Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-492-1058/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-29
Bylos Nr.: II-492-1058/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01411-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Giedrė Telksnienė (pirm.)
Institucija: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK
Advokatai: Kęstutis Skrebys

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-492-1058/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01411-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Š. P. B., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Skrebiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Š. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-978-2021 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. P. B. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-978-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. Jam paskirta 500 EUR bauda. Š. P. B. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. kovo 24 d., apie 13.15 val., Vilniuje, Gedimino pr. 53, Nepriklausomybės aikštėje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COV1D-19 ligai ir taip nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu Š. P. B. ir jo atstovas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Š. P. B. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neišsamiai išsiaiškino veikos kvalifikacijai reikalingas aplinkybes. Nesutinka su veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir mano, jog nėra įrodyta, kad administracinis nusižengimas atitinka visus ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ne už bet kokį sveikatos srities teisės aktų pažeidimą, o tik už tokį, kuris sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Vadinasi, tiriant administracinio nusižengimo bylą turėjo būti nustatyta ne tik tai, kad buvo padarytas vienoks ar kitoks sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, bet ir neginčijamai bei patikimai įrodyta, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti ligai, tačiau tas nebuvo padaryta. Policijos pareigūnai tyrę ši administracinį nusižengimą, netgi nebandė surinkti panašių įrodymų. Pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, neatliko veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti, kaip tai numato ANK 567 straipsnis. Asmuo, atvykęs į kitą savivaldybę nesukelia ir negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai, jei jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis tuo metu turi kontaktą: 1) nėra COVID liga sergančiu asmeniu; 2) nėra įtariamas, kad serga šia liga; 3) neprivalo būti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktą su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtu galima teigti, kad toks pažeidimas būtų sukėlęs realų pavojų išplisti ligai. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir visos abejonės turėtų būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Papildomai pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, papildomo protokolo Nr. 4, 2 straipsnio „Judėjimo laisvė“, 1 dalyje teigiama: „Kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą.“ To paties protokolo, 2 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Šiuo atveju įstatymo, kuris nustatytų judėjimo apribojimus tarp Lietuvos Respublikos savivaldybių nėra (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Š. P. B. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, grindžiamas grindžiame patikrinimo metu surinktais įrodymais. Byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad Š. P. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje skundą padavęs Š. P. B. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) į mitingą, kur užkalbino policininką. Pareigūnas išgirdo, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini) ir surašė protokolą. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jo darbo vietos ofisas yra (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindiniai objektai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Visi laisvai važinėja ir problemų nėra. Kovo 24 d. buvo nedarbo diena, važiavo į mitingą. Mano, kad turi teisę laisvai judėti Europos Sąjungoje, jam niekas negali uždrausti kur važiuoti. Karantinas būna ligoninėje, kad sveikų žmonių neapkrėstų virusas, o čia prisidengiant karantinu piliečiams namų areštą buvo uždėję. Jis girdėjo, kad žiniasklaidoje tuo metu buvo plačiai kalbama apie judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, bet parašų ir anspaudų niekur nėra, todėl ribojimai yra negaliojantys ir ribojo piliečių teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje advokato padėjėjas Kęstutis Skrebys palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus, papildomai akcentavo, kad skundžiamame nutarime tik konstatuota, kad pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilnių, tačiau tyrimas, ar tokie veiksmai sudarė galimybę