- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- II-68-277/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00020-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. L. 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-ANR_N-130-2021 administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 21128284805.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. L. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu G. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda už tai, kad 2021 m. vasario 6 d. 12 val. 40 min.„...karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau Nutarimas), laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko automobiliu iš Utenos rajono savivaldybės į Ignalinos r. savivaldybę, o būtent Ignalinos miestą, Sporto gatvę, kurioje buvo patikrintas policijos pareigūnų ir tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų ...“
Dėl nutarimo G. V. padavė skundą išdėstydamas argumentus, kuriais remiantis, jo manymu, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, ribojantis asmenų judėjimą tarp savivaldybių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsniui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui ir Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymui, todėl prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, o netenkinus prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, skundžiamą nutarimą panaikinti, padarytą veiką perkvalifikuoti į Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. punkto pažeidimą, nesukėlusį pavojaus išplisti COVID-19 ligai, ir skirti administracinę nuobaudą įspėjimą.
Pasisakydamas dėl padarytos veikos kvalifikavimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, kad nenustatyta, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo pavojingu, kitus galinčiu užkrėsti asmeniu, turėjo didelės rizikos sąlytį su kitais asmenimis, nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų asmenų ar panašiai. Byloje net nenustatyta, jog pažeidimo padarymo metu jis apskritai turėjo kokį nors kontaktą su kitais asmenimis. Kaltinamas, kad sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, nes, neturėdamas tam pagrindo, automobiliu atvyko į Ignalinos rajono savivaldybės teritoriją. Toks teiginys reiškia, kad nekėlė pavojaus išplisti ligai būdamas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau ėmė kelti ir sukėlė pavojų išplisti ligai atvykęs į Ignalinos rajono savivaldybės teritoriją. Skundą padavęs asmuo mano, kad toks veikos kvalifikavimas iš esmės turėtų būti suprantamas taip: 2021 m. vasario 6 d. jis buvo nepavojingas, t. y. kitų asmenų COVID-19 liga negalinčiu užkrėsti asmeniu, bet tokiu buvo tik Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, o automobiliu atvykęs į Ignalinos rajono savivaldybės teritoriją tapo pavojingas, t. y. kitus galinčiu užkrėsti asmeniu. Mano, kad toks aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas, nes konkretus asmuo gali kelti pavojų išplisti COVID-19 ligai tik tuo atveju, jei jis yra COVID-19 ligą sukeliančio užkrato nešiotoju, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas paskyrė administracinę nuobaudą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad administracinė nuobauda G. V. paskirta vadovaujantis įstatymu, įvertinus surinktus įrodymus, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl skundas netenkintinas. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog G. V. į Ignalinos rajono savivaldybę atvyko pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 papunktyje numatytą judėjimo tvarką tarp savivaldybių. Nenustatyta aplinkybių, kuriomis galima būtų pagrįsti ir pateisinti jo atvykimą į Ignalinos rajono savivaldybės teritoriją. Teiginys, kad Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje apskritai neturėjo kontaktų su kitais asmenimis ir nekėlė pavojaus išplisti ligai atmestinas, nes pagal pateiktą paaiškinimą atvyko į Ignaliną paslidinėti žiemos sporto centre, todėl kontaktų su kitais asmenimis nebūtų išvengęs. Žiemos sezono metu, savaitgaliais, sporto centro teritorijoje, slidinėjimo trasose nuolat yra lankytojų, todėl, jei būtų pasiekęs savo kelionės tikslą, turėtų kontaktų su kitais asmenimis ir tai sukeltų pavojų išplisti ligai. Kaip išaiškinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame tinklalapyje, pagrindinis koronaviruso infekcijos COVID-19, dėl kurios ir paskelbtas karantinas Lietuvos Respublikoje, plitimas yra oro lašeliniu būdu, t. y. kai sergantis asmuo čiaudėja, kosėja, kalba ar kvėpuoja ir arti yra kitų žmonių. Asmuo užsikrėsti šia liga ir ją platinti gali ir nežinodamas, o asmenų judėjimas tik didina ligos plitimą. Byloje akivaizdžiai įrodyta, kad G. V. neatsakingas, neapgalvotas poelgis, nesilaikymas judėjimo apribojimų Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino metu ir sukėlė pavojų išplisti pavojingai ligai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Atmetamas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota teismo nutartimi prašyti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, ribojantis asmenų judėjimą tarp savivaldybių, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, o nagrinėjamu atveju teismui nekylą abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, priimto vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 2 daliai.
Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesys, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, numatančia, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, manydamas, jog jo konstitucinės teisės ar laisvės nagrinėjamu atveju yra pažeistos, laikydamasis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos tvarkos, turi galimybę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas. Šio straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karantino metu. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, jos taikymui būtina tiksli nuoroda į kitus teisės aktus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Nutarimo 2 punktu patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.7 punktas ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 49 patvirtinta redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 28 d.) nustatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
G. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 6 d., pažeisdamas Nutarimo 2.1.7 punktu nustatytą ribojimą asmenų judėjimui tarp savivaldybių, nesant šiame punkte numatytų aplinkybių, suteikiančių teisę atvykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, automobiliu atvyko į Ignalinos rajono savivaldybę, Ignalinoje esančią Sporto gatvę. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje.
G. V. dėl paminėtų veiksmų skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad savo veiksmais G. V. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, bet byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad atvykdamas iš Utenos rajono savivaldybės į Ignalinos rajono savivaldybę jis sukėlė pavojų išplisti šiai ligai, nes nėra duomenų, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo sergantis COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), įtariamas, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar turėjęs sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Be to, G. V. iš Utenos rajono savivaldybės į Ignalinos rajono savivaldybė atvyko nuosavu automobiliu ir nėra duomenų, kad Ignalinos rajono savivaldybėje turėjo sąlytį su kitais asmenimis (išskyrus patikrinimą vykdžiusį, veido kaukę dėvėjusį policijos pareigūną), todėl G. V. padaryti veiksmai negalėjo sukelti pavojaus išplisti COVID-19 ligai (koronoviruso infekcijai).
Esant aptartoms aplinkybėms, G. V. veiksmai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti neteisingai ir turi būti perkvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį.
Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus švelniausią Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. L. 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 59-ANR_N-130-2021.
G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.