione www.tradera.com, naudodamas prisijungimo vardą „v.“, paskelbęs apie parduodamą antikvarinį daiktą – antikvarinį kryželį, susitaręs dėl minėto daikto pardavimo už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, pasikėsino laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2013-05-16 antikvarinį kryželį neteisėtai paštu iš Lietuvos Respublikos išsiųsti į (duomenys neskelbtini) jį įsigyti ketinusiam asmeniui – A. H. gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes minėtą antikvarinį daiktą iš jo ketinęs įsigyti asmuo atsisakė tai daryti, be to 2013-05-16 kratos metu V. D. gyvenamosiose talpose, esančiose, (duomenys neskelbtini), daiktas buvo rastas ir paimtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Kaltinamasis V. D., pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise atsisakė teisme teikti paaiškinimus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat nurodė, kad kaltinimo nesupranta ir atsisako nurodyti ar pripažįsta savo kaltę (8 t., 152 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju 2013-06-27 V. D. yra nurodęs, kad jam paskelbtą įtarimą suprato ir gali nurodyti, jog domisi senoviniais, antikvariniais daiktais, yra susipažinęs su Lietuvoje galiojančiais įstatymais, reglamentuojančiais antikvarinių ar archeologinių daiktų įsigijimą ir nemano, kad kaip nors šiuos įstatymus pažeidė (8 t., 90 b. l.). Kitais atvejais jam teikiant įtarimus, kaltinamasis taip pat atsisakė duoti parodymus (8 t., 91, 102–104 b. l.).

Apklausta kaip specialistė D. G. teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo duotą išvadą. Tyrimui jai buvo pateiktos monetos. Ištyrus šias monetas buvo surašytas jų įkainavimo aktas, nustatyta, kad monetos buvo antikvarinės. Tokie radiniai būdingi Lietuvai, kaimyninėms valstybėms, tačiau jų radimo vietos nustatyti nepavyko. Vertės nustatymui naudojamasi katalogais, internetiniais resursais. Šiuo atveju ji naudojosi 2013 metų katalogo versija. Nustatant kainą atsižvelgiama, ar radinys yra retas Lietuvoje ir galima jį įvertinti brangiau, ar tai eilinė moneta dažnai randama. Dar labai svarbu yra monetos būklė, dėl ko, jeigu ji yra prasta, vertė gali net tris kartus kristi. Nustatyta, kad dauguma monetų yra simboliškos, kitos monetos buvo bevertės, parudavusios, aplūžinėjusios, prastos būklės. Tyrimo metu nebuvo nustatyta ar monetos turi archeologinę vertę, nes nebuvo žinoma, kokiu būdu jos buvo įgytos. Jei įgytos archeologinių tyrimų metu, gal ir būtų archeologiniai radiniai. Apžiūrint pateiktas monetas matyti iš jų būklės, kad tai yra pavieniai atsitiktiniai radiniai, nes jos yra purvinos, jų būklė būdinga pavieniams atsitiktiniams radiniams. Numizmatinė šių monetų vertė yra labai menka, vien dėl to, kad monetos neturi radimo vietos, nes ne kiekviena moneta turi mokslinę kultūrinę numizmatinę vertę. Šiuo atveju radimo vietos nėra, todėl jos yra praradusios savo vertę. Antikvarinėmis monetomis laikomos 50 metų senumo ir senesnės monetos. Beveik visos apžiūrai pateiktos monetos yra datuotos, beveik nėra be pažymėtos datos. Išvados punkte Nr. 4 yra viena tokia moneta, tačiau nustatyta, kad ji yra XVI amžiaus pabaigos, XVII amžiaus pradžios. Tokių monetų išvežimui iš Lietuvos reikia gauti leidimą iš Kultūros paveldo departamento. Antikvarinio daikto reikšmingumas Lietuvos kultūros paveldui nustatomas pagal daikto kokybę, pagal jo priskyrimą lituanistikai, ar tai būdinga Lietuvai medžiaga. Ji priklauso vertybių išvežimo komisijai, yra eksperte kainai nustatyti. Būna, kai trūksta žinių nustatyti, ar pateiktas daiktas nėra klastotė, tuomet prašoma atlikti papildomus tyrimus. Šiuo atveju nekilo įtarimų, kad pateiktos monetos gali būti klastotė. Nuo 1991 metų dirba Nacionaliniame muziejuje numizmatikos skyriuje, tai su monetomis ir įvairiais radiniais nuolat susiduria, per jų rankas pereina nemažai monetų, todėl galėjo padaryti išvadą, kad tyrimui pateiktos monetos būdingos Lietuvai, tačiau jos lygiai tiek pat būdingos ir kaimyninėms šalims, regionams – Baltarusija, Latvija, Lenkija, gal kiek Estijos.

