- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1354-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., akcinė bendrovė (toliau -AB) SEB bankas, K. M., Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K., uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos M. M. atstovė T. Ž. pateikė skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, juo pareiškėja prašė nedelsiant panaikinti ir nesivadovauti UAB „Lovertus“ suklastotu 2019 m. balandžio 12 d. turto vertinimo aktu. Skunde nurodoma, kad vertinant pareiškėjai M. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos įgaliota atstovė T. Ž. į butą nebuvo įleista, todėl vertinant pareiškėjai priklausantį turtą pareiškėjai niekas neatstovavo. Skunde teigiama, kad nedalyvaujant pareiškėjos įgaliotai atstovei 2019 m. balandžio 12 d. UAB „Lovertus“ už akių atliktas turto vertinimas yra neteisėtas, o turto vertinimo aktas surašytas pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 34 punktą.
2. Antstolė L. P. 2019 m. balandžio 24 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui. Teismas nustatė, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/19/00215, pradėtą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl 73 376,04 Eur solidariosios skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų M. M. ir K. M. išieškotojos AB SEB banko naudai, parduodant skolininkams priklausantį įkeistą turtą.
Atsiliepimas
4. Vertindamas suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl pareiškėjos atstovės netinkamumo, teismas atsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje yra pateiktas pareiškėjos M. M. 2016 m. rugpjūčio 29 d. išduotas ir notaro patvirtintinas įgaliojimas T. Ž.. Kadangi skundas dėl antstolio veiksmų yra pateikiamas per antstolį, tai, antstolei netenkinus pareiškėjos skundo ir jį persiuntus teismui, nėra pagrindo reikalauti, kad skundą dar kartą pasirašytų pareiškėja ar jos įgaliotas asmuo pateiktų įrodymus, kad yra pareiškėjos giminaitė, turintį aukštąjį teisinį išsilavinimą. Dėl to teismas konstatavo, kad T. Ž. yra tinkama pareiškėjos atstovė pagal pavedimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad antstolė 2019 m. vasario 22 d. turto arešto aktu areštavo skolininkams M. M. ir K. M. nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2/280 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini) ir 2/242 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 9 d. antstolės padėjėja priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyrė areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Lovertus“. Teismas nustatė, kad visi procesiniai dokumentai, susiję su ekspertizės atlikimu, buvo siųsti skolininkams ir išieškotojui, taip pat ir skolininkės įgaliotai atstovei T. Ž.. Spręsdamas dėl turto vertinimo ataskaitos teisėtumo, teismas pažymėjo, kad antstolis neturi kompetencijos pripažinti turto vertinimo ataskaitą negaliojančia, tai yra teismo kompetencija (reiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka) arba atitinkamos turto vertintojų priežiūros įstaigos kompetencija. Teismas taip pat nurodė, kad apie ekspertizės atlikimo laiką pareiškėja buvo informuota tinkamai, per įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą pareiškėja ekspertui nušalinimo nepareiškė. Atliekant nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą vertintojas objekto apžiūrą atliko dalyvaujant vieno iš savininkų įgaliotam asmeniui, vertintojui buvo sudaryta galimybė patekti į objektą, tinkamai apžiūrėti vertinamą turtą ir padaryti vertinamo turto fotofiksaciją. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vykdomojoje byloje atlikta ekspertizė yra neteisinga, taip pat nepateikė įrodymų, jog ekspertizės atlikimo metu turto vertė buvo kitokia arba ekspertas pasirinko ir vertindamas turtą taikė netinkamus rinkos vertės nustatymo metodus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja M. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą ir neatsižvelgė į tai, kad, atliekant turto vertinimą, pareiškėjos įgaliotai atstovei nebuvo leista dalyvauti nustatant turto rinkos vertę, todėl tuo buvo pažeistos pareiškėjos teisės.
Atsiliepimas
6.2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į skundą nepagrįstai kėlė klausimą dėl pareiškėjos atstovės tinkamumo ir tokiais veiksmais sąmoningai didino bylinėjimosi išlaidas, kurios nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka apskritai neturėjo būti atlyginamos. Apeliantės teigimu, banko atstovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėjo būti paskirta bauda.
6.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamai nustatytą turto rinkos vertę.
6.4. Turto vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 34 punktą, nes vertinant turtą nedalyvavo pareiškėjos atstovė.
6.5. Teismas nepagrįstai AB SEB bankui iš pareiškėjos priteisė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors pareiškėja neprašė banko įtraukti į bylą, byla nebuvo nagrinėjama teismo posėdyje. Be to, už advokato padėjėjo pagalbą galima priteisti tik 50 proc. išlaidų.
