- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- I-3527-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00115-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. K., R.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K, skundą atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui paduotu skundu (b. l. 2-7) prašė: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 641 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę įskaityti pareiškėjui į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Skapiškio seniūnija, Kupiškio rajonas, priežiūros ir tvarkymo darbus; 3) išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., kadangi jis nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjo paaiškinimais, minėtoje veikloje jis nedalyvavo dėl to, kad nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojosi jo motinai priklausančia žoliapjove, o jo motina mokėjo už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjas tvirtino, kad jis, šienaudamas valstybinės žemės plotą, atidirbo daugiau negu reikalaujama, atsakovė minėtuosius darbus turėjo užskaityti kaip jo atliktą visuomenei naudingą veiklą bei paskirti ir ginčo laikotarpiu kas mėnesį pareiškėjui mokėti socialinę pašalpą. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad Savivaldybės administracijos veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau- ir Konstitucija), jis yra verčiamas atidirbti antrą kartą, prašė nagrinėjamą bylą sustabdyti ir perduoti ją nagrinėti Lietuvos Konstituciniam Teismui (toliau- ir Konstitucinis Teismas), kad jis įvertintų Savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 30-36) nurodė, ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), kuris nustatė, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 10 d. pagal Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui išrašytą Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 1267 (toliau – ir Siuntimas), tuo pažeidė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, Socialinės paramos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos. 2017 m. gruodžio 5 d. išrašytu Siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. gruodžio 20 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti visuomenei naudingą veiklą. 2018 m. vasario 12 d. Socialinės paramos skyrius gavo Skapiškio seniūnijos Pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 168 (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas pagal išduotą Siuntimą naudingos veiklos neatliko, per Siuntime nurodytą laikotarpį dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė ir Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė. Atsakovės teigimu, pareiškėjo nurodytiems 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir Pranešimas apie R. K. visuomenei naudingos veiklos atlikimą Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra teikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (Socialinės paramos skyriuje registruotu 2018-02-26) kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio (b. l. 44-50). Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 641 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (b. l. 10), kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).
Ginčo teisinius santykius dėl piniginės socialinės paramos teikimo reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas). Socialinės paramos įstatyme reglamentuojami piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – ir piniginė socialinė parama) teikimo principai, finansavimo šaltiniai, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšys, jų dydžiai ir teikimo sąlygos. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte pateikiamas piniginės socialinės paramos sąvokos išaiškinimas, pagal kurį tai – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Piniginė socialinė parama yra skirstomas į rūšis: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato pareigą socialinės paramos gavėjui dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, savivaldybės administracija turi teisę neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų arba nutraukti jos teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.
Įgyvendinant Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255, kuriuo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 punkte apibrėžta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Organizuojant visuomenei naudingą veiklą, atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita (Tvarkos aprašo 6 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, visuomenei naudingai veiklai priskiriamas aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1. punktas); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2. punktas); <...> kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7. punktas). Visuomenei naudinga veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (8 punktas). Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 punktas), o Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 punktas). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 punktas). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 punktas). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 punktas).
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-120 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja piniginės socialinės paramos kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo tvarką, trūkstamų dokumentų pateikimą, pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo, mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimą, paramos teikimo nepinigine forma būdus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų teises ir pareigas. Aprašo 67.6 punkte įtvirtinta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pareiškėjui Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. R4-3659 pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 5 d. siuntimas Nr. 1267 atlikti visuomenei naudingą veiklą (b. l. 37-38). Siuntime nurodyta, kad jis iki 2017 m. gruodžio 30 d. turėjo atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią Varpo g. 4, Skapiškyje, Skapiškio sen., pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – į Kupiškio r. savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 72 val. trukmės visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 10 d. Tačiau pareiškėjas į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, ką patvirtina Skapiškio seniūnijos 2018 m