Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. J. ir G. J. patikslintą ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Gintas Badikonis, antstolė Brigita Palavinskienė, Audra Griciūnienė, uždaroji akcinė bendrovė „S. S.“, dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau iš šalių sudarytos ir pasirašytos taikos sutarties, kurią teismas nutartimi atsisakė tvirtinti, matyti, kad atsakovė neprieštarauja, jog ieškovai naudotųsi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad N. J. ir G. J. naudojasi 3 473/15 455 dalimi buto, kuris kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksais 2-10 (33,56 kv. m), 2-11 (2,57 kv. m), 2-21 (2,55 kv. m), 2-22 (4,36 kv. m), 2-23 (13,44 kv. m) ir 2-24 (12,98 kv. m.), iš viso 69,46 kv. m.

5. Trečiasis asmuo UAB „S. S.“ prašė ieškovų patikslinto ieškinio klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į UAB „S. S.“ išreikštą poziciją ir turtinius interesus; netvirtinti naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi tvarkos planų, pateiktų byloje, kuriais nustatoma naudojimosi tvarka buto dalimi ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-14, 2-15, 2-16, 2-17, 2-18, 2-19, 2-20, 2-25 ir 2-26; netvirtinti naudojimosi butu tvarkos plano, kuriuo būtų nustatoma naudojimosi tvarka bendro naudojimosi patalpomis, jeigu toks prašymas būtų pateiktas ateityje.

7. Teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei, kuriai tinkamai pranešta, nepranešus apie nedalyvavimą ir neatvykimo priežastis, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui N. J. ir atsakovei UAB (duomenys neskelbtini)bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, bendras plotas 309,1 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 3A2b, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 3 473/15 455 dalys buto, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 11 982/15 455 dalys buto (t. 1, b. l. 17; t. 2, b. l. 10). Ieškovai (ieškovas N. J. ir jo sutuoktinė G. J.) pateikė teismui ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinė byloje Nr. eB2-1498-866/2020 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bendrovės administratoriumi paskirtas K. B.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) nutarta likviduoti dėl bankroto. Nutartyje išaiškinta, kad likviduojamas bankrutavęs juridinis asmuo gali sudaryti tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) leidžiamus sandorius.

Dėl naudojimosi buto dalimi tvarkos nustatymo

10. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

11. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo paskirti jiems atskirai nuo atsakovės naudotis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad N. J. ir G. J. naudojasi 3 473/15 455 dalimi buto, kuris kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais 2-10 (33,56 kv. m), 2-11 (2,57 kv. m), 2-21 (2,55 kv. m), 2-22 (4,36 kv. m), 2-23 (13,44 kv. m) ir 2-24 (12,98 kv. m.), iš viso 69,46 kv. m. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šios patalpos izoliuotos, ieškovo nuosavybės teise valdoma dalis atitinka idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę (309,10 kv. m ÷ 15 455 × 3 473 = 69,46 kv. m) (t. 1, b. l. 17). Nei atsakovė, nei tretieji asmenys neprieštarauja, kad būtent šiomis buto dalies patalpomis naudotųsi ieškovai.

14. Ieškovų atstovo teigimu, faktinė naudojimosi butu tvarka yra susiformavusi, tačiau ji nėra patvirtinta ir įregistruota, o tai trukdo ieškovui, kaip buto bendraturčiui, valdyti, disponuoti ir naudotis jam priklausančiu turtu. Ieškovų teigimu, nors šalių ginčo dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo nėra, tačiau notarine tvarka naudojimosi tvarkos patvirtinti nepavyksta dėl teismuose vykstančių ginčų. Ieškinio argumentus dėl teisminių ginčų ir notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, VĮ Registrų išrašai, notaro raštas (t. 1, b. l. 14, 17-21).

