- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-328-278/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-328-278/2014
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00973-2013-6
2014 m. gegužės 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-434/2014 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. M., institucijai, teikiančiai išvadą – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. nurodė, kad jos ir atsakovo A. M. duktė S. M. gyvena kartu su motina atsakovui priklausančiame name, Vabalninko mst., Biržų r.. Nurodė, kad ji negali pati pasirūpinti dukros gyvenamuoju būstu. Prašė teismo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį po 150 Lt bei išlaikymą turtu, atsakovui priklausančiu žemės sklypu bei statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu prašė, teismui netenkinant reikalavimo priteisti išlaikymą turtu, priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai S. M. priteisė išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-01 iki dukters pilnametystės. Nustatė, kad abi šalys dirba, turi registruotino turto, atsakovas neginčijo dukters poreikių dėl lengvo neįgalumo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vaiko amžių bei ieškovei tenkančią vaiko kasdienę priežiūrą, teismas darė išvadą, jog atsakovas A. M. gali dukters išlaikymui prisidėti didesne išlaikymo dalimi, po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2014-01-01, nes iki tol jis teikė išlaikymą. Nurodė, kad tenkinti ieškovės prašymo išlaikymą priteisti turtu, nėra pagrindo, nes iš turto nebūtų gaunamos vaikui skirtos pajamos, o ir pačiam turtui reikėtų papildomų išlaidų, ką patvirtino ieškovė. Teismas konstatavo, jog konkrečiu atveju kas mėnesį mokamos periodinės išmokos geriausiai užtikrintų kasdienius vaiko poreikius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą ir priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-01. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės tiesės normas. Nurodo, jog atsakovas be mokamų išmokų prie dukters auginimo neprisideda, jai vienai tenka vaiko priežiūra, todėl jis turi teikti didesnį išlaikymą, nei teismas priteisė, nes yra jaunas, darbingas, turi galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, neturi išlaikytinių, turi kitų pajamų, tačiau ji to negali įrodyti. Teigia, jog teismui nepriteisus išlaikymo turtu, ji turės ieškoti kito gyvenamojo būsto, nes dabartiniam reikia remonto, o atsakovas namo neremontuoja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teigia, kad apeliantė, prašydama priteisti 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, pažeidė CPK 312 straipsnį, draudžiantį apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė išlaikymą dukrai prašė iš atsakovo A. M. priteisti periodinėmis išmokomis ir turtu, tačiau atsakovas gauna pastovias pajamas, todėl išlaikymą priteisti ir turtu, nėra pakankamo pagrindo. Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinis teismas yra konstatavęs, jog turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas (motina) netenka turto dalies. Be to, vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Dėl to, kad vienas iš tėvų netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Iš ieškovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad prašomam turtui išlaikyti reikalingos papildomos išlaidos, tačiau jų atsakovas neskiria. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisus išlaikymą turtu, neabejotinai nukentėtų šalių dukters interesai, nes būsto remontui yra reikalingos lėšos. Duomenų, kad prašomą turtą priteisti kaip išlaikymą būtų galima realizuoti ir gautas pajamas skirti vaiko išlaikymui, jo gydymui, apeliantė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog R. K. su dukra yra leidęs gyventi jam nuosavybės teise gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), tiek kiek ji nori, kas leidžia daryti išvadą, jog šalių duktė yra aprūpinta gyvenamuoju plotu. R. K. patvirtino, jog atsakovas nuo 2012 metų minėtame name nebesilanko. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių dukrai kyla grėsmė netekti gyvenamosios vietos dėl avarinės pastatų būklės ar atsakovui nutarus turtą parduoti, ar pasiūlius ieškovei atlaisvinti patalpas, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl išlaikymo priteisimo turtu, vertintini kritiškai. Be to, įvertintina aplinkybė, jog naudodamasi atsakovui priklausančiu turtu, ieškovė turi teisę daryti einamąjį remontą ir tuo užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas dukrai.
Spręsdamas klausimą dėl periodinio išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nors teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nuo tėvų turtinės padėties ir kt.. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas bei išlaikytinių skaičių. Byloje nustatyta, jog ieškovė R. K. yra dirbanti, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 1 068 Lt (neatskaičius valstybinio socialinio draudimo mokesčių), gauna už dukters neįgalumą 360 Lt pašalpą (b. l. 48-50, 74). Byloje esantys nekilnojamojo turto registrų duomenys patvirtina, kad R. K. nekilnojamojo turto neturi, jos vardu 2008-09-18 yra registruotas 1995 m. gamybos automobilis Opel Astra ir 2014-03-12 registruotas 2002 m. gamybos automobilis Ford Focus (b. l. 76, 78). Atsakovo A. M. gaunamas atlyginimas yra apie 1 366 Lt (neatskaičius valstybinio socialinio draudimo mokesčių, b. l. 75). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, A. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su statiniais, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė ir duktė; 1999 m. gamybos automobilis VW Sharan, 1998 m. gamybos automobilis Renault Master, 1989 m. gamybos automobilis VW Passat (b. l. 77, 79-82). Byloje neginčijamai nustatyta, šį faktą pripažįsta ir atsakovas, jog šalių dukra turi specialių poreikių, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, todėl jos gydymui yra reikalingos papildomos lėšos (b. l. 46, 48-50). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda ir atsakovas, nepaisant geranoriškai mokamų reguliarių išmokų, nuo dukters auginimo, rūpinimosi ja, yra nusišalinęs. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaunamas A. M. pajamas, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 350 Lt. Ieškovė nepateikė neginčijamų duomenų, jog atsakovas turi kitų pajamų, išskyrus gaunamą darbo užmokestį Vilniaus Universitete, todėl padidinti priteistą išlaikymo sumą, nėra pakankamo pagrindo (b. l. 48-50). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovė R. K. nenurodė, kokio dydžio lėšos kas mėnesį yra reikalingos dukters išlaikymui. Nustatyta, kad S. M. yra paskirta 360 Lt neįgalumo pašalpa. Kolegija daro išvadą, kad šiuo metu šalių dukrai, atsižvelgus į jos amžių, poreikius, skirtinas lėšas medicininėms priemonėms, kas mėnesį yra reikalinga apie 800 Lt. Nors ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, tačiau ir R. K. gaunamomis lėšomis turi prisidėti prie dukters išlaikymo. Be to, CK 3.201 straipsnio 2 dalis nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, todėl dėl dukters neįgalumo padidėjus išlaidoms, ieškovė R. K. turės teisę prašyti teismo pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir formą. Be to, prireikus, teismas gali priteisti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 3 d.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
A. M. nurodo, jog apeliaciniu skundu prašydama priteisti dukrai 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, atsakovė pažeidė CPK 312 straipsnį, draudžiantį apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šis teiginys iš dalies teisingas, tačiau CPK 376 straipsnio nuostatos numato, jog nagrinėjant šeimos bylas teismas turi būti aktyvus, be to, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str.3 d.). Šią teisę turi ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą ir nustatęs, jog išlaikymas vaikui priteistas pažeidžiant jo interesus, turi teisę, pranešęs apie ketinimą peržengti apeliacinio ribas dalyvaujantiems byloje asmenims, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo apeliaciniame skunde, periodinio išlaikymo dydį nustatyti įvertinęs tėvų turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.