Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2083-587/2015 pagal ieškovės V. L. N. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Kernavė“, tretiesiems asmenims A. M., R. S., S. K., A. B., J. G., J. B., S. P. dėl visuotinio narių susirinkimo protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2014 m. liepos 5 d. sodininkų bendrijos „Kernavė“ (toliau – SB „Kernavė) pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolą ir šio susirinkimo priimtus sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei paaiškinimais nurodė, kad 2014 m. liepos 5 d. įvyko SB „Kernavė“ pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris priėmė sprendimus patvirtinti SB „Kernavė“ įstatus ir vidaus tvarkos taisykles, patvirtinti SB „Kernavė“ buhalterės ataskaitą, nepatvirtinti SB „Kernavė“ pirmininko ataskaitos, išrinkti SB „Kernavė“ valdybą, pirmininką, revizijos komisiją, patvirtinti pirmininko bei buhalterės atlyginimus ir kt. Viskas buvo priimta neteisėtai, nes susirinkime dalyvavo ne toks narių skaičius, kuris nurodytas sąraše, nebuvo patvirtinta darbotvarkė, 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokole konstatuota tikrovės neatitinkanti informacija, jog šiame susirinkime buvo svarstoma SB „Kernavė“ pirmininko B. N. ataskaita už 2004–2014 metus, už ją buvo balsuojama ir ji nebuvo patvirtinta. Neužskaityti tinkamai vokuose užklijuoti SB „Kernavė“ narių išankstinio balsavimo lapai, netinkamai buvo skaičiuojami balsai. Priimant 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimus balsavo neturintys tam teisės asmenys. Atsakovės atstovas su ieškiniu sutiko pilnai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės V. L. N. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. L. N. trečiajam asmeniui A. M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės V. L. N. valstybei 12,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas VĮ Registrų centro duomenimis nustatė, kad SB „Kernavė“ pirmininku yra įregistruotas B. N. nuo 2004-10-02. SB „Kernavė“ narių sąraše ieškovė V. L. N. yra SB „Kernavė“ narė, jos sutuoktinis ir SB „Kernavė“ pirmininkas B. N. į šį sąrašą nėra įrašytas. SB „Kernavė“ narių, dalyvaujančių susirinkime 2014-07-05 sąraše, prie dalies narių pavardžių grafoje „Parašas“ nurodyta „voke“. Atsakovės SB „Kernavė“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiami dokumentai, kuriuose nurodoma, kad SB „Kernavė“ pirmininkas B. N. buvo atleistas iš bendrijos narių 2013-11-24 ir pareigas eina tik todėl, kad nebuvo išrinktas naujas pirmininkas, o ieškovė V. L. N. buvo priimta SB „Kernavė“ nariu. SB „Kernavė“ valdybos posėdžio, įvykusio 2013-11-24, protokole nurodyta, kad nutarta tenkinti pirmininko B. N. prašymą atleisti jį iš SB „Kernavė“ narių, įrašant nare sutuoktinę bendrasavininkę L. N., šį protokolą pasirašė 5 valdybos nariai. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. L. N. bei atsakovės SB „Kernavė“ pirmininkas bei atstovas šioje byloje B. N. šioje sodų bendrijoje turi vieną žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) ir valdo jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė V. L. N. prašė pripažinti negaliojančiais 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolą ir šio susirinkimo priimtus sprendimus. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog susirinkimo nutarimai negaliojantys, kadangi 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ pakartotiniame narių susirinkime neteisingai nurodytas susirinkime dalyvavusių narių skaičiaus. Iš ieškovės pateikto protokolo teismas nustatė, kad dalyvių sąrašas yra be pabaigos, nes nėra paskutinio dalyvių sąrašo lapo, kuriame yra užfiksuotos dar dvi dalyvavusių sodininkų bendrijos narių pavardės - V. P. ir D. V. bei pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio parašai (1 t. b. l. 147). Aplinkybę, kad buvo 4 registravimo lapas, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės bendrijos pirmininkas B. N., liudytojas D. V.. Kad vienas sąrašo lapas, kuriame buvo nurodytas bendras dalyvių skaičius, kuris pasirašytas pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio liko ant stalo, pas sekretoriaujantį, patvirtino ir 2014-07-05 susirinkimo pirmininkas I. B., tretysis asmuo A. M., R. S.. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog nebuvo patvirtina susirinkimo darbotvarkė, kadangi iš 2014 m. liepos 5 d. protokolo nustatė, kad „darbotvarkė patvirtinta vienbalsiai“ 59 susirinkimo dalyvių. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog į susirinkimo dalyvių sąrašą nepagrįstai nebuvo įtraukti 39 nariai, kurie balsavo išankstiniu balsavimu. VĮ Registrų centro duomenimis teismas nustatė, kad SB „Kernavė“ nėra įregistravusi bendrijos įstatų. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad SB „Kernavė“ turėtų ar būtų turėjusi kokius nors savo įstatus, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo remtis įstatais, kurių bendrija neturi. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Nesant įstatuose patvirtintos išankstinio balsavimo tvarkos, išankstinio balsavimo rezultatai pagrįstai buvo neįtraukti į susirinkime dalyvaujančių narių sąrašą, nes įstatais nebuvo patvirtinta, kokia turi būti išankstinio balsavimo procedūra nustatyta SB „Kernavė“. Atsakovės atstovas B. N. teismo posėdžio metu pripažino sunaikinęs senąją narių knygą – žurnalą, kuris buvo vedamas nuo 1980 metų ir teismui pateikė naują. Kadangi Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, teismas sprendė, kad ši nuostata nebuvo pažeista. Teismas nustatė, kad ieškovė V. L. N. bei atsakovės ir SB „Kernavė“ atstovas bei pirmininkas B. N. yra sutuoktiniai. Ieškovei reiškiant ieškinį atsakovė pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu sutinka, iš ko teismas padarė išvadą, kad dviem šeimos nariams - sutuoktiniams, sudaromos sąlygos, esant nepatenkintiems SB „Kernavė“ narių susirinkimo sprendimais juos bet kada panaikinti, pakeisti ar kitaip interpretuoti, o sutinkant vienam su kito ieškiniu ir prisiteisti iš bendrijos bylinėjimosi išlaidas savo šeimos naudai, kas yra bandoma daryti ir užvedant šią bylą. Teismas tokioje situacijoje įžvelgė viešų ir privačių interesų konfliktą, galimybę neribotai pažeidinėti kitų trečiųjų asmenų turtines bei neturtines teises. Teismas laikė, kad įstatymo leidėjas ne be pagrindo Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatė, kad bendrijos nariu gali būti tik vienas iš sodo sklypo bendrasavininkių, taip pat šio įstatymo 17 straipsniu nustatyta, kad bendrijos valdymo organo (valdybos) nariai renkami taip pat tik iš bendrijos narių, o pirmininkas taip pat renkamas iš valdybos narių. Šiuo atveju susidarė situacija, kai SB „Kernavė“ pirmininkas B. N. ir jo sutuoktinė V. L. N., t. y. šeimos nariai bei sutuoktiniai, turintys vieną žemės sklypą ir valdydami jį bendrąja jungtinės nuosavybės teise, vienas atstovaudamas bendriją, o kitas, kaip bendrijos narys, iš esmės tarpusavyje sprendžia susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo ar neteisėtumo klausimus, juolab, kai klausimai susiję su jų, kaip asmenų veikla (pirmininko darbo ataskaitos tvirtinimas, atlyginimas ir kt.). Teismas padarė išvadą, kad tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo normoms bei tikslams. Todėl SB „Kernavė“ valdybos posėdžio, įvykusio 2013-11-24 protokolą, bei jame priimtą nutarimą, kuriuo nutarta tenkinti pirmininko B. N. prašymą atleisti jį iš sodų bendrijos narių, įrašant nare sutuoktinę bendrasavininkę V. L. N., laikė prieštaraujančiu įstatymui ir niekiniu. Teismas tai konstatavo savo iniciatyva. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė V. L. N. neturi reikalavimo teisės šioje civilinėje byloje, kadangi ji nėra SB „Kernavė“ bendrijos nare, o bendrijos nariu laikytinas jos sutuoktinis B. N..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 31–40).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Savo iniciatyva konstatuodamas, jog SB „Kernavė“ valdybos posėdžio 2013 m. lapkričio 24 d. protokolas ir sprendimas, kuriuo nutarta tenkinti pirmininko B. N. prašymą atleisti jį iš sodų bendrijos narių, įrašant nare sutuoktinę bendrasavininkę V. L. N., prieštarauja įstatymui, pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti kokiam konkrečiai įstatymui prieštarauja šis kolegialaus SB „Kernavė“ valdymo organo sprendimas. Iš SB „Kernavė“ pirmininko B. N. niekas neatėmė, o ir negali atimti teisės savo noru atsisakyti eiti SB „Kernavė“ pirmininko pareigas, bei išstoti iš šios sodininkų bendrijos narių. Tokiu atveju, B. N. privalo toliau eiti jam patikėtas SB „Kernavė“ pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, tačiau niekas negali priversti B. N. per prievartą būti SB „Kernavė“ nariu. Realiai ir susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet, išstojęs iš SB „Kernavė“ narių, B. N. toliau ėjo šios bendrijos pirmininko pareigas, nes nei vienas šauktas SB „Kernavė“ visuotinis narių susirinkimas neįvyko, ir vien dėl to naujasis SB „Kernavė“ pirmininkas iki šiol nėra išrinktas. Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sodininkų bendrijos valdymo organas yra sodininkų bendrijos valdyba, o pagal 17 straipsnio 4 dalį sodininkų bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose, kurie turi būti protokoluojami, būtent sodininkų bendrijos valdyba yra kompetentingas organas spręsti dėl naujų narių priėmimo į bendriją (Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Patenkinus B. N. prašymą išstoti iš SB „Kernavė“ narių, SB „Kernavė“ valdyba visiškai teisėtai patenkino ieškovės V. L. N. prašymą priimti ją SB „Kernavė“ nariu. Toks SB „Kernavė“ valdybos sprendimas nepažeidė jokių įstatyminių normų. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė materialinės teisės normas - CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad SB „Kernavė“ neturi savo įstatų. Trečiasis asmuo ir buvęs SB „Kernavė“ pirmininkas A. M. pripažino, jog jam vadovaujant SB „Kernavė“, šios bendrijos įstatai buvo ir jis jais vadovavosi. Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, iš ko akivaizdu, kad nesant įstatų, sodininkų bendrija negali būti net įregistruota. VĮ Registrų centras buvo įsteigtas jau po to, kai buvo įregistruota SB „Kernavė“, o po VĮ Registrų centro įsteigimo SB „Kernavė“ įstatai nebuvo keičiami. Tik dėl šios priežasties SB „Kernavė“ įstatai nebuvo ir net negalėjo būti įregistruoti VĮ Registrų centre, kurio priimant SB „Kernavė“ įstatus net nebuvo. Tačiau vien ta aplinkybė, jog VĮ Registrų centras neturi SB „Kernavė“ įstatų, nereiškia, jog SB „Kernavė“ apskritai niekada neturėjo savo įstatų. Atsiliepime į ieškovės ieškinį SB „Kernavė“ nurodė, jog vienu iš 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų buvo naujų SB „Kernavė“ įstatų priėmimas. Šio susirinkimo metu susirinkimui pirmininkavęs I. B. paėmė SB „Kernavė“ senuosius įstatus, bei naujai paruoštus įstatus, kurių bendrijai negrąžino. Taigi, senosios redakcijos SB „Kernavė“ įstatai yra pas I. B., o naujos redakcijos SB „Kernavė“ įstatai dar neįregistruoti juridinių asmenų registre. Nors I. B. apklausiamas teisme patvirtino aplinkybę, jog jis apsiėmė parengti naujus SB „Kernavė“ įstatus, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino SB „Kernavė“ nurodytos aplinkybės apie šios bendrijos įstatus. Tretieji asmenys proceso šioje byloje metu teikė teismui ne vieną SB „Kernavė“ dokumentą, kurie nebuvo perduoti pačiai bendrijai, kas akivaizdžiai rodo, jog būtent dėl trečiųjų asmenų veiksmų SB „Kernavė“ negalėjo ir negali pateikti visų šios bendrijos dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio teiginius, jog į SB „Kernavė“ susirinkimo dalyvių sąrašą nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo įtraukti 39 nariai, kurie balsavo išankstiniu balsavimu. Faktinės aplinkybės, jog SB „Kernavė“ visuotiniam narių susirinkimui buvo pateikti vokai su užklijuotais iš anksto balsavusių SB „Kernavė“ narių balsais, o taip pat iš anksto balsavusių asmenų sąrašas, nepaneigė nei vienas iš šio proceso dalyvių. Ši faktinė aplinkybė yra užfiksuota ir teismui pateiktame SB „Kernavė“ visuotinio narių susirinkimo protokole, kuriame taip pat aiškiai įvardinta, kad net neatplėšus susirinkimui pateiktų vokų su išankstinio balsavimo lapais, neva buvo nustatyta, kad išankstinis balsavimas atliktas pažeidžiant procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, todėl buvo pasiūlyta neužskaityti pateiktų balsų vokuose. Tačiau nustatyti pažeidimus net neatplėšus vokų ir nepamačius balsavimo lapų yra tiesiog neįmanoma ir ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, jog SB „Kernavė“ narių išankstinio balsavimo rezultatai buvo eliminuoti tik bijant, jog jie gali turėti įtakos priimant visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Visuotinio narių susirinkimo protokole nėra nurodyta nei kas nustatė, jog išankstinis balsavimas atliktas pažeidžiant procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, nei kokiu būdu tai buvo nustatyta, nei kokios konkrečiai Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos. Todėl laikytina, kad jokių išankstinio balsavimo procedūrų pažeidimų šiuo konkrečiu atveju nustatyta nebuvo ir net nebuvo nustatinėjama. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje sodininkų bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu, o raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Todėl laikytina, kad SB „Kernavė“ visuotinis narių susirinkimas vienareikšmiai viršijo savo kompetencijos ribas, nes jis neturėjo teisės kvestionuoti SB „Kernavė“ nariams įstatymu suteiktos teisės į išankstinį balsavimą, ignoruoti tokiu būdu balsavusių SB „Kernavė“ narių valią ir neatsižvelgti į jų balsus priimdamas sprendimus. Be to, 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ visuotinio narių susirinkimo protokole yra užfiksuota, jog susirinkimo metu net vyko diskusijos ir buvo pravestas balsavimas dėl to, ar įskaityti išankstinio balsavimo rezultatus. Tokiu būdu buvo pažeista balsavusių iš anksto narių teisė rinkti bendrijos valdymo organus, bei pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl V. L. N. ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog vien tikslu pasiekti reikiamus kai kuriems suinteresuotiems asmenims balsavimų rezultatus, buvo priskaičiuota daugiau balsų, nei susirinkime dalyvavo SB „Kernavė“ narių, tuo pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, o būtent:

a) Renkant SB „Kernavė“ valdybą, kiekvienas susirinkimo dalyvis turėjo ir galėjo balsuoti už jam patinkančius 5 kandidatus, o vėliau 5 daugiausia balsų surinkę asmenys turėjo sudaryti SB „Kernavė“ valdybą. Taigi, maksimaliai galėjo būti paduoti 295 balsai (59*5=295). Tačiau iš susirinkimo protokolo matyti, kad J. G. surinko 36 balsus, R. R. - 38 balsus, R. S. - 39 balsus, S. K. - 50 balsų, A. Č. - 2 balsus, I. E. - 2 balsus, I. B. - 34 balsus, V. N. - 12 balsų, V. B. - 31 balsą, S. P. - 43 balsus, V. V. - 32 balsus. Viso buvo suskaičiuota net 319 balsų, kas akivaizdžiai neatitinka dalyvavusių asmenų skaičiaus.

b) Renkant SB „Kernavė“ pirmininką, S. K. surinko 52 balsus, J. G. - 15 balsų, o S. P. - 25 balsus. Jokių balsų „prieš“ ar susilaikiusių nuo balsavimo asmenų protokole neužfiksuota, kas reiškia, kad kiekvienas iš susirinkimo dalyvių turėjo teisę atiduoti vienintelį savo balsą už vieną iš pasiūlytų kandidatų renkant SB „Kernavė“ pirmininką. Tačiau, aritmetiškai sudėjus, viso buvo paduota 92 balsai, esant tik 59 susirinkimo dalyviams. Susirinkimo protokole atskirų balsavimų atveju užfiksuotas balsavusių bei susilaikiusių nuo balsavimo asmenų skaičius akivaizdžiai neatitinka susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiui. 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, kad šiame susirinkime dalyvavo 59 SB „Kernavė“ nariai, todėl balsuojant kiekvienu iš į darbotvarkę įtrauktų klausimu, bendras balsų skaičius negalėjo viršyti 59. Nei vienas iš bylos dalyvių net neginčijo ieškovės ieškinyje pateiktų paskaičiavimų dėl balsavimo renkant SB „Kernavė“ pirmininką, dėl balsavimo už pasiūlytą trijų asmenų SB „Kernavė“ revizijos komisiją, dėl balsavimo už pasiūlyto dydžio atlyginimo skyrimą SB „Kernavė“ pirmininkui ir buhalterei, bei dėl balsavimo palikti to paties dydžio mokesčius SB „Kernavė“ nariams ir ne nariams, todėl laikytina, jog nenuginčyti ieškovės ieškinio teiginiai, kad pravedant šiuos balsavimus buvo pažeista Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostata, jog bendrijos narių susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą, nes šių balsavimų metu bendras balsų skaičius viršijo susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, jog priimant 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimus: buvo nepriskaičiuoti 39 SB „Kernavė“ narių balsai, paduoti išankstinio balsavimo metu; balsavo neturintys tam teisės asmenys, A. B., nebūdama SB „Kernavė“ nare, ne tik dalyvavo SB „Kernavė“ visuotiniame narių susirinkime, balsavo jame neturėdama balso teisės, bet ir pati buvo išrinkta į SB „Kernavė“ revizijos komisiją, kiti asmenys (J. R., V. Š.), kurie taip pat nebūdami SB „Kernavė“ nariais, ne tik dalyvavo SB „Kernavė“ visuotiniame narių susirinkime, balsavo jame neturėdami balso teisės, bei tokiu būdu neleistinai ir neteisėtai įtakojo SB „Kernavė“ visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, už L. M. balsavęs A. M. nepateikė susirinkimui atstovavimą patvirtinančių dokumentų, I. D. balsas buvo skaičiuojamas už du, motyvuojant, jog jis turi du sklypus, į SB „Kernavė“ valdybą buvo pasiūlytas ir 2 balsus „už“ surinko A. Č., tačiau toks asmuo nėra ir niekada nebuvo SB „Kernavė“ nariu. Skirtingai pasisakydamas dėl A. B. ir ieškovės V. L. N. narystės SB „Kernavė“, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai taikė dvigubus standartus, kas yra neleistina ir neteisėta.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nesant bendrijos nare, ieškovės V. L. N., kaip bendrijos narės, teisės negali būti pažeistos, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimo dėl 2014 m. liepos 5 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, kaip bendrijos narė, kadangi jos, kaip bendrijos narės tiesės nėra pažeistos. Ieškovės sutuoktinio B. N. kandidatūra 2014 m. liepos 5 d. SB „Kernavė“ visuotiniame narių susirinkime net nebuvo keliama ir svarstoma nei į vienas renkamas pareigas. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog B. N. realiai išstojo iš SB „Kernavė“ narių, o savo, kaip SB „Kernavė“ narės teisėmis teisėtai ir pagrįstai naudojosi tik viena iš sutuoktinių - ieškovė V. L. N..

Pirmosios instancijos teisme ieškovės V. L. N. atžvilgiu procesas buvo šališkas ir neatitiko „teisingo bylos nagrinėjimo“ reikalavimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme, teismas ieškovę pastatė į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su kitomis šios bylos šalimis - trečiaisiais asmenimis. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visiškai nepasisakydamas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, bei neleistinai tendencingai (išskirtinai trečiųjų asmenų naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, iš esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo ieškovės V. L. N. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė šiuo apeliaciniu skundu gina ne savo, kaip sodų bendrijos narės teises, o savo sutuoktinio SB „Kernavė“ pirmininko B. N. teises, ieškovės ir jos sutuoktinio B. N. pozicija šioje byloje sutampa, iš ko darytina išvada, kad tarp šalių, o tuo pačiu ir tarp sutuoktinių šioje byloje buvo susitarimas veikti bendrai siekiant savo asmeninių interesų patenkinimo. Apeliantė siekia bet kokiomis priemonėmis paneigti faktinę ir nenuginčytą aplinkybę, kad jos sutuoktinis iki šiol yra SB „Kernavė“ bendrijos narys. B. N. teismo sprendimo net neginčija, kas parodo, kad jis sutinka su teismo sprendimo išvada, jog SB „Kernavė“ narys yra ne jo sutuoktinė, o jis pats. Būtent galimiems piktnaudžiavimams užkirsti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio l dalyje yra nustatyta, kad bendrijos nariu gali būti tik vienas iš sodo sklypo bendrasavininkų, o taip pat ir tai, kad bendrijos nariai renkami tik iš bendrijos narių, pirmininkas iš valdybos narių. Šias sąlygas B. N. atitinka, nes iki ginčijamo susirinkimo buvo valdybos narys ir pirmininkas. Ieškovės teiginiai, kad ji, o ne sutuoktinis yra SB „Kernavė“ narys, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams - VĮ Registrų centro duomenims, kuriuose nurodyta, kad SB „Kernavė“ pirmininkas yra B. N.. Šie duomenys nebuvo ginčijami, išduoti valstybės ar savivaldybės institucijų, todėl turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančias įrodymais. Nei ieškovė, nei atsakovas šių oficialių duomenų neginčijo. Be to, aplinkybę, kad SB „Kernavė“ pirmininkas, o tuo pačiu ir sodininkų bendrijos narys yra B. N., patvirtino ir kiti įrodymai: atsakovo B. N. paaiškinimai, kad jam mokama bendrijos pirmininko alga, kad jis tvarko dokumentaciją, organizuoja bendrijos veiklą, trečiųjų asmenų paaiškinimai, kad B. N. organizuoja susirinkimus, renka mokesčius. Teismui pateikti SB „Kernavė“ dokumentai kartu su atsiliepimu į ieškinį patvirtinti B. N.. Šių įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido padaryti teisingą išvadą, jog ieškovė V. L. N. nėra SB „Kernavė“ bendrijos narys, todėl neturi šioje byloje reikalavimo teisės, tame tarpe ir teisės skųsti sodininkų bendrijos priimtų nutarimų. Be pačios ieškovės nei vienas iš susirinkime dalyvavusių 59 SB „Kernavė“ narių, 2014 m. liepos 5 d. pakartotiniame susirinkime priimtų nutarimų neskundė, kas tik patvirtina teismo nurodytus argumentus, kad iš esmės ieškovė ir atsakovas tik tarpusavyje sprendžia susirinkimų nutarimų teisėtumo klausimus, juolab, kad klausimai, susiję su jų kaip asmenų veikla (pirmininko darbo ataskaitos vertinimas, pirmininko atlyginimas) ir taip sudaro ieškovei galimybę prisiteisti iš bendrijos savo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė skundžia susirinkimo nutarimus, o atsakovas, jos sutuoktinis, atstovaudamas SB „Kernavė“, su ieškiniu sutinka. Jokių trečiųjų asmenų pirminiame ieškinyje ieškovė į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukusi. Apie teisminį procesą tretieji asmenys sužinojo po pusės metų, kas tik patvirtina šalių nesąžiningumą. Iš ieškovės pateikto 2013 m. lapkričio 24 d. valdybos protokolo matyti, kad valdybos protokolą be kitų valdybos narių pasirašo B. N., nors patenkinus jo prašymą dėl atleidimo, kuris svarstytas pirmu darbotvarkės klausimu, jis praranda bet kokią teisę būti ir valdybos nariu, tame tarpe ir svarstyti valdybai pavestus darbotvarkės klausimus. Iš pateikto protokolo matyti, kad 2013 m. lapkričio 24 d. valdybos protokolą, kaip valdybos kaip narys, pasirašo ir B. N. kas yra neteisėta. Be to, ginčijamą protokolą pasirašė ir kitas asmuo V. T., kuris jau nuo 2006 metų nėra bendrijos narys, nes pardavė savo sklypą trečiajam asmeniui, o neturėdamas turto šioje bendrijoje jis negali būti jos nariu. Apeliantė klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydama visiškai kitas aplinkybes, nei buvo nurodytos jos ieškinyje. Ieškinyje teigė, kad buvo pažeista įstatuose numatyta tvarka, ko pasėkoje į susirinkimo dalyvių sąrašą nepagrįstai nebuvo įtraukti 39 nariai, kurie balsavo išankstiniu balsavimu. Ieškovės teigimu, šie asmenys pasinaudojo SB „Kernavė“ įstatų 44 punkto nuostatomis, kur numatyta teisė į išankstinį balsavimą susirinkimo darbotvarkės klausimais. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia visiškai kitą klausimą, t. y. turėjo ar neturėjo SB „Kernavė“ savo įstatus. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad įstatai nebuvo įregistruoti, nors juos įregistruoti buvo privalu, kad įstatai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti patvirtino ir pirmininkas B. N.. 2015-02-03 VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, jog SB „Kernavė“ nėra įregistravusi bendrijos įstatų, todėl ieškovės ieškinyje įvardintos nuorodos į bendrijos įstatų pažeidimus yra visiškai nepagrįstos. Jokių įstatų iki pakartotinio susirinkimo, vykusio 2014 m. liepos 5 d., bendrija, kuriai nuo 2004 m. vadovavo B. N., nebuvo parengusi ir patvirtinusi, todėl ieškinyje remtis įstatais, kurių nėra yra neteisinga. B. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įstatus, narių registravimo knygą-žurnalą ir kitus pirminius dokumentus yra sunaikinęs. Nesant įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems bendrijos įstatams, kuriais bendrija vadovaujasi vykdydama savo veiklą, nėra įstatyminio pagrindo ginčyti galimus įstatų pažeidimus, teigiant, jog 2014 m. liepos 5d. susirinkime buvo pažeista įstatuose numatyta susirinkimų vedimo ar balsavimo juose tvarka, nurodant konkrečius bendrijos įstatytų punktus. Nesant įstatuose patvirtintai išankstinio balsavimo tvarkai, bei esant nustatytiems procedūriniams pažeidimams, išankstinio balsavimo rezultatai pagrįstai buvo neįtraukti į susirinkime dalyvaujančių narių sąrašą. Posėdžio metu apklausti liudytojai D. V. ir I. B. ir tretieji asmenys patvirtino, jog vokai su išankstiniu balsavimu pirmininko B. N. buvo pateikti ne prieš susirinkimo pradžia, kas yra privalu, o jau išnagrinėjus 5-tąjį susirinkimo darbotvarkės klausimą -„išrinkus valdybą“. Šie faktai yra užfiksuoti susirinkimo protokole. Todėl apeliantės argumentai, jog nustatyti pažeidimus net neatplėšus vokų ir net nepamačius balsavimo lapų yra tiesiog neįmanoma, atmestini, nes vokų niekas neatplėšė ir nesiaiškino turinio, kadangi jie buvo pateikti pavėluotai. Priešingų įrodymų, galimai paneigiančių vokų su išankstiniu balsavimu perdavimo susirinkimo pirmininkui laiką, ieškovė teismui nepateikė. Apeliantei neįrodžius aplinkybės apie kvorumo nebuvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad bendrijos susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma nebuvo pažeisti. Neįrodyti apeliantės argumentai, neva dalis narių, balsavusių 2014 m. liepos 5 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime, neturėjo balsavimo teisės. Kartu su ieškiniu nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovės išvardinti asmenys J. R., V. Š. ir A. B. nėra bendrijos narės. Byloje apklausta A. B. patvirtino aplinkybę, kad nors 2007-05-05 ji buvo išbraukta ir narių, po kelių dienų vėl pateikė pirmininkui B. N. prašymą dėl įstojimo į SB „Kernavė“ narius. Atmestinas skundo argumentas, jog A. M., balsavęs už sutuoktinę L. M., neturėjo tam įgaliojimų. Susirinkimo pradžioje pirmininkui B. N. buvo pateiktas įgaliojimas. Dėl kokių priežasčių B. N. įgaliojimo nepridėjo prie protokolo, trečiajam asmeniui nėra žinoma. Teismui pakartotinai pateikta įgaliojimo dokumento kopija, kas patvirtina, kad šiuos įgaliojimus susirinkimo metu trečiasis asmuo turėjo. Bylos nagrinėjimo metu bendrijos pirmininkas B. N. pripažino, kad sodininkų knygą, iš kurios būtų galima tiksliai nuspręsti kas ginčijamo susirinkimo metu buvo SB „Kernavė“ nariais, jis kaip susidėvėjusią sudegino, t. y. neišsaugojo, o teismui pareikalavus pateikti narių registravimo knygą, paaiškėjo, kad ji surašyta naujai. B. N., teismo reikalavimu pateiktas naujas registravimo žurnalas-knyga akivaizdžiai surašytas naujai, tik tada, kai teismas pareikalavo ją pateikti, nes visi įrašai nuo 1980 m. surašyti ta pačia rašymo priemone. Neatitinka nariai pateikti bendrijos narių sąraše ir pateiktame knygoje-žurnale. Pavyzdžiui: knygoje-žurnale Nr. 38 pažymėto R. B. pateiktame teismui bendrijos narių sąraše nėra. Žurnale nėra nurodyta data nuo kada pradėtas pildyti žurnalas, knygoje-žurnale nėra nurodyta nei priėmimo į narius datos, nei išstojimo iš narių datų bei kitų būtinųjų rekvizitų. SB „Kernavė“ nėra ne tik įstatų, bet ir tinkamo dokumento, pagal kurį būtų galima spręsti apie asmenų narystę bendrijoje. Todėl apeliantės teiginiai apie neva balsavusius ne bendrijos narius neįrodyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčija 2014m. liepos 5d. sodininkų bendrijos „Kernavė“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolą ir šiame susirinkime priimtus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad SB „Kernavė“ valdybos posėdžio įvykusio 2013m. lapkričio 24d. protokolas bei šiame posėdyje priimtas nutarimas, kuriuo nutarta patenkinti ieškovės sutuoktinio bendrijos pirmininko B. N. prašymą atleisti jį iš sodo bendrijos narių, įrašant nare sutuoktinę ieškovę V. L. N., bei pačiam kaip valdybos pirmininkui B. N. nutarime pasirašant, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ( CK 1. 80 straipsnis) ir ( ex officio ) pripažino niekiniu ( CK 1. 78 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatęs šią reikšmingą aplinkybę padarė išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje ir ieškinį atmetė. Apeliantė apeliaciniu skundu tai ginčija nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliantė tvirtina, kad jos sutuoktinis realiai išstojo iš sodininko bendrijos narių, o savo kaip sodininkų bendrijos narės teisėmis teisėtai naudojasi ieškovė. Taigi, pirmiausia nagrinėjamoje byloje turi būti atsakyta, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovei yra galimybė kreiptis į teismą, dėl ginčijamų sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo ir jame priimtų sprendimų, pripažinimo negaliojančiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas teisminės gynybos prieinamumo principą yra pažymėjęs, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009). Be to, pagal nurodytą CPK normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).

Bylos aplinkybės rodo, kad byloje susidarė situacija, kad ieškovės sutuoktinis SB „Kernavė“ pirmininkas B. N. ir pati ieškovė turi vieną žemės sklypą sodo bendrijoje ir vienas sutuoktinis atstovauja bendriją kaip bendrijos pirmininkas, o kitas kaip bendrijos narys ir iš esmės sprendžia susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo ir neteisėtumo klausimus. Šie klausimai yra susiję su pirmininko darbo ataskaitos tvirtinimu, jam atlyginimo mokėjimu bei kita bendrijos veikla. Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs susidariusią situaciją konstatavo, kad ji prieštarauja Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatoms bei bendrijos tikslams. Nustatęs aplinkybę, kad jau anksčiau aptartas bendrijos valdybos protokolas bei nutarimas dėl ieškovės sutuoktinio B. N. atleidimo iš sodininkų bendrijos narių yra niekinis bei pripažinus juos negaliojančiais, teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ieškiniui pareikšti. Esant tokiai nustatytai aplinkybei, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko, jos teisės nėra pažeidžiamos ir ji negali reikšti reikalavimų dėl 2014m. liepos 5d. sodininkų bendrijos „Kernavė“ ginčijamo susirinkimo narių protokolo bei šiame susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Esant nurodytam pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės pareikštą ieškinį atmetė taikydamas CPK 2 ir 5 straipsnio nuostatas.

Apylinkės teismas padaręs išvadą dėl ieškovės teisinio intereso dėl ginčo dalyko neturėjimo, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis) bei teisingai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija, dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės ir tampa neaktualūs.

Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.