išplisti COVID-19 ligai, nebuvo atliekamas. Pareigūnai neatliko jokio tyrimo ir byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad padarytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, papildomo protokolo Nr. 4, 2 straipsnio „Judėjimo laisvė“, 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atkreipė dėmesį, kad įstatymo, kuris nustatytų ribojimus judėti tarp Lietuvos Respublikos savivaldybių nėra ir nebuvo tuo metu, kai, neva, buvo padarytas pažeidimas. Veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį turi būti įrodyta, kad žmogaus veiksmai, veikla, sukėlė pavojų išplisti vienai ar kitai užkrečiamai ligai. Asmuo, atvykęs į kitą savivaldybę nesukelia ir negali sukelti pavojaus užkrečiamai ligai, jeigu jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis turėjo kontaktą, nėra COVID-19 liga sergančiu asmeniu, nėra įtariamas, kad serga šia liga, neprivalo būti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai tyrė šias aplinkybes. Atstovas rėmėsi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi Nr. II-68-277/2021, kur teismas pasisakė, kad asmuo, būdamas Utenos savivaldybės teritorijoje, niekam nekėlė pavojaus ir grėsmės, bet atvykęs į kitą savivaldybės teritoriją staiga sukėlė kažkokią grėsmę. Byloje nebuvo duomenų, kad pareigūnai tyrė, ar buvo reali grėsmė, todėl perkvalifikavo veiksmus į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Tokia pati išvada seka ir nagrinėjamoje byloje – jokių objektyvių duomenų, kad buvo sukelta grėsmė išplisti COVID-19 ligai administracinio tyrimo metu nenustatyta, teismas galėtų pritaikyti nebent ANK 45 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjas Š. P. B. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 2021 m. kovo 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-25678-2021, nurodant sumokėti siūlomą 250 EUR baudą iki 2021 m. balandžio 8 d. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo atsakomybėn traukiamas Š. P. B. nurodė, kad atvyko į mitingą (b. l. 12-13).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vado A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 24 d., apie 13.10 val., dirbant pagal atskirą renginių planą, kartu su vyriausiais patruliais T. B. ir P. A., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, karantino metu viešoje vietoje buvo pastebėtas Š. P. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo pažeidė ANK „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vyko iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų (b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Pareigūno kūno kamera darytuose 8 vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kaip medžiaginę kaukę dėvintis asmuo (Š. P. B.) prieina prie policijos pareigūnų ir prisistato „Š. B. iš (duomenys neskelbtini) <...> labai norėjau pasakyt, kad jūs savo kolegom perduotumėt...“. Pareigūnas – o ką jūs čia Vilniuj darot?“ Š. P. B. – „Kaip ką, atvažiavau. Aš suverenus žmogus“. Pareigūnas – „Dirbat?“ Š. P. B. – „taip dirbu, statybose. Suverenus žmogus. Gyvas. Negirdėjot tokio? <...> perduokit savo kolegom, kad tie slapti balsavimai, kurie čia vyksta, teisėtai negalioja. Nes patys žinot, kad kol ant biuletenio vardo pavardės nėra, teisėtai negalioja“. Pareigūnas – „Jūs į Vilnių kokiu pagrindu atvykote?“ Š. P. B. – „Aš dirbu Vilniuje“. Pareigūnas – „Ar turite darbo sutartį, kad dirbat Vilniaus savivaldybės teritorijoje?“ Š. P. B. – „mum neduoda tokio dalyko, duoda vairuotojams“ <...> Pareigūnas – „gal savarankiškai atvykot?“ Š. P. B. – „kaip savarankiškai?“. Pareigūnas – „nu pats atvykot taip, nors dabar karantinas, negalima, judėjimas tarp savivaldybių“ Š. P. B. – „karantinas yra ligoninėj“ <...> Pareigūnas – „ jūs man dabar pagrindą, ko jūs atvykot į Vilnių pasakykit. Įrodykit, nes surašysim protokolą už karantino taisyklių pažeidimą“ – „klausykit, ar jūs nesuprantat, žmogus turi visas teises“. Š. P. B. pateikė pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareigūnas – „tai ką jus man čia parodėt? Kad jūs (duomenys neskelbtini). O Vilniuje ką jūs veikiat“. Š. P. B. – „į Vilnių atvažiavau palaikyti va žmonių. Ir Vilniuje yra mūsų objektai, dokumento neturiu“ <...> Pareigūnas – „į Vilnių atvykti galima tik darbo reikalais, gyvenamą turtą turint, gyvenant ir gydantis gydymo įstaigoj. Jūs nors vienam šitam ....? Š. P. B. – „ne ne, aš atvažiavau į mitingą, draugų palaikyt, pas draugus atvažiavau, nes turiu teisę“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio 4 numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną ir patvirtino jo režimą. Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punktu (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 27 d.) nustatė, kad nuo 2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėse – į šias savivaldybes asmenims draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.3 papunkčiuose numatytais atvejais; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Šiuo atveju Š. P. B. neginčijo, kad 2021 m. kovo 24 d. iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilniaus m. savivaldybę atvykimo tikslas nebuvo susijęs nė su viena iš Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkte numatyta išimtimi, leidžiančia kitų savivaldybių gyventojams atvykti ar išvykti iš Vilniaus miesto. Tiek teisme, tiek administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Š. P. B. gyvena (duomenys neskelbtini), atvykimo į Vilnių tikslas buvo Nepriklausomybės aikštėje rengtas mitingas, noras palaikyti draugus. Tokią atvykimo priežastį Š. P. B. nurodė ir bendraudamas su pareigūnu, kaip užfiksuota kūno kamera. Nors pareiškėjas teigė turintis darbo objektų Vilniuje, tačiau 2021 m. kovo 24 d. buvo jo nedarbo diena ir atvykimas nebuvo susijęs su darbine veikla. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad Š. P. B. iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto savivaldybę atvyko Vyriausybės nustatytu draudimo atvykti iš kitų savivaldybių laikotarpiu (2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val.), neturėdamas jokios Vyriausybės nutarime įvardintos ar kitos objektyviai pagrįstos, neatidėliotinos priežasties, jo atvykimas į mitingą Vilniuje nebuvo neišvengiamai būtinas, todėl skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad Š. P. B. pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkto reikalavimus.

Nors pareiškėjas apeliuoja net į tarptautiniais aktais garantuojamą judėjimo laisvę, teismas neįžvelgia jokių prieštarų tarp Vyriausybės nutarimu nustatytų judėjimo tarp savivaldybių suvaržymo ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, papildomo protokolo Nr. 4, 2 straipsnio „Judėjimo laisvė“, 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies nuostatų. Minėtose nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą. Šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, iš čia seka, kad judėjimo laisvė gali būti ribojama įstatymu, kai, be kita ko, būtina apsaugoti žmonių sveikatą. Šioje byloje aktualus Vyriausybės nutarimas, priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalies ir 3 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kuriuos teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministro teikimu; karantino metu gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse, dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, įskaitant – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktis). Taigi, Vyriausybės nutarimu nustatytas ir pažeidimo padarymo metu galiojęs judėjimo tarp savivaldybių ribojimas buvo pagrįstas įstatymu, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Vyriausybės nutarimas ar jo atskiri punktai nebuvo nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo privalomi vykdyti.

2021 m. kovo mėnesį užsikrėtimų COVID-19 liga skaičius Vilniaus mieste buvo itin išaugęs, dėl ligos besimptomės formos kiekvienas atvykstantis asmuo galėjo ir tebegali nežinoti, kad yra užsikrėtęs šia liga, taip pat nežinoti, jog bendravo su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau migruodamas tarp savivaldybių platinti ligą tiek už židiniu pripažįstamos teritorijos ribų, tiek ir pasunkindamas situaciją joje. Toks neatsakingas elgesys yra itin pavojingas visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių sutelktos kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Kaip patvirtino pareiškėjas, apie draudimą atvykti į Vilniaus miestą jam buvo žinoma, jis vyko į mitingą, t. y. gausų asmenų susibūrimą, kur užsikrėtimo rizika tik padidėja, tad šiuo atveju, be jokios adekvačios priežasties pažeisdamas judėjimo ribojimą, P. Š. B. pasielgė itin neatsakingai ir lengvabūdiškai, savo norus iškėlė aukščiau visų asmenų teisės sveikatos apsaugą ar net gyvybę, taip neabejotinai sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai už Vilniaus miesto ribų, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmenims yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 EUR iki 1 500 EUR. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, tyrimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bylą nagrinėjant teisme, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Pažeidimas padarytas sąmoningai, ciniškai ignoruojant Vyriausybės nustatytą judėjimo draudimą, t. y. veikiant tyčia. Pareiškėjas savo kaltės nepripažino. Iš Š. P. B. žodžių – yra dirbantis, Administracinių nusižengimų registro duomenimis – anksčiau administracine tvarka nebaustas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamu nutarimu Š. P. B. paskirta 500 EUR bauda, t. y. sankcijoje numatyta minimali bauda, šiuo atveju laikytina teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka pažeidėjo asmenybę, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Š. P. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-978-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė