Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-11614-909/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-10
Bylos Nr.
e2-11614-909/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06692-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vandens siurbliai“
Advokatai
Toma Sajienė, Arnas Bareika
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11614-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06692-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.20.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vandens siurbliai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 356 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas ir atsakovas UAB „Vandens siurbliai“ sudarė tarpininkavimo parduodant turtą sutartį Nr. RM20191128 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti negyvenamųjų patalpų – Parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendras plotas 213,01 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pirkėjų, skatinti tokį pardavimą bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas Sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti Sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Paaiškino, jog Sutarties 8 p. susitarė, kad Komisinių dydis yra lygus 3 proc. nuo Turto pardavimo kainos plius mokėtinas PVM. Toks paslaugų įkainis yra įprastas ir nusistovėjęs nekilnojamojo turto rinkoje, t. y. šalys susitarė įprastinėmis sąlygomis. Sutartimi ieškovui suteikė išimtines teises ieškoti Turtui pirkėjų, t. y. atsakovas įsipareigojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neieškoti pirkėjų Turtui, o komisiniai turi būti mokami nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją Sutarties galiojimo metu (Sutarties 10 p.).

Prieš pradedant vykdyti Sutartį, atsakovas nepateikė jokio sąrašo asmenų (fizinių ar juridinių), su kuriais bendradarbiavo pats atsakovas ar per kitus trečiuosius asmenis dėl Turto pardavimo ir su kuriais, nepageidavo, jog ieškovas bendrautų. Atsakovas Sutarties galiojimo metu neinformavo ieškovo, jog yra asmenų, susidomėjusių Turtu, kurie kreipėsi tiesiogiai į atsakovą. Sutartį sudarė neterminuotam terminui ir galiojo iki jos įvykdymo arba nutraukimo, raštu pranešus kitai šaliai prieš 30 dienų (Sutarties 15 p.). Atsakovas 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu informavo ieškovą apie pageidavimą nutraukti Sutartį. Pagal Sutarties 15 p. nuostatas, Sutartis pasibaigė 2020 m. gruodžio 12 d. Iki šios dienos, vykdydamas sutartinus įsipareigojimus, atsakovas neturėjo teisės ieškoti pirkėjų Turtui, o pirkėjui atsiradus – ieškovui priklauso komisiniai. Kas reiškia, jog Turtą pardavus pirkėjui, kuris Turtu susidomėjo iki 2020 m. gruodžio 12 d. (Sutarties galiojimo laikotarpiu), nepriklausomai nuo Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, ieškovui priklauso Sutartyje apibrėžti komisiniai.

Sutarties galiojimo metu, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, ieškovas aktyviai skatino Turto pardavimą, įskaitant, bet neapsiribojant atliko šiuos veiksmus: 1) teritoriją ir turtą nufotografavo dronu; 2) turtą profesionaliai, išsamiai aprašė, padarė fotonuotraukas; 3) patalpino skelbimą „Ober-haus“ duomenų bazėje; 4) patalpino skelbimus nekilnojamojo turto agentūrų duomenų bazėse, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose (www.aruodas.lt, www.domoplius.lt, www.skelbiu.lt, www.alio.lt ir kt.), kuriuos peržiūrėjo didelis kiekis asmenų; 5) skelbimą įtraukė į privačius tikslinius pasiūlymus; 6) turtą siūlė tiesiogiai potencialiems pirkėjams, informaciją teikė telefonu bei kitais būdais siekta, jog apie atsakovo sprendimą parduoti Turtą žinotų kuo daugiau asmenų, besidominčių Turto įsigijimu; 7) užsakė papildomas paslaugas www.aruodas.lt ir www.skelbiu.lt portaluose, skelbimą iškeliant aukščiau kitų skelbimų, kas leido jį pamatyti didesniam asmenų skaičiui; 8) objektą išviešino ir nuolat atnaujino socialinio tinklapio „Facebook“ profilyje bei įvairiose „Facebook“ grupėse, susijusiose su nekilnojamojo turto pardavimu; 9) pagamino reklaminį stendą, kurį patalpino už Turto vitrininių langų; 10) konsultavo ir periodiškai bendravo su atsakovu, ieškant optimaliausių sprendimų susijusių su Turto pardavimu. Ieškovas atsakovo prašymu atliko tokio tipo Turto Klaipėdoje pardavimo, nuomos kainos analizę, atsakovą konsultavo žodžiu, telefonu.

Po netikėto Sutarties nutraukimo ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas 2020 m. gruodžio 14 d., vos po dviejų dienų (po savaitgalio), perleido Turtą. Įvertinus Sutarties nutraukimo aplinkybes, pardavimo laiką, laikė, jog pirkėjas, nupirkęs Turtą, juo susidomėjo Sutarties galiojimo metu. Be to, nustatyta, kad Turto perleidimo sandoriui buvo rengiamasi dar galiojant Sutarčiai, kadangi 2020 m. gruodžio 10 d. išduotas pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas, kuris ir būtinas siekiant Turtą parduoti. Ieškovo duomenimis, Turtas parduotas už 120 000 Eur kainą, todėl remiantis Sutarties 8 p. (3 proc. nuo Turto pardavimo kainos), ieškovui priklausančių komisinių dydis yra 3 600 Eur plius 21 proc. PVM, iš viso 4 356 Eur.

Ieškovas, sužinojęs apie tai, jog atsakovas pradėjo spręsti Turto perleidimo klausimus dar galiojant Sutarčiai, 2021 m. sausio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kadangi tapo akivaizdu, jog atsakovas pažeidė išimtines teises suteikiančią Sutartį, nuslėpdamas pirkėją, susidomėjusį Turtu Sutarties galiojimo metu, ir nutraukdamas Sutartį, vien su siekiu nemokėti ieškovui pagal Sutartį priklausančių mokėti Komisinių, tačiau atsakovas, nepaisant to, jog savo nesąžiningu elgesiu pažeidė Sutartį, kategoriškai atsisakė sumokėti pagal Sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas paaiškino, kad ieškovas piktnaudžiauja Sutarties nuostatomis ir nepagrįstai reikalauja sumokėti komisinį mokestį, nors Turtas parduotas pasibaigus Sutarties galiojimui pirkėjui, kurį rado atsakovas. Atsakovas akcentavo, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui komisinį mokestį tik tuo atveju, jei Sutartyje nurodytas Turtas parduodamas Sutarties galiojimo metu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys susitarė dėl komisinio mokesčio mokėjimo net ir tuo atveju, jei atsakovas Turtą būtų pardavęs pasibaigus Sutarties galiojimui. Ieškovas neįrodė, kad Turtas parduotas galiojant Sutarčiai. Atsakovas pažymėjo, kad nei Sutarties galiojimo metu, nei Sutarčiai pasibaigus jis pirkėjo neieškojo. Turtą pardavė asmens (pirkėjo) naudai, kurį su atsakovo vadovo M. L. tėvu A. L. sieja asmeniniai draugystės ryšiai. Ieškovas jokia apimtimi neprisidėjo prie šio pirkėjo suradimo.

Atsakovas žinojo, jog Sutarties galiojimas netrukus baigsis, todėl ėmėsi aktyviai ruoštis Turto pardavimui, t. y., pasirūpino dokumentais, kurie galimai bus pateikti potencialiems pirkėjams. Akcentavo, kad atsakovas turėjo aiškų interesą parduoti Turtą ir suvokė, kad ieškovas nebedės jokių pastangų Turto pardavimui, todėl pasiruošimu pardavimui rūpintis ėmėsi pats atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad pranešimas apie Sutarties nutraukimą buvo pateiktas beveik praėjus vieneriems metams po Sutarties sudarymo. Tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl atsakovo nepasitenkinimo ieškovo veiksmais (neveikimu), tačiau ir po šių pretenzijų ieškovas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, skatinančių Turto pardavimą. Ieškovas, nors ir būdamas profesionalu ar geriausiu rinkoje tarpininku per metus laiko atsakovui neatvedė ne tik pirkėjo, kuriam atsakovas būtų Turtą pardavęs, bet ir jokio potencialaus pirkėjo. Atsakovas pabrėžė, kad Sutarties tikslas, nuo kurio priklausė teisė į atlygį, yra būtent Turto pardavimas, o ne parduodamo Turto skelbimo paviešinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktame dublike ieškovas akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakymą atsiskaityti su ieškovu argumentavo vieninteliu argumentu, jog jis Turtą perleido po Sutarties pasibaigimo, nevertindamas aplinkybės, kad pirkėjas Turtu susidomėjo ir sprendimą dėl Turto perleidimo priėmė dar galiojant Sutarčiai. Atsiskaitymo sąlygą ieškovas sieja su pirkėjo atsiradimo ir susitarimo dėl Turto įsigijimo perleidimo momentu, kuris esamu atveju įvyko Sutarties galiojimo metu. Atsakovas nepagrįstai Sutarties aiškinimui pasitelkė vien pažodinį sutarčių aiškinimo būdą ir atsiskaitymo sąlygą padarė priklausomą išimtinai nuo savo valios. Taip pat pridūrė, prieš Sutarties nutraukimą tarp ieškovo ir atsakovo jokio ginčo, susijusio su neva ieškovo neveikimu ar netinkamu paslaugų teikimu, nebuvo.