Apklausta kaip specialistė R. P. teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo duotą išvadą. Ji tyrė jai pateiktą kryželį, nustatė jo vertę. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kryželis yra XVIII amžiaus, jis akivaizdžiai yra antikvarinis ir gali būti radiniu, tačiau to kategoriškai tvirtinti negali, nes dažnai tokie kryželiai yra archeologiniai. Jis nėra koks nors unikalus kryželis, yra būdingas Lietuvai, galima teigti, kad pagamintas Lietuvoje, tačiau būdingas ir kaimyninėms šalims. Tokie radiniai dažniausiai susiję su kapais, su šventoriumi. Pagaminimo data yra su klaustuku, radimo vietos neįmanoma nustatyti. Vertinant buvo naudojamasi dažniausiai internetiniais resursais, ieškomi analogai aukcionuose. Nekilo abejonių, kad tai būtų padirbinys, nors jis yra geros būklės, bet įtarimų dėl autentiškumo nekilo. Tai yra lietas iš bronzos kryželis, jų nėra labai daug. Nacionalinio muziejaus istorijos skyriuje dirbo nuo 1998 metų iki 2013 metų, šiuo metu dirba Bažnytinio paveldo muziejuje, taigi turi virš 20 metų muziejinio darbo stažo. Antikvarinis daiktas yra laikomas 50 metų senumo ir senesnis. Akivaizdžiai matyti, kad tai yra antikvarinis daiktas, nes matosi palyginimo metodu jį lyginant su muziejuje esančiais, atsižvelgiant į jo natūralų nusidėvėjimą. Kryželio amžius nustatytas pagal analogus, pagal techninius dirbinius, pagal techniką. Jei kyla abejonių ar tai tikras gaminys, reikalingi specialūs tyrimai, kurie nustato ar tai originalas, ar klastotė. Tokiu atveju Kultūros paveldo departamentas samdo ją ir kitus kaip kompetentingus specialistus, turinčius didelę praktiką. Praktikoje būna atvejai, kai pasitaiko klastotės, tačiau ji neturėjo tokių atvejų, gali būti, kad kilus abejonių Kultūros paveldo departamentas kviestų reikalingus kitus specialistus. Ji priklauso kultūros vertybių išvežimo tarybai, kaip ir prieš tai kalbėjusi jos kolegė.

Apklausta kaip specialistė A. Š. teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo duotą išvadą. Į antikvarinius ir neantikvarinius daiktai skirstomi pagal pagaminimo laiką, jei daiktas yra senesnis nei 50 metų, jis yra antikvarinis, jei mažiau nei 50 metų – neantikvarinis. Visi archeologiniai radiniai patenka į antikvarinių radinių kategoriją. O daiktų priklausymas ar jis yra archeologinis ar ne, priklauso nuo to, kokiu būdu jis buvo gautas – ar iškastas iš žemės, ar kokiu kitu būdu, pavyzdžiui rastas palėpėje. Ji buvo gavusi apžiūrai daiktų sąrašą ir iliustracijas, tačiau pagal tai nieko negali pasakyti apie jų radimo būdą, gali tik įvertinti ar tie daiktai randami archeologinių tyrimų metu, ar nebūtinai. Įvertinusi tikimybę, nustatė, kad yra didelė tikimybė, jog vieni daiktai yra archeologiniai, o kiti mažai tikėtina, jog gali būti priskirti archeologiniams. Jai buvo pateikti penki kryželiai, dėl kurių ji mano, kad jie buvo iškasti, nes ant jų buvo susiformavusi patina. Patina – metalo korozijos sluoksnis ant metalinio daikto viršaus ir priklausomai nuo aplinkos, kur jie buvo užkasti ta patina būna skirtinga, skirtingas būna jos storis. Kryželis Nr. 4 buvo padengtas minkštąją patina, kuri gali susiformuoti po žeme, kiti buvo padengti tauriąja patina, kuri gali susiformuoti tik po žeme, tačiau nėra tvirtai įsitikinusi, kaip kryželio Nr. 4 atveju. Tai, kad kryželiai yra archeologinis radinys, patvirtina tai, jog prie poros yra prikibusių smiltelių, o tai rodo, kad korozijos metu prie platinos prikimba mineralai. Kryželius vertino vizualiai, cheminių ar kitų tyrimų nebuvo atliekama. Kryželiai yra katalikiški, jie kaldinti ir Lietuvoje ir už Lietuvos ribų, radimo vieta neapibrėžta. Tai nėra būdingas tik Lietuvai radinys, tai bendras katalikiškas radinys paplitęs visuose katalikiškose kraštuose. Jis XVII–XVIII amžiuje yra įprastinis standartinis radinys ir yra antikvarinis. Mano, kad tirti daiktai yra originalūs, dėl to, kad jie yra padengti patina, ir dėl to, kad nėra prasmės daryti falsifikatus. Gal ir yra įmanoma apauginti tauriąja patina klastotę, bet minkštąja patina apauginti nėra jokios prasmės, nes ji uždengia daikto formą, kontūrus ir nuo to daikto vertė tik mažėja. Išvadą dėl originalumo galbūt galima nustatyti atliekant metalo cheminius tyrimus ir nustatyti jo sudėtį. Tuos tyrimus atlieka restauravimo centras, prie Nacionalinio Lietuvos muziejaus, kurie gali nustatyti metalo sudėtį. Nustatant, ar daiktai būdingi Lietuvai, vadovaujamasi pagal kriterijus: lituanistika, laikotarpis, datavimas, originalumas, ar susijęs su žymiu asmeniu ir panašiai. Atsakyti, ar visi daiktai virš 50 metų yra reikšmingi yra subjektyvus dalykas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti į tą daiktą. Pirminis nustatymo kriterijus yra 50 metų senumas, po to eina kiti kriterijai, kurie gali lemti jo reikšmingumą.

Pagal teisinės pagalbos prašymą 2014-07-16 apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) internetinio aukciono „Tradera“ vartotojas O. W., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio parodymai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti teisiamojo teismo posėdžio metu, nes jis yra užsienio pilietis nuolatinai gyvenantis užsienyje, paaiškino, kad jis naudojasi „Tradera“ paslaugomis, nes ji yra „e-bay“ grupės kompanija. Iš šios internetinės parduotuvės „Tradera“ vartotojo „V.“ jis yra pirkęs du kartus. 2011-12-13 jis iš „Tradera“ vartotojo „V.“ pirko 5 vnt. nukryžiuotųjų, geležinių kryžių už 66 Švedijos kronas. Jo nuomone, geležinis kryžius turėtų būti Bizantijos laikų ir turėtų būti rastas (iškastas) (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jis nurodo, kad geranoriškai perduoda daiktus Lietuvos teisėsaugos institucijoms su prašymu, kad Lietuvos teisėsaugos organai po atlikto tyrimo grąžintų daiktus atgal. Jis paaiškina, kad 2012-04-09 pirko Karlo X Gustavo solidus kolonijos laikų 1657 m. monetą už 79 Švedijos kronas. Jis šią monetą pardavė asmeniui, kurio vardo neprisimena už 50 Norvegijos kronų. Jis asmenis, kuriems parduoda daiktus įsimena tik tuo atveju, jei pardavimo kaina siekia 100 Norvegijos kronų.

