Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00792-2012-1

2012 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžiu, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-09 nutartimi patikslintas, neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė dvejų (2) metų dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad 2012-06-01, apie 16.08 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, (duomenys neskelbtini) , su žirklių dalimi tyčia sulaužė J. L. priklausančio automobilio „V. P. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę ir taip įsibrovė į minėtą automobilį, pasikėsino iš jo pagrobti 5 litų vertės 160 g pakuotę su dešrelėmis „Tarybinės karštai rūkytos dešrelės“, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi jį pastebėjo ir sulaikė policijos pareigūnai. Tokiu būdu E. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į saugyklą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. neneigia faktinių bylos aplinkybių, tačiau mano, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nepilnai ir neišsamiai, todėl padarė neteisingas išvadas dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės ir paskyrė per didelę bausmę. Nuteistasis neįsivaizduoja, kaip jis, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, galės sumokėti piniginę baudą. Apeliantas nesutinka, kad yra recidyvistas, atkakliai nenorintis keisti savo gyvenimo būdo. Nurodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusioji už patirtą skriaudą jam atleido, materialinė žala atlyginta, jis yra jauno amžiaus, užsiregistravęs Darbo biržoje, nori mokytis ir turėti šeimą, o neatlikinėti bausmę kolonijoje. Nuteistasis E. L. prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji dėl skundo pasisakyti nepageidavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nepilnai ir neišsamiai, todėl padarė neteisingas išvadas dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės, tačiau motyvų, pagrindžiančių savo tokius teiginius, apeliantas nenurodė, prašė sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistojo E. L. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta ne vien tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog vagystė įsibraunant į automobilį, kai tai padaroma įveikiant mechanines kliūtis, laikoma padaryta įsiraunant į saugyklą (LAT kasacinė byla Nr. 2K-418/2012 ir kt.) ir kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, todėl pagrobto iš automobilio turto vertė veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. įtakos neturi.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę E. L., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis E. L. pasikėsino padaryti tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). E. L. už tokio pat pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei anksčiau teistas net 3 kartus (b. l. 62–67), niekur nedirba.

Nuteistasis E. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. 2010-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jam buvo paskirta 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda. Per tuos pačius metus E. L. padarė dar keletą analogiškų nusikalstamų veikų, už kurias Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant. Po to, kai 2010-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. L. buvo nubaustas bauda, nesumokėjęs paskirtos baudos, praėjus vos trims mėnesiams, jis vėl padarė analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., už kuriuos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant. E. L. buvo suteikta galimybė dirbti, mokytis, kurti šeimą ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės rodo, kad E. L., nors ir būdamas jauno amžiaus, nusikalstamas veikas daro nuolat, pasitaisyti nelinkęs ir to daryti neketina, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistajam E. L. už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, subendrinant paskirtas bausmes taikytas dalinis bausmių sudėjimo principas (BK 64 str. 1, 3 d.), todėl dar labiau švelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.