6.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, turto vertintojai apžiūrint vertinamą butą, ten buvusi J. B. nepateikė jokio įgaliojimo, tačiau davė nepagrįstus nurodymus turto vertintojai.
6.7. Teismas neįvertino, kad G. B. negalėjo dalyvauti turto vertinimo procese, pasirašyti su tuo susijusių dokumentų, nes ji nėra buto savininkų teisėta atstovė.
6.8. Bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo pareiškėjos skundo nagrinėjimo, nes jai buvo žinomos aplinkybės apie pareiškėjos inicijuotą teisminį procesą dėl notarės R. K. veiksmų.
6.9. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl antstolės vykdomo išieškojimo. Apeliantės teigimu, išieškojimas iš įkeisto turto negalėjo būti pradėtas, nes skola galėjo būti išieškota iš skolininko K. M. darbo užmokesčio.
6.10. Antstolio padėjėja nepagrįstai surašė 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, nors antstolės padėjėja tokių įgaliojimų neturi.
6.11. Teismas neįvertino, jog pareiškėja negalėjo iš anksto pareikšti nušalinimo turto vertinimą atlikusiai vertintojai, nes pareiškėjai negalėjo būti žinoma, kad turto vertintoja bus šališka ir veiks ne pagal galiojančius teisės aktus.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Lovertus“ prašo pareiškėjos skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Bute, kurio turto vertės nustatymo aktas yra ginčijamas, gyvenančių asmenų konfliktai nesudaro pagrindo naikinti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą.
7.2. Turto apžiūros aktas yra pasirašytas G. B., nes ji dalyvavo turto apžiūroje kaip buto savininko K. M. įgaliotinė.
7.3. Atskirajame skunde pareiškėjos pateikiami kaltinimai turto vertintojai neturi jokio realaus pagrindo ir yra visiškai nepagrįsti.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo pareiškėjos skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo. Apeliantės ir jos įgaliotų atstovų nedalyvavimas atliekant buto vertinimą nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu turto vertės nustatymo aktą. Apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turto vertė būtų nustatyta netinkamai. Buto savininkų konfliktai nesudaro pagrindo naikinti turto vertės nustatymo aktą.
8.2. Byloje pateiktas skundas nėra susijęs su banko teise vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
8.3. Apeliantė netinkamai interpretuoja vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skolininkei nėra būtina pripažinti negaliojančiu turto vertės nustatymo aktą tam, kad vykdomojoje byloje būtų galima reikšti prieštaravimus dėl turto vertės, prašyti skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę.
8.4. Teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos banko patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl jos skundo argumentai yra deklaratyvūs.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė L. P. prašo pareiškėjos skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus dėl turto vertės, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai negali būti vertinami.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pareiškėja nepasinaudojo įstatyme numatyta teise reikšti prieštaravimus dėl turto vertės, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Civilinė byla nutrauktina.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl pareiškėjos įgalioto asmens teisės atstovauti pareiškėjai pirmosios instancijos teisme
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų pasirašė jos įgaliota atstovė T. Ž., veikianti pagal pareiškėjos M. M. 2016 m. rugpjūčio 29 d. išduotą ir notaro patvirtintiną įgaliojimą. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, be kita ko, kėlė klausimą dėl T. Ž. netinkamumo būti pareiškėjos atstove teisme pagal pavedimą. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra pateikiamas per antstolį, todėl antstolei netenkinus pareiškėjos skundo ir jį persiuntus teismui nebuvo pagrindo reikalauti, kad skundą dar kartą pasirašytų pareiškėja ar jos įgaliotas asmuo pateiktų įrodymus, kad yra pareiškėjos giminaitė, turintį aukštąjį teisinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
12. CPK 56 straipsnyje yra nurodyti asmenys, kurie gali būti teisme fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą – advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), ir kiti šiame straipsnyje nurodyti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad skundą pareiškėjos vardu pasirašiusi T. Ž. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat nėra įrodymų, jog apeliantę ir jos atstovę sieja artimas giminystės ryšys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinių asmenų atstovavimą pagal pavedimą reglamentuojančios teisės normos nenumato jokių išimčių tais atvejais, kai fizinio asmens atstovo pasirašytas procesinis dokumentas teismui pateikiamas pasinaudojus privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir nesuteikia tokiems fiziniams asmenims teisės būti atstovaujamiems asmenų, nepatenkančių į CPK 56 straipsnyje nurodytų asmenų ratą. Taigi nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog laikantis CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos pareiškėjos įgaliotos atstovės T. Ž. pasirašytas skundas teismui buvo perduotas per antstolę, savaime nelemia CPK 56 straipsnio netaikymo ir nepaneigia teismo pareigos patikrinti, ar procesinį dokumentą kito asmens vardu pasirašęs asmuo patenka į CPK 56 straipsnyje nurodytų asmenų ratą ir gali būti fizinio asmens atstovas teisme pagal pavedimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. Ž. negalėjo būti pareiškėjos M. M. atstovė teisme pagal pavedimą ir jos vardu teisme atlikti jokių procesinių veiksmų, taip pat ir pareiškėjos M. M. vardu pasirašyti skundo dėl antstolės veiksmų. Tai sudarė teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 443 straipsnio 1 dalis), o teismui šį skundą priėmus – taikyti trūkumų šalinimo institutą, o, su atstovavimu susijusių trūkumų nepašalinus, skundą palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl civilinės bylos nutraukimo
14. Šioje byloje pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų buvo prašoma nedelsiant panaikinti ir nesivadovauti UAB „Lovertus“ 2019 m. balandžio 12 d. turto vertinimo aktu.
15. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 510 straipsnio nuostata siekiama paprastesne tvarka apginti asmens teisę, kurią pažeidė antstolis, – ji apginama pripažinus, kad antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tuo pagrindu juos panaikinus, o jeigu pripažįstama, jog antstolis neteisėtai atsisakė juos atlikti – įpareigojus tuos veiksmus atlikti. CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad įrodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nėra suformuluota ir pareikšta jokių reikalavimų, susijusių su vykdomojoje byloje antstolės L. P. atliktų vykdymo veiksmų ar atsisakymu juos atlikti teisėtumu, t. y. skundu nėra prašoma panaikinti jokio antstolės priimto patvarkymo ar kito atlikto procesinio veiksmo, taip pat nėra pareikšta reikalavimų įpareigoti antstolę atlikti vykdymo veiksmus, kuriuos antstolė galbūt nepagrįstai atsisakė atlikti. Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamas UAB „Lovertus“ 2019 m. balandžio 12 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas nėra antstolės veiksmas, galintis būti teisminio nagrinėjimo dalyku CPK 510 straipsnio prasme.
18. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuoroda apie turto vertinimo ataskaitos nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka nereiškia, kad tai gali būti daroma tik pareiškiant ieškinį teisme dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas yra dokumentas, kuriuo remdamasis antstolis vykdomojoje byloje gali nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, priimdamas šiuo klausimu atitinkamą patvarkymą (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Pats UAB „Lovertus“ turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas, neginčijant antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo, savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja savo galbūt pažeistas teises, susijusias su galbūt netinkamai nustatyta areštuoto turto rinkos verte, turi galimybę apginti vykdomojoje byloje pasinaudodama CPK įtvirtintomis teisėmis prašyti skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, teikti antstolei kitokią areštuoto turto rinkos vertę patvirtinančius įrodymus, įstatymo nustatyta tvarka skųsdama su areštuoto turto įkainojimu susijusius antstolės veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, taip pat naudodamasi kitomis skolininkui įstatymo suteiktomis teisėmis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateiktu skundu pareiškėjos pareikšto reikalavimo nagrinėjimas nesukurs teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir sudaro civilinės bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
19. Nustatęs civilinės bylos nutraukimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Kadangi byloje yra nustatytas CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas civilinės bylos nutraukimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra tikslinga grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir šalinti su atstovavimu susijusius pareiškėjos skundo trūkumus. Įvertinus nurodytas aplinkybes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl antstolio veiksmų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302, 338 straipsniai).
Dėl apeliantės prašymo išreikalauti civilinę bylą
21. Atskirajame skunde apeliantė pateikė teismui prašymą išreikalauti ir pridėti Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-47-889/2019. Kadangi civilinė byla yra nutraukiama, apeliantės pašymas dėl bylos išreikalavimo ir pridėjimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Byloje yra pateikti įrodymai apie suinteresuoto asmens AB SEB banko patirtas 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat pateiktas AB SEB banko prašymas atlyginti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
23. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos (skolininkės) ir suinteresuoto asmens AB SEB banko (išieškotojo) suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens AB SEB banko patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
24. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
25. Nagrinėjamu atveju teisminį procesą dėl antstolės veiksmų inicijavo pareiškėja, kuri, veikdama per netinkamą atstovę, pareiškė realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeliantį reikalavimą, nesusijusį su antstolės atliktų vykdymo veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumu. Akivaizdu, kad šie veiksmai lėmė suinteresuoto asmens AB SEB banko patirtas atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į skundą, taip pat atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Civilinės bylos nutraukimas nėra nulemtas išieškotojo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir išieškotojos AB SEB banko suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra skirtingas, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 242 Eur pirmosios instancijos teisme ir 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 605 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui iš pareiškėjos M. M. 605 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.