15. Iš nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl kai kurių patalpų, esančių bute(duomenys neskelbtini), vyksta teisminiai ginčai tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų Audros Griciūnienės, UAB „S. S.“ nuosavybės teisės (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3379-866/2020 ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-495-864/2020 (ieškinys atmestas, sprendimas neįsiteisėjęs)). Tačiau dėl patalpų, kuriomis naudojasi ieškovai ir teismo sprendimu prašo nustatyti naudojimosi jomis tvarką, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis, ginčų teismuose nevyksta (CPK 179 straipsnio 3 dalis, JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Be to, nei atsakovė, nei tretieji asmenys nekvestionuoja ieškovo nuosavybės į 3 473/15 455 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisės, įgytos turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu; neginčija šio akto teisėtumo teismuose. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų uždrausta naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-10 (33,56 kv. m), 2-11 (2,57 kv. m), 2-21 (2,55 kv. m), 2-22 (4,36 kv. m), 2-23 (13,44 kv. m) ir 2-24 (12,98 kv. m.). Taigi nustačius, kad ieškovas turi nuosavybės teisę į 3 473/15 455 dalį buto, kurio teisė naudotis buto dalimi nėra apribota, yra pagrindas spręsti dėl buto dalies naudojimosi tvarkos nustatymo.

16. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys Audra Griciūnienė ir UAB „S. S.“, kurie kitose civilinėse bylose ginčija atsakovės nuosavybės teisę, neprieštarauja patikslinto ieškovų N. J. ir G. J. ieškinio reikalavimui nustatyti naudojimosi tvarką dalimi buto, pažymėto indeksais 2-10 (33,56 kv. m), 2-11 (2,57 kv. m), 2-21 (2,55 kv. m), 2-22 (4,36 kv. m), 2-23 (13,44 kv. m) ir 2-24 (12,98 kv. m). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovų pasiūlyta naudojimosi buto dalimi tvarka būtų neracionali, neatitiktų proporcingumo principo ar pažeistų atsakovės ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad ieškovai N. J. ir G. J. naudojasi 3 473/15 455 dalimi buto, kuris kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksais 2-10 (33,56 kv. m), 2-11 (2,57 kv. m), 2-21 (2,55 kv. m), 2-22 (4,36 kv. m), 2-23 (13,44 kv. m) ir 2-24 (12,98 kv. m.), iš viso 69,46 kv. m.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Ieškovai N. J. ir G. J., atsakovė (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Gintas Badikonis, antstolė Brigita Palavinskienė, Audra Griciūnienė ir UAB „S. S.“ priteisti neprašė. Dėl to jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

19. Teismas turėjo 116,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

20. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovai buvo pateikę pradinį ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypo ir buto dalimis tvarkos nustatymo. Ieškovai dalies reikalavimų atsisakė (dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo) ir teismas nutartimi minėtos bylos dalį nutraukė. Byloje nėra duomenų, jog ši bylos dalis buvo nutraukta dėl to, jog buvo įvykdyti ieškinio reikalavimai.

21. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą ne dėl to, jog nesusitarė su atsakove dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o todėl, kad nepavyko notarine tvarka patvirtinti šalių susitarimo, todėl teisę nustatyti naudojimosi buto dalimi tvarką gynė teismine tvarka. Ieškovams pateikus patikslinto ieškinio reikalavimus, atsakovė neprieštaravo jų patenkinimui, siekė bylą išspręsti taikiai. Tačiau teismui nepatvirtinus šalių sudarytos taikos sutarties dėl jos sąlygų neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, šalys naujos taikos sutarties nesudarė.

22. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad abiejų šalių (ieškovų ir atsakovės) procesinis elgesys turėjo įtakos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų susidarymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, procesinių dokumentų išlaidas priteisia iš šalių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 275 straipsniais

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi butu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad ieškovai N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi 3 473/15 455 dalimi buto, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais 2-10 (33,56 kv. m), 2-11 (2,57 kv. m), 2-21 (2,55 kv. m), 2-22 (4,36 kv. m), 2-23 (13,44 kv. m) ir 2-24 (12,98 kv. m.), iš viso 69,46 kv. m.

Priteisti valstybei iš ieškovų N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 58,46 Eur, t. y. po 29,23 Eur (dvidešimt devynis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Priteisti valstybei iš atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)administruoti skirtų lėšų 58,45 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui šio sprendimo patvirtiną kopiją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.