- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- A6.-29-486/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01153-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir - VMI) atstovei D. S. – Grockienei (nuotoliniu būdu), A. G. atstovui advokatui H. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę nusižengimo bylą iškeltą UAB „T.“ vadovei A. G., gim. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. G. nuo 2022 m. sausio 20 d. būdama UAB „T.“ vadovė ir žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nuo 2021 m. sausio 1 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą ir taip nevykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte. A. G. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Šiais veiksmais A. G. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas advokatas H. S. paaiškino, kad A. G. savo kaltės nepripažįsta. Anot advokato, administracinio nusižengimo teisena jo atstovaujamosios atžvilgiu turi būti nutraukta. Bendrovė balansą pateikė už 2021 metus, visas akcijas perdavė V. D., jis tapo vadovu, tai gal čia jo neteisėta veikla. A. G. nuo 2019 m. gegužės m. 27 d. iki 2021 m. sausio 29 d. buvo dekretinėse atostogose. Įmonė tuo metu nedirbo ir niekas jai nevadovavo. Atstovas prašo administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti, o jeigu teismas įžvelgs nusižengimo sudėtį, tai skirti minimalią nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybės už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
Žemesnės instancijos teismas
To pačio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Teismų praktikoje išaiškinama, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Iš pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo A. G. matyti, kad VMI nurodo, kad Bendrovės vadovė A. G. nuo 2022 m. sausio 20 d. žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie Finansų ministerijos privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 1-3).
BUAB „T.“ 2022 m. balandžio 14 d. iškelta bankroto byla (b. l. 16-21).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės išraše matyti, kas vadovavo minėtu laikotarpiu, nuo 2018 m. liepos 20 m iki 2022 m. gegužės 13 d. (b. l. 5-8).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateikti duomenys apie vaiko priežiūros atostogas, tačiau matyti ir tai, kad ji jau buvo grįžusi po motinystės atostogų ir privalėjo vykdyti įstatymų suteiktą pareigą.
Taigi, pirmiau aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 8 d. turėjo įsiskolinimą VMI, buvo nemoki ir nuo 2021 m. gruodžio mėnesio realiai nebevykdė veiklos, o A. G. būdama UAB „T.“ vadove, kuri geriausiai žinojo apie savo bendrovės mokestinius įsiskolinimus bei finansinę padėtį, turėdama pareigą, imtis veiksmų bendrovės finansiniams sunkumams įveikti ir (ar) inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą bendrovei, šios pareigos neįvykdė. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn A. G. traukiama pagrįstai, jos neveikimas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 eurų iki 3 000 eurų (vidurkis 2 200 eurų).
Šioje byloje nenustatyta A. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „T.“ finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo (bankroto) bylos neiniciavo pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau nei vienerius metus, nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas bei žmogiškuosius išteklius. Byloje nenustatyta A. G. nei atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis A. G. praeityje neteista, administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbanti. Byloje pagrįstai nustatyta, kad A. G. ilgą laiką buvo vaiko priežiūros atostogose, jį kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl bendrovės dokumentų vagystės ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ypatingo piktybiškumo jos veiksmuose teismas nenustatė.
Esant šioms aplinkybėms, A. G. yra pagrindas paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos minimumą atitinkanti 1400 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
A. G., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „L. B.“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-29-486/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.