Teismui pateiktame triplike atsakovas nurodė, kad Sutartį sudarė pagal ieškovo pasiūlytas sąlygas, kurioms atsakovas pritarė prisijungimo būdu. Atsakovas Sutarties sąlygų nekoregavo, dėl jų nesiderėjo. Remiantis minėtomis nuostatomis ieškovas teisę į atlygį už paslaugas turėjo tik tokiu atveju, jei Turtą būtų pardavę Sutarties galiojimo metu. Sutartyje šalys nenumatė jokių kitokių išlygų, kurios lemtų ieškovo teisę reikalauti atlygio kitais atvejais, todėl remiantis minėtais sutarčių aiškinimo principais, Sutartis negalėjo būti aiškinama plečiamai taip suteikiant neribotas teises ieškovui reikalauti atlygio iš atsakovo. Sudarant sutartį atsakovas turėjo vienintelį tikslą – kad ieškovo pagalba kuo operatyviau būtų parduotas Turtas – tai buvo esminis ieškovo ketinimas. Tokio pobūdžio, t. y., Turto pardavimo sutartys yra sudaromos siekiant ne vien Turto pardavimo informacijos paskelbimo ar išviešinimo tikslo, o būtent Turto pardavimo tikslo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. spalio 13 d. žodinio proceso tvarka, dalyvavo ieškovo atstovė advokatė Toma Sajienė ir atsakovo atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Turto perleidimo sandoris jau buvo derinimas galiojant Sutarčiai, nes buvo užsakytas notaras, užsakytos pažymos, reikalingos turto pardavimui, visa tai vyko 2020 m. gruodžio 7, 10 ir 11 dienomis, vadinasi, atsakovo surastas pirkėjas priėmė sprendimą Turtą pirkti dar galiojant Sutarčiai. Sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, Sutarties 13 punktas laikytinas specialiąja norma. Atsakovas Sutartimi manipuliavo, nes jei Turto perleidimo sutartis būtų pasirašyta penktadienį (2020 m. gruodžio 11 d.) (o ne po savaitgalio (2020 m. gruodžio 14 d.), kaip buvo šiuo atveju), komisiniai ieškovui būtų mokami. Taip pat akcentavo, kad Sutarties galiojimo metu nusiskundimų brokerio darbu nebuvo, jokių pretenzijų nebuvo, Sutarties vykdymo metu buvo keletas interesantų, besidominčių Turtu, buvo bandoma derėtis dėl kainos, tačiau atsakovas nesutiko kainos nuleisti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovui priklausančiose patalpose buvo įsteigtas įmonės biuras, akcininkas A. L. turėjo žemės sklypą, kurį vystė su tikslu 2021 metais persikelti į naują biurą. Buvo reikalingos lėšos naujų patalpų įrengimui, todėl buvo kreiptasi į ieškovą tarpininkavimo parduodant turimas patalpas, ieškovas turėjo aiškų tikslą parduoti patalpas buvo iki 2020 m. pabaigos. Atsakovui buvo ne kartą kilęs nepasitenkinimas, kad beveik metus laiko nieko nevyksta, nes iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo nei vieno interesanto, raštiškos pretenzijos nebuvo rašomos, 2020 m. lapkričio mėnesį su brokeriu buvo kalbama telefonu dėl situacijos, buvo nurodyta, kad bus inicijuojamas sutarties nutraukimas, nes pats atsakovas perims pirkėjo paiešką. Kai buvo pateiktas pranešimas dėl Sutarties nutraukimo, atsakovas ėmėsi ieškoti pirkėjo, 2020 m. gruodžio mėnesį buvo kreiptasi į notarą. Patalpas įsigijęs asmuo buvo artimas atsakovo akcininko A. L. draugas, kartu žvejodavo, žvejybos metus ir įvyko kalba apie Turto pardavimą. Pabrėžė, kad Turto perleidimas ir kliento atsiradimas yra visiškai skirtingi dalykai, nes šiuo atveju buvo sutarta, kad nuo Turto perleidimo priklausys komisiniai, o šiuo atveju ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Ieškovas, aiškindamas Sutartį plečiamai, formuoja naują sąlygą, dėl kurios nebuvo tartasi, Sutartis sudaryta prijungimo būdu, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos atsakovo naudai.