Į apklausos metu pateiktą klausimą: „Ar tos prekės buvo laikomos antikvarinėmis, turinčiomis archeologinę, istorinę reikšmę?“, jis atsakė: „...Tokių monetų kaip 2012-04-09 pirkta moneta yra tūkstančiai, jos kaina yra tarp 30 ir 50 kronų, priklausomai nuo monetos kokybės...“. Tolimesnės apklausos metu liudytojas nurodė, kad iš Virgio nepirko nieko išskyrus du daiktus 2011-12-13 bei 2012-04-09.

Į apklausos metu pateiktą klausimą: „Ar daiktai turi kokius nors leidimus, licencijas ar panašius dokumentus?“, jis atsakė, kad šie daiktai tokių dokumentų neturi.

Jis taip pat nurodė, kad geležinis kryžius jam buvo atsiųstas iš Lietuvos, o moneta buvo atsiųsta iš Maskvos. Jis atsimena, kad ant voko su kryžiumi buvo Lietuvos spaudas, o ant voko su moneta Rusijos Federacijos spaudas.

Į apklausos metu pateiktą klausimą: „Ar pirkti daiktai yra senoviniai, turintys archeologinę ir istorinę reikšmę?“, jis atsakė, kad: „Moneta yra senovinė. Taip pat mano, kad geležinis kryžius taip pat yra antikvarinis, nors nėra tuo įsitikinęs. Dėl geležinio kryžiaus jis kreipėsi į Sunnmore muziejų, tačiau darbuotojai taip pat nežinojo, ar tai yra tikras senovinis daiktas, ar kopija“.

Į apklausos metu pateiktą klausimą: „Kokiu būdu sumokėjote už įsigytus daiktus: grynais pinigais, banko pavedimu į sąskaitą, nurodykite duomenis kam ir kada mokėjote?“, jis nurodė, kad: „...2011-12-13 paštu sumokėjo 10 eurų išankstinį mokėjimą gavėjui V. D. ir 2012-04-09 taip pat paštu sumokėjo apie 70 – 80 Švedijos kronų.“ (4 t., 33–35 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) internetinio aukciono „Tradera“ duomenų matyti, kad V. D. naudodamas prisijungimo vardą „v.“ internetiniame aukcione „Tradera“ vartotojui O. W. 2011-12-13 yra pardavęs antikvarinį krucifiksą (1 t., 101 b. l.) ir 2012-04-09 pardavęs (1 t., 96 b. l.). Taip pat šiame sąraše pateikiami pardavėjo, pirkėjo duomenys, taip pat nurodytas naudotojas „PayPal“ patikrintas pagal elektroninį adresą: (duomenys neskelbtini) (parduotos prekės, su informacija apie pirkėją) (1 t., 89 b. l.).

Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktų duomenų matyti, kad V. D. 2012-12-22 (duomenys neskelbtini)internetinio aukciono „Tradera“ vartotojui O. W., (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos siuntė pašto siuntinį (2 t., 107 b. l.).

Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 V. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), įvairiems asmenims užsienyje siuntė 45 registruotos korespondencijos vienetus (2 t., 69–114 b. l.).

Pagal teisinės pagalbos prašymą 2015-02-26 apklaustas liudytojas M. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti teisiamojo teismo posėdžio metu, nes jis yra užsienio pilietis nuolatinai gyvenantis užsienyje, dėl voko, rasto pas V. D. kratos metu, kuriame buvo įdėta 1730 m. antikvarinė moneta 5 erės, (duomenys neskelbtini) ir užrašytas jo vardas, pavardė ir adresas, paaiškino, kad: „Jau 6–7 metus jo pomėgis yra švediškų monetų kolekcionavimas. Per šį laikotarpį nemažai monetų yra pirkęs „Tradera“ aukciono svetainėje. 2013 metų vasario mėnesį jis pateikė siūlymą dėl švediškos 5 erių monetos, kuri buvo pardavinėjama „Tradera“ svetainėje. Jo siūlymas – 143 kronos – laimėjo, ir apie tai jis gavo elektroninį laišką iš „Tradera“, kuriame buvo nurodytas pardavėjo vardas – V. D., jo adresas: (duomenys neskelbtini), bei paties M. A. duomenys. Netrukus po to jis gavo pardavėjo laišką, išsiųstą 2013 vasario 22 d. M. A. pasirodė, kad apmokėjimo būdas nėra patikimas, todėl jis neužbaigė pirkimo. Apklausos metu jis parodė tuos du elektroninius laiškus, kuriuos jis nusifotografavo kompiuteryje. M. A. teigia, kad jis keletą kartų pirkęs monetas per „Tradera“ prieš minimą atvejį ir po jo, tačiau ne iš V.. Jis nemano, jog keista, kad Lietuvoje yra senų švediškų monetų, kadangi daugelis Baltijos šalių kažkada priklausė Švedijai“ (8 t., 57–59 b. l.).

Pagal teisinės pagalbos prašymą 2015-03-02 apklaustas liudytojas A. V. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti teisiamojo teismo posėdžio metu, nes jis yra užsienio pilietis nuolatinai gyvenantis užsienyje, dėl voko, rasto pas V. D. kratos metu, kuriame buvo įdėtos 4 Rusijos antikvarinės monetos – 20 kapeikų 1907 m., 1968 m., 1918 m., 1889 m.; paaiškino, kad: „Jis nėra pirkęs monetų paskutinius dvejus–trejus metus, o gal dar ilgiau. Anksčiau jis pirko monetas, ir tai buvo kažkokia rusiška moneta, tačiau jis nėra garantuotas, kad ji buvo rusiška. Visas monetas jis pirko „Tradera“ svetainėje. Jokia kita svetaine jis nesinaudojo. A. nežino apie puslapį (duomenys neskelbtini) Jis nežino vartotojo vardo „V.“ arba „V.“. Jau daugiau, nei metai, A. nieko nepirko „Tradera“ svetainėje. A. sako, kad jis nepirko jam adresuotų monetų. Jeigu jis būtų jas pirkęs, jam nebūtų jokių problemų tai pripažinti. A. nežino, kodėl siuntinys yra adresuotas jam. A. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Jo duomenys yra internete ir jokiu būdu nėra slapti. A. namas yra kaimo vietovėje ir iki pašto dėžutės yra 1.4 km.“ (8 t., 54–55 b. l.).

Pagal teisinės pagalbos prašymą 2015-03-02 apklaustas liudytojas A. H., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti teisiamojo teismo posėdžio metu, nes jis yra užsienio pilietis nuolatinai gyvenantis užsienyje, dėl voko, rasto kratos metu pas V. D., kuriame buvo įdėtas antikvarinis nešiojamas kryželis su nukryžiuotuoju, paaiškino, kad: „ ….A. klausiamas apie jo operacijas internete, ar jis dažnai perka arba parduoda daiktus iš įvairių interneto svetainių ir su kokiomis svetainėmis tai susiję. A. teigia, kad yra naudojęs tik „Tradera“. Keletą kartų „Blocket“. Į klausimą, ar jis yra naudojęs svetainę (duomenys neskelbtini), A. atsako, kad nėra girdėjęs apie tokią svetainę. Į klausimą, koks yra jo vartotojo vardas „Tradera“, A. atsako, jog jo vardas yra „(duomenys neskelbtini)“. Tardytojas klausia A. kokius daiktus jis paprastai perka. A. atsako, kad tai yra įvairūs daiktai. Vienu metu tai buvo pašto ženklai, kitu metu buvo samių peiliai, o vienu metu jis domėjosi laikrodžiais. A. domisi senoviniais daiktais. Anksčiau jis yra turėjęs netgi nedidelę antikvarinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) miestelyje kaip pomėgį. Dabar jis tokiomis apimtimis nebeužsiiminėja. A. paklausiama, ar jis galėtų įvardinti asmenis, iš kurių jis pirko arba bandė pirkti „Tradera“ svetainėje. Jis sako, jog sunku prisiminti, kadangi jų yra daug. Iš to paties pirkėjo yra pirkęs ne daugiau 2–3 kartų ir jų vardų jis neprisimena. Į klausimą, ar jam pažįstamas vartotojo vardas „V.“ arba „(duomenys neskelbtini)“, A. atsako, kad jis yra girdėtas. Jis pagalvojęs sako, kad tokiu atveju iš jo galėjo pirkti kažkokią monetą. Į klausimą, kada tai galėjo būti, A. sako, kad tai galėjo būti kažkuriuo metu praėjusią vasarą. Jis sako, kad jis bandė parduoti senovinę dėžutę kažkokiam asmeniui, kuris niekada nesumokėjo arba atvažiavo pasiimti. Gali būti, kad tai yra susiję su šiuo vardu, bet to jis negali garantuoti šimtu procentų. A. paklausiama, ar jis domėjosi kryžiais/nukryžiuotaisiais ar panašiais dalykais. Pastarasis atsako, jog praėjusią vasarą vienu metu siūlė kryžių. A. informuojamas apie tai, kad pardavėjas turėjo siūlyti antikinį kryžių su nukryžiuotuoju, o A. turėjo teikti savo siūlymą ir laimėti aukcioną. Jis sako, kad dabar jis tai prisimenąs. Jis sako, kad jis buvo ne tik senovinis, bet ir labai senas. Į klausimą, kokio dydžio buvo laimėjęs jo siūlymas, jis atsako, kad tai buvo ne daugiau, kaip šimtas kronų. Jis sako, kad pardavėjas buvo iš rytų šalies. A. paaiškina, kad laimėjęs aukcioną siūlytojas gauna taip vadinamą „elektroninį laišką laimėtojui“. Šitame elektroniniame laiške gaunama informacija apie pardavėją, ir ten A. pastebėjo, kad pardavėjas yra susijęs su rytų šalimi, gal Baltijos šalimi. A. negali tiksliai pasakyti, bet tiek jis prisimena. Jis sako, kad jis niekada nemokėjo už daiktus, kadangi tai per sudėtinga. Pardavėjas naudojo „Paypal“ išankstinį apmokėjimo būdą, kuriuo A. nesinaudojo, todėl jis paprasčiausiai tai ignoravo. Į klausimą, kaip vyksta apmokėjimas per banko sąskaitą, A. atsako, kad tokiu atveju, kai perkama iš švedų pardavėjo, sumokama tiesiai iš sąskaitos į sąskaitą. Kai kalba eina apie pardavėjus iš užsienio – o taip ir buvo šiuo atveju – dažniausiai tai vyksta per tarpininką, todėl jis nematė sąskaitos, į kurią turi būti pervesti pinigai, o viskas vyko per mokėjimų tarpininką, kurio paslaugomis naudojosi pardavėjas. Kai tardytojas paklausia A., ar jis domisi kryžiais ir nukryžiuotaisiais, šis nusijuokia ir sako, kad taip nėra, jis padavė savo siūlymą šiam objektui vien dėl to, kad jis buvo senovinis ir buvo įdomu. Jis manė, kad tai archeologinis radinys ar panašiai. Kažkas atkasto. Į klausimą, ar A. tebeturi informaciją apie šį pradėtą sandorį, jis atsako, kad gal dar turi elektroninį laišką laimėtojui. Jis patikrins ir susisieks su tardytoju, jeigu jį suras...“ (8 t., 61–62 b. l.).

Iš 2013-05-16 kratos protokolo matyti, kad V. D. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), rasti vokai paruošti siųsti siuntėjo V. D., (duomenys neskelbtini), adresatams:

- M. A., (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta 1730 m. antikvarinė moneta 5 erės, Švedija;

– A. V. G., (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėtos 4 Rusijos antikvarinės monetos - 20 kapeikų 1907 m., 1968 m., 1918 m., 1889 m.;

– A. H., (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėtas antikvarinis nešiojamas kryželis su nukryžiuotuoju.

Taip pat rastas sąsiuvinis, metalinė dėžutė, kurioje buvo laikomos 35 įvairios senos monetos, žemėlapis, bei skelbimas apie tai, kad perkami senoviški daiktai (1 t., 145–151 b. l.).

Iš 2015-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti liudytojo O. B. W., pateikti 5 nukryžiuotųjų geležiniai kryžiai, kuriuos jis įsigijo (duomenys neskelbtini) internetiniame aukcione „Tradera“ ir juos gavo paštu iš Lietuvos Respublikos. Apžiūros metu dalyvavo specialistė A. Š., Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja, archeologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė (atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), turinti aukštąjį universitetinį archeologijos srities išsilavinimą, turinti 21 metų darbo stažą, kuri pateikė išvadą, jog apžiūrėti kryželiai yra antikvariniai daiktai (iškastiniai archeologijos objektai), datuojami XVII a. antra puse –XVIII a. (2 t., 31–34 b. l.).

Iš 2013-10-16 iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos gautų išvadų dėl kratos metu rastų monetų vertės (2013-09-17 Nr. 8K-124) (1 t., 158–160 b. l.) ir dėl kratos metu rasto kryželio vertės (2013-09-18 Nr. 8K-125) (1 t., 161–162 b. l.) matyti, kad kratos metu rastos monetos yra antikvarinės. Dviejų kratos metu rastų monetų pavadinimų dėl blogos jų būklės nustatyti negalima. Šios dvi nenustatytos monetos buvo saugojamos rastoje metalinėje dėžutėje, o vokuose rastos monetos – laikomos antikvarinėmis. Išvadoje dėl kratos metu voke buvusio kryželio nurodoma, kad kryželis yra antikvarinis.

Iš 2015-06-23 Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 birželio 23 d., V. D. į juos nesikreipė dėl leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus (2 t., 194 b. l.).

Iš 2015-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta 2013-05-16 pas V. D. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų daiktų apžiūra. Apžiūrint kratos metu rastą sąsiuvinį konstatuota, kad jame yra rankraštiniai įrašai: „(duomenys neskelbtini)”. Tai yra minimi tie patys asmenys kurių vardai, pavardės, nurodyti ant kratos metu rastų vokų, kuriuose buvo antikvarinės monetos ir antikvarinis kryželis (3 t., 1–28 b. l.).

Dėl kaltės

Kaltinamasis V. D. savo nuomonės dėl kaltės nepareiškė, nes atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad nemano, jog darė ką nors neleistino. Objektyviai vertinant aukščiau išvardintus bylos įrodymus, matyti, jog kaltinamasis pardavė 2011-12-13 (duomenys neskelbtini) internetiniame aukcione www.tradera.com., naudodamas prisijungimo vardą „v.“, aukciono vartotojui O. W., 1 antikvarinį kryželį, o ne penkis, kaip yra tvirtinama pateiktame kaltinime. Tokie duomenys, teismo nuomone, patvirtinami (duomenys neskelbtini) internetinio aukciono „Tradera“ duomenimis (1 t., 96, 101 b. l.). Duomenys dėl būtent penkių kryželių įsigijimo yra prieštaringi, apklausiamas liudytojas nurodė, kad jis yra pirkęs daug ir įvairių senovinių daiktų, todėl akivaizdu, jog jis dėl jų kiekio, pirkimo laiko ir pardavėjo, gali natūraliai neprisiminti ir klysti. Teismo nuomone, neabejotinas yra faktas, kad tiek parduotas kryželis, tiek pas kaltinamąjį kratos metu rasti daiktai yra antikvariniai, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos specialistės, tačiau nei viena iš jų kategoriškai negalėjo pasakyti, ar šie daiktai yra originalūs, ar klastotės, tik išsakė nuomonę, jog tokius daiktus klastoti neverta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro prielaidą, kad kaltinamasis nebūdamas specialistu ir neturėdamas atitinkamo išsilavinimo šioje srityje negalėjo tiksliai žinoti, kad jo turimi daiktai yra antikvariniai ir jų pardavimui bei išsiuntimui yra reikalingas specialus Kultūros paveldo departamento išduotas leidimas. Tuo labiau, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, išsiunčiant registruotą pašto siuntą Akcinės bendrovės Lietuvos paštas darbuotojai kaltinamajam dėl siunčiamų prekių jokių pretenzijų nepareiškė bei atitinkamų leidimų nepareikalavo. Teismo nuomone, neesant tinkamai ir griežtai bei suprantamai sureglamentuotos tvarkos, kokie dokumentai ir leidimai yra reikalingi siunčiant konkretų daiktą, kuris pagal savo nuspėjamų amžių galėtų būti laikomas antikvariniu, negalima daryti nenuginčijamos prielaidos, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių. V. D. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintinas, nes jis nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties – subjektyvinės pusės – tyčios gabenti kontrabandą. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis pardavė kryželį aukcione, esmės vertinant jo padarytus veiksmus, nekeičia. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog antikvarinių daiktų išsiuntimas paštu nėra pakankamai aiškiai reglamentuotas Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais, kuriuos pažeidęs pilietis siųsdamas paštu antikvarinius daiktus galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės. Vien antikvarinių daiktų įtraukimas į draudžiamų siųsti į užsienio šalis sąrašą bei atitinkamo kontrolės mechanizmo nustatymas užpildytų esamą spragą.

BK 199 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už antikvarinių daiktų gabenimą neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ne visiems antikvariniams daiktams reikalingas leidimas, norint juos gabenti per valstybės sieną. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad apie tokio leidimo reikalingumą galėjo žinoti pats kaltinamasis ar kiti asmenys, paėmę iš jo registruotą pašto siuntą ir ją išsiuntę į užsienį.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje nesurinkta patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis parduodamas kryželį, taip pat dėl kitų daiktų, rastų pas jį kratos metu, dalyvaudamas aukcione, aiškiai suprato, kad šie daiktai pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus yra priskiriami antikvariniams ir jų apyvartai nustatytas specialus teisinis režimas, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl V. D. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintinas, jo veikoje neesant šių nusikaltimų požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pagal Lietuvos Respublikos 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos epizodai) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. D. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Voką adresuotą M. A. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įdėta moneta, voką adresuotą A. V. G. G. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėtos keturios monetos, voką adresuotą A. H. (duomenys neskelbtini), kuriame yra metalinis tamsaus metalo kryželis, metalinę dėžutę su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įdėtos 35 monetos, sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais, skelbimo kopiją, žemėlapio kopiją, supakuotus į plastikinį specializuotą paketą Nr. 241450, ir saugomus prie bylos, nuosprendžiai įsiteisėjus grąžinti V. D.. Pagal teisinės pagalbos prašymą iš Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautą 1 kompaktinę plokštelę, kurioje skaitmeniniu formatu įrašytos fotonuotraukos, palikti saugoti prie bylos. Pagal teisinės pagalbos prašymą Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų paimtus iš liudytojo O. W. 5 antikvarinius kryželius, supakuotas į plastikinį specializuotą paketą Nr. 0006388, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos pateikusiam O. W..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.