2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklausas R. M. (2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:26:40 iki 01:52:00). Liudytojas paaiškino, kad yra ieškovo darbuotojas. Su atsakovo akcininku A. L. susitiko 2019 m. pabaigoje, aptarė galimybes ir sąlygas dėl patalpų pardavimo, taip pat informavo klientą dėl išimtinių ieškovo sąlygų ieškoti pirkėjo, atsakovas šias sąlygas suprato. Taip pat informavo apie rinkos kainą, kad ji sudarytų ne daugiau nei 130 000 Eur, tačiau atsakovas paprašė skelbime nurodyti 139 000 Eur kainą. Liudytojas nurodė atlikęs eilę darbų, kurie buvo atliekami siekiant maksimaliai išviešinti parduodamą Turtą: atlikta fotofiksacija, užsakytas dronas, patalpintas skelbimas įvairiuose skelbimų tinklapiuose, socialinių tinklų grupėse, MLS tinklapyje, užsakytas reklaminis stendas. Skelbimai buvo nuolatos administruojami ir atnaujinami. Nurodė, kad buvo nemažai interesantų, taip pat atliktos 6 ar 7 apžiūros, vieniems netiko kaina, kiti prašė papildomos medžiagos. Apžiūros nebuvo fiksuotos raštiškai. Visose apžiūrose dalyvaudavo A. L. arba sūnus M. L. 2020 m. rudenį bendravo su interesantais, kurie norėjo įsirengti sporto klubo patalpas, tačiau A. L. atmetė klientą; kiti interesantai prašė kainą nuleisti iki 130 000 Eur, tačiau po dviejų savaičių informavo, kad nepirks. Vėliau po kelių dienų A. L. pranešė, kad ketina nutraukti Sutartį, nes turi kitų planų, tačiau, kad pardavinės pats, jam pranešta nebuvo. Brokeriui šis pranešimas buvo netikėtas, nes tikėjosi, kad ir toliau bus bendradarbiaujama, nes nusiskundimų dėl darbo kokybės nebuvo, darbą jis atliko profesionaliai, brokeriu dirba apie 5 metus. Vėliau patikrinus Registro Centro duomenis, paaiškėjo, kad Turtas perleistas iškart po Sutarties pasibaigimo. Dėl Sutarties rengimo liudytojas paaiškino, kad jos tekstas ruošiamas juristų, tačiau sąlygos gali būti koreguojamos. Brokerio nuomone, Turto kaina buvo nustatyta per aukšta, todėl taip ilgai nepavyko rasti pirkėjo, apie tai jis buvo informavęs atsakovą, tačiau šis nesutiko jos mažinti. Paaiškino, kad jei skelbime kaina nurodyta atitinkanti rinką, tuomet įprastai parduodama per 6-9 mėnesius, o jei aukštesnė nei rinkos – pardavimas užtrunka apie metus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertindamas aplinkybę, jog šalims buvo sudaryta galimybė teikti išsamius paaiškinimus žodinio proceso tvarka (t. y. teisminio nagrinėjimo metu buvo sudaryta galimybė įgyvendinti proceso žodiškumo principą), esant šalių atstovų sutikimui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalies pagrindu bylą nutarė toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atidėjus teismo posėdį ir paskyrus tolesnį bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, šalims buvo pasiūlyta iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pateikti papildomus paaiškinimus bei baigiamąsias kalbas. Šalių atstovai per elektroninių paslaugų portalą iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė rašytines baigiamąsias kalbas, replikas, be to, šalys pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas. Iki teismo posėdžio pradžios negauta nei vienos iš šalių prašymų dėl tolesnio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Taigi, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje ieškovas nurodė, kad Sutartimi ieškovui suteikė išimtines teises ieškoti Turtui pirkėjų, t. y. atsakovas įsipareigojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neieškoti pirkėjų Turtui, o Komisiniai turėjo būti mokami nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją Sutarties galiojimo metu (Sutarties 10 p.), tai anot ieškovo patvirtino ir liudytojas R. M. Ieškovas laiko, jog kadangi sprendimas perleisti Turtą priimtas galiojant Sutarčiai, o jos nutraukimo vienintelis tikslas – siekis nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su ieškovu, t. y. sutrukdymas atsirasti Sutartyje aiškiai įvardytai atsiskaitymo sąlygai, todėl, atsižvelgiant į Sutarties sąlygas ir įvertinant suteiktas išimtines teises ieškovui, toks Sutarties nutraukimas nepanaikino atsakovo pareigos sumokėti 4 356 Eur ieškovui. Ieškovas taip pat laiko, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Sutartį, kadangi Sutarties galiojimo metu nesilaikė Sutarties 10 p. numatyto įsipareigojimo neieškoti pirkėjų Turtui. Dėl šio pažeidimo ieškovas patyrė nuostolius, kurie privalo būti atlyginti. Atsakovas savo veiksmais sukliudė atsirasti sąlygai, nurodytai Sutarties 10 p. Atsakovas prieštaringai nurodė Sutarties nutraukimo, kuris ir yra pagrindinė priežastis, kurią grindė atsisakymą mokėti Komisinius, aplinkybes. Prieš Sutarties nutraukimą tarp ieškovo ir atsakovo jokio ginčo, susijusio su neva ieškovo neveikimu ar netinkamu paslaugų teikimu, nebuvo.

Raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje atsakovas nurodė, kad byloje šalys nesiginčijo dėl fakto, kad Turto nuosavybė už atlygį perleista notarine tvarka jau nebegaliojant Sutarčiai 2020 m. gruodžio 14 d. data. Atitinkamai, Sutarties 10 p. nuostatos nebetaikytinos ieškovo atlyginimo reikalavimo atsiradimui. Konkrečiai taikytinas Sutarties 13 p., apibrėžiantis, jog atsakovui perleidus Turtą po Sutarties pasibaigimo, komisinis mokestis (atlyginimas) ieškovui mokamas tik egzistuojant trims privalomoms sąlygoms: 1) jeigu ieškovas surado pirkėją, kuriam yra parduotas Turtas (Patalpos); 2) jeigu ieškovas pranešė apie tokį pirkėją atsakovui; 3) jeigu Turtas (Patalpos) perleistas ieškovo nurodytam pirkėjui, ar su juo susijusiam asmeniui. Civilinėje byloje ieškovas neįrodė aplinkybių, jog būtent ieškovas surado Turto pirkėjus L. G. ir J. G. Liudytojas R. M. patvirtino, kad jis žinojo, jog atsakovui būtinas skubus Turto pardavimas. Atitinkamai atsakovas po metų laiko nesulaukęs nė vieno pirkėjo – pagrįstai inicijavo Sutarties nutraukimą bei pats nusprendė ieškoti pirkėjų Turtui.

Byloje, pasinaudodamas numatyta replikos teise, ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai aiškina Sutarties 13 p. Aiškinat šią normą visapusiškai, darytina išvada, jog šios sąlygos tikslas ir buvo apsisaugoti nuo nesąžiningų klientų veiksmų, kuomet atsiradus pirkėjui, sutartys nutraukiamos vien siekiant išvengti Komisinių mokėjimo. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su išimtines teise apibūdinančiu Sutarties 10 p. dėl išimtinių teisių, pagal kurį atsakovui kilo pareiga atsiskaityti nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją Sutarties galiojimo metu. Atsakovas byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovo paslaugos netinkamos. Be to, byloje atsakovo pozicija dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių nėra nuosekli.

Replikos teise pasinaudojo ir atsakovas, nurodydamas, kad ieškovas byloje neįrodinėjo Turto faktinio pirkėjo apsisprendimo pirkti Turtą momento. Vienintelis įrodymas, kuris leido nustatyti Turto pirkėjo apsisprendimą pirkti – notarinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas civilinėje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ruoštis Turto pardavimui ėmėsi tik po to, kai 2020 m. lapkričio 12 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad Sutartis nutraukiama vienašališku atsakovo sprendimu. Tada buvo pradėtos vertinti galimos potencialių pirkėjų kandidatūros, įskaitant J. G., su kuriuo asmeniškai pažįstamas atsakovo akcininkas A. L. Visgi galutinis susitarimas parduoti Turtą pasiekė prieš pat sudarant notarinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį ir ją patvirtinant 2020 m. gruodžio 14 d. Ieškovo teiginiai apie neva atsakovo pateiktą patvirtinimą, kad faktinis Turto pirkėjas nusprendė pirkti Turtą Sutarties galiojimo metu – klaidinantys ir neatitinka tikrovės.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. šalys sudarė tarpininkavimo parduodant turtą sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti negyvenamųjų patalpų – Parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkėjų, skatinti tokį pardavimą bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas Sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti Sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Sutarties 8 p. šalys susitarė, kad Komisinių dydis yra lygus 3 proc. nuo Turto pardavimo kainos plius mokėtinas PVM.

2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad nuo 2020 m. lapkričio 12 d. nutraukia Sutartį.

2020 m. gruodžio 11 d. priimtas atsakovo akcininko sprendimas, kuriuo nuspręsta parduoti patalpą, esančią adresu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovo direktorių M. L. atlikti visu būtinus veiksmus, susijusius su patalpų pardavimu.

2020 m. gruodžio 14 d. atsakovas (pardavėjas) ir L. G. (pirkėja) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė patalpą, esančią adresu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), už bendrą 120 000 Eur sumą.

Pagal byloje esantį 2021 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatyta, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso L. G. ir J. G. pagal 2020 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

2020 m. gruodžio 10 d. atsakovo patalpoms buvo išduotas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas.

2020 m. gruodžio 14 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas neturi įsiskolinimo namo, kuriose yra atsakovo patalpos, bendrijai.

2021 m. sausio 14 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo iš esmės prašė atlyginti ieškovui už suteiktas paslaugas, sumokėdami Sutartyje numatytus komisinius, t. y. 3 proc. nuo Turto pardavimo kainos plius PVM.

2021 m. sausio 22 d. atsakovas atsakė į 2021 m. sausio 14 d. pranešimą dėl įsipareigojimų vykdymo. Atsakyme atsakovas išdėstė motyvus, kad nesutinka su ieškovo pozicija ir pareiškė, jog atsakovas atmeta 2021 m. sausio 14 d. pranešimą ir jame išdėstytus reikalavimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

2021 m. birželio 8 d. ieškovo atstovė advokatė teikė užklausimą Klaipėdos miesto 1-ojo biuro notarui E. S., remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi, kurią teismas išdavė teismo liudijimą. Advokatė užklausimu siekė sužinoti apie 2020 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tvirtinimo aplinkybes, įskaitant sandorio tvirtinimo derinimo veiksmus ir dokumentus iki sandorio sudarymo, notarinio forminimo ir jo forminimo, tvirtinimo metu.

Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. 2021 m. birželio 16 d. Nr. S-206 atsakė į ieškovo advokatės užklausą nurodydamas, elektroninis susirašinėjimas, elektroniniai laiškai su klientais nėra saugomi. Kada buvo pateikti dokumentai sandorio sudarymui, neprisimena. Kiekvienas sandoris yra individualus, todėl bendros taisyklės, kiek užtrunka sandorio paruošimas, nėra.

Dėl reikalavimo priteisti skolą (komisinį atlyginimą)

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta tarpininkavimo parduodant turtą sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal sutartyje nurodytas sąlygas ieškoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto (komercinių patalpų) pirkėjų, skatinti tokį pardavimą, suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovo iniciatyva sutartis buvo nutraukta, taip pat šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi patalpas pardavė jau pasibaigus Sutarties galiojimui. Vis dėlto tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties sąlygų aiškinimo bei dėl atlyginimo už paslaugas pagal ginčo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ieškovo tarpininkavimo, parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį Turtą, šis tarpininkavimas buvo įformintas paslaugų sutartimi.

Ginčo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas paveda ieškovui vesti pirmines derybas dėl Turto pardavimo ir kitais susijusiais klausimais be teisės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (išskyrus, kai išduodamas atskiras įgaliojimas); atsakovui sutikus su potencialaus pirkėjo siūlomomis sąlygomis, ieškovas, atsakovui pageidaujant, konsultuoja atsakovą sudarant preliminarią bei pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir dalyvauja atsakovui derinant ją su pirkėju (Sutarties 6 punktas).

Šalys sutarė, kad ieškovui komisinis atlyginimas už suteiktas paslaugas yra 3 proc. plius PVM nuo galutinės Turto pardavimo kainos. Atlygis už suteiktas paslaugas turi būti sumokėtas ieškovui ne vėliau kaip per 5 dienų nuo pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo arba nuo aplinkybių, nurodytų Sutarties 12, 13, 14 punktuose, paaiškėjimo dienos (Sutarties 8 punktas).

Ieškovui yra suteikiamos išimtinės teisės ieškoti pirkėjų Turtui. Atsakovas įsipareigoja neieškoti pirkėjų Turtui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Visais atvejais, atsakovui perleidus Turtą šios sutarties galiojimo metu, nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją, laikoma, jog sutartis yra įvykdyta ieškovo ir atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui komisinį atlyginimą (10 punktas).

Ieškovas įsipareigoja informuoti atsakovą apie bet kokį galimą Turto pirkėją (Potencialų pirkėją) bei apie tokio potencialaus pirkėjo siūlomas sąlygas, jo mokumą (11 punktas).

Jeigu ieškovas surado pirkėją ir pranešė apie jį atsakovui iki termino pagal atsakovo pranešimą dėl šios Sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į Sutarties 10 punkto nuostatas, atsakovas privalo vykdyti įsipareigojimus dėl komisinių mokėjimo, jei Turtas parduodamas net ir pasibaigus Sutarties galiojimui minėtam potencialiam pirkėjui ar su juo susijusiam asmeniui (Sutarties 13 punktas).

Sutartis galioja neterminuotai iki jos įvykdymo arba nutraukimo, raštu pranešus kitai šaliai prieš 30 dienų (15 punktas).

Aiškinant panašaus pobūdžio sutartis teismų praktikoje nurodoma, kad paslaugų sutarties dalykas – ieškovo, kaip profesionalo, paslaugos surandant atsakovo nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovas, sudarydamas ginčo paslaugų sutartį su ieškovu, siekia, pasinaudodamas jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad ieškovas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, ieškovas turėtų teisę gauti už tai atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Taigi pagal tokio pobūdžio tarpininkavimo paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovo teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į ginčo sutarties turinį, nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė, kad Sutartis bus laikoma įvykdyta ir dėl to atsakovui kils pareiga sumokėti sutartą atlygį, ieškovui įvykdžius šias privalomas sąlygas: 1) ieškovas surado potencialų pirkėją; 2) nurodė apie tokį pirkėją atsakovui; 3) Turtas parduodamas ieškovo rastam ar su juo susijusiam asmeniui.

Vertinant aptartas tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygas matyti, kad atlyginimas už paslaugas siejamas išimtinai su rezultato pasiekimu, o komisiniai skaičiuojami nuo Turto pardavimo kainos. Sutartyje nėra nustatyta jokia atlyginimo už suteiktas paslaugas tvarka tuo atveju, jeigu Turtas nėra parduodamas nesuradus pirkėjo (nenurodoma nei fiksuota tokiu atveju už suteiktas paslaugas mokama suma, nei procentinė ieškovui mokamų komisinių išraiška). Remiantis šalių sudarytos Sutarties turiniu, akivaizdu, jog šios ginčo sutarties sudarymo tikslas – atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovas, sudarydamas šią Sutartį, siekė per ieškovą parduoti savo nekilnojamąjį Turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovui priklausantį turtą. Taigi ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovo pareiga pasiekti rezultatą – parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovo tikslais sudarant sutartį, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovas, pasinaudodamas ieškovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu informavo ieškovą apie pageidavimą nutraukti Sutartį, oficialiai Sutartis laikoma pasibaigusia nuo 2020 m. gruodžio 12 d. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad apie planuojamą Sutarties nutraukimą atsakovas jį informavo ir telefonu, nutraukimo priežasčių nenurodė, atsakovas jam minėjo, kad turi kitų planų. Ši žinia brokeriui buvo netikėta, jis tikėjosi, kad ir toliau bus bendradarbiaujama, nes nusiskundimų dėl jo darbo kokybės niekada nėra buvę. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad atsakovas nebuvo patenkintas ieškovo veikla, nes per visą Sutarties galiojimo laiką, kas truko apie vienerius metus, nebuvo pasiūlytas nei vienas potencialus pirkėjas, brokerį reikėjo nuolat skatinti aktyviau vykdyti savo sutartines pareigas. To pasekoje atsakovas nusprendė, kad toliau pats užsiims pardavimu, dėl to ir pateikė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas akcentavo, kad jam ypač buvo svarbus patalpų pardavimas iki 2020 m. pabaigos, nes ketino perkelti įmonės veiklą į naujas patalpas. Liudytojas neginčijo aplinkybės, kad jam žinoma, kad atsakovui buvo skubu įvykdyti turto sandėrį, pripažino, kad atsakovas jį skubindavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje liko neįrodytos aplinkybės, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas vykdant Sutartį. Liudytojas byloje tvirtino, kad informacijos sklaida buvo maksimali, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos kitais įrodymais. Pažymėtina, kad Sutartis galiojo daugiau nei vienerius metus, visą šį laiką ieškovas turėjo pareigą vykdyti savo sutartinę prievolę – aktyviai skatinti pardavimą, tačiau byloje tėra pateiktas patalpų pardavimo skelbimas, patalpintas ieškovo tinklapyje, bei 2020 m. kovo 10 d. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad buvo domimasi patalpų nuoma. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių brokerio aktyvią, rezultatyvią veiklą, byloje nepateikta. Liudytojas tvirtino, kad patalpų apžiūra su potencialiais pirkėjais vyko 7 ar 8 kartus, tačiau šie teiginiai taip pat nėra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojas nurodė, kad apžiūros nebuvo fiksuojamos. Teismo posėdžio metu liudytojas tvirtino, kad paprastai nekilnojamas turtas parduodamas per 6-9 mėnesius, jei kaina nustatyta artima rinkos kainai, o jei kaina viršija rinkos kainą, tuomet pardavimas gali užtrukti apie metus laiko. Byloje nustatyta, kad skelbime kaina buvo nurodyta 139 000 Eur, vėliau turtas realiai buvo parduotas už 130 000 Eur, kas rodo, kad pirminė nustatyta kaina nebuvo ypatingai viršijanti rinkos kainą, juolab turint omenyje aplinkybę, kad skelbimuose kaina dažniausiai nustatoma didesnė, paliekant tam tikrą sumos rezervą (5-10 proc.) būsimoms deryboms. Taigi, įvertinant tai, kas išdėstyta, neaišku, dėl kokių ypatingą reikšmę turinčių priežasčių turto pardavimo procesas užtruko ilgiau nei įprasta. Akcentuotina, kad šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kad ieškovas vykdė Sutarties pareigas – aktyviai skatino pardavimą ir teikė kitas atlygintinas paslaugas atsakovui, juolab atsakovui šias aplinkybes procesiniuose dokumentuose ginčijant, tačiau ieškovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, neprašė apklausti kitų liudytojų ir pan. Atlygintinų paslaugų sutarties esmė – suteikti klientui kokybiškas ir profesionalias paslaugas, kryptingą informaciją, dėl kurios yra pasiekiamas konkretus rezultatas – faktinis turto pardavimas. Teismas pagal byloje esančius įrodymus negali konstatuoti ieškovo profesionalios paslaugos suteikimo, sąlygojusio Turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą.

Taigi byloje nustatyta, kad ginčo sutartis laikytina nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 12 d. Tam, kad atsirastų atsakovo pareiga sumokėti ieškovui komisinį atlyginimą pagal ginčo sutartį, iki 2020 m. gruodžio 12 d. ieškovo pastangomis turėjo būti surastas potencialus pirkėjas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iki Sutarties nutraukimo tokį potencialų pirkėją ieškovas būtų suradęs. Bylos duomenys patvirtina, kad Turtas buvo parduotas L. G. ir J. G. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad šie pirkėjai nebuvo surasti ir pasiūlyti ieškovo, tą patvirtino ir liudytojas, nurodydamas, kad su šiais asmenimis nekontaktavo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šie pirkėjai patalpomis susidomėjo būtent dėl brokerio vykdomos veiklos (patalpintų skelbimų, reklamos) ar pasinaudojant brokerio įdirbiu, jo darbo rezultatu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti anksčiau paminėtų trijų sąlygų, privalomų siekiant pripažinti, kad Sutartis buvo įvykdyta. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįgijo teisės gauti atlyginimo pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų tikslas – faktinis atsakovo Turto pardavimas pirkėjui, kurį surado ieškovas, nėra pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas nesuteikė paslaugų, dėl kurių buvo realiai parduotas Turtas.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl Sutarties aiškinimo. Ieškovas byloje teigė, kad aiškinant Sutarties 13 punktą visapusiškai, darytina išvada, kad šiame punkte nurodytos sąlygos „atsižvelgiama ir į Sutarties 10 p. nuostatas“ tikslas yra apsisaugoti nuo nesąžiningų klientų veiksmų, kuomet atsiradus pirkėjui, sutartys nutraukiamos vien siekiant išvengti komisinių mokėjimo. Anot ieškovo, ši nuostata turi būti aiškinama kartu su išimtines teises apibūdinančiu Sutarties 10 punktu, pagal kurį atsakovui kyla pareiga atsiskaityti nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją Sutarties galiojimo metu, kadangi dėl ieškovės teikiamų paslaugų, atsakovės turtas ne tik buvo išviešintas, tačiau kartu atsakovui tapo žinoma, kokias galimybes jis turi Turto pardavimo procese, atsakovas gavo konsultacijas dėl Turto kainos, patrauklumo, kas ir sąlygojo realų Turto pardavimą.

Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl Sutarčių sąlygų šalys nesiderėjo, Sutarties tekstą paruošė ieškovas, atsakovas Sutartį sudarė prisijungimo būdu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų išaiškinęs atsakovui galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų. Nustatyta, kad šalys Sutarties 10 punkte susitarė dėl išimtinės ieškovo teisės ieškoti pirkėjų Turtui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas šią Sutarties sąlygą būtų pažeidęs iki pranešimo apie Sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad atsakovui pranešus apie Sutarties nutraukimą, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas toliau būtų teikęs atsakovui kokias nors paslaugas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek dublike pripažino, kad po pranešimo apie Sutarties nutraukimą ieškovas nebeprivalėjo teikti atsakovui paslaugų. Taigi, šiuo atveju byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad po pranešimo apie Sutarties nutraukimą šalių bendradarbiavimas faktiškai nutrūko. Atsakovas pripažino, kad turto pardavimas iki 2020 m. pabaigos jam buvo itin svarbus tikslas, todėl po pranešimo apie Sutarties nutraukimą, logiška manyti, kad šiuo atveju atsakovas turėjo teisę planuotis kokių veiksmų reikia imtis siekiant ateityje pačiam parduoti turtą, juolab, kad ieškovas jam jokių paslaugų pagal Sutartį jau nebeteikė. Teismo vertinimu, ieškovo suponuojama išvada, kad net ir po pranešimo apie Sutarties nutraukimą atsakovas negalėjo atlikti jokių veiksmų (pavyzdžiui, užsakyti pastato energetinio naudingumo sertifikato, ieškoti notaro ir pan.), kai tuo tarpu ieškovas jau buvo faktiškai nustojęs vykdyti Sutarties sąlygas, neatitinka sąžiningumo ir protingumo bei abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų. Pažymėtina, kad CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų klientų interesus. Įvertinant šalių abiejų šalių elgesį, teismas nenustatė atsakovo nesąžiningų veiksmų ar tyčinio veikimo priešingai ieškovo interesams.

Papildomai pabrėžtina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys dėl sutartinių netesybų nesitarė, o tiesioginių nuostolių atlyginimo ieškovas neįrodinėjo ir neprašė, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos (98 Eur žyminis mokestis ir 1 554,30 Eur atstovavimo išlaidos) neatlyginamos.

Ieškinį atmetus, teismas sprendžia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai.

Atsakovas prašė teismo iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas 3 388 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Iš teismui pateiktos suteiktų paslaugų detalizacijos matyti, kad atsakovas patyrė šias atstovavimo išlaidas: 1) 968 Eur (susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo rengimas), 2) 532,40 Eur (tripliko rengimas), 3) 471,90 Eur (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, papildomų procesinių prašymų rengimas), 4) 471,90 Eur (pasirengimas ir atstovavimas 2021 spalio 13 d. posėdyje), 5) 943,80 Eur (baigiamosios kalbos ir replikos paruošimas). Teismui pateiktos 4 PVM sąskaitos-faktūros (SPC-06862, SPC-07116, SPC-07743, SPC-07919) bei 4 mokėjimo pavedimai (2021 m. balandžio 20 d. - 968 Eur, 2021 m. birželio 11 d. - 532,40 Eur, 2021 m. spalio 12 d. - 943,80 Eur, 2021 m. lapkričio 5 d. – 943,80 Eur).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Taigi išlaidų advokato ar jo padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos už suteiktas teisines paslaugas, nors ir neviršija Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla yra nedidelės apimties, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės nereikalauja specialių teisinių žinių, ieškinyje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė, todėl laikytina, kad šiuo atveju atsakovo prašoma priteisti 3 388 Eur atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl yra pagrindas šias išlaidas sumažinti. Mažindamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad ieškinio suma nėra itin didelė – 4 356 Eur. Be to, iš teismui pateiktos detalios darbų ataskaitos matyti, kad procesinius dokumentus ruošė ne advokatas, o advokatų padėjėjai, teismo posėdžiuose atsakovą atstovavo taip pat advokato padėjėjas. Pateikti dokumentai patvirtina, kad už pasiruošimą bei dalyvavimą 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje bei papildomų procesinių pranešimų (dėl posėdžio atidėjimo, dėl taikos) patirtos išlaidos sudaro 471,90 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teismo posėdis truko tik 22 minutes, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, taipogi teismui pateikti prašymai dėl posėdžio atidėjimo ir pranešimas dėl taikos laikytini itin nesudėtingais ir didelių laiko sąnaudų nereikalaujančiais dokumentais. Taip pat pažymėtina, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai (atsiliepimas, triplikas, baigiamoji kalba, replika) nėra itin didelės apimties dokumentai, dalyje dokumentų kartojamos tos pačios aplinkybės bei teisiniai argumentai.

Išdėstytų aplinkybių visuma lemia išvadą, kad pagrįstomis ir protingomis atsakovo bylinėjimosi išlaidomis, laikytinos ne visoje 3 388 Eur, bet 2 000 Eur sumos apimtyje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys). Pagrindo šioje situacijoje besąlygiškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir perkelti ieškovui visų atsakovo apmokėtų išlaidų, kurios yra pernelyg didelės ir neproporcingos byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžiui, kompensavimo pareigą, nenustatyta. Taigi, ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl pašto išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens siurbliai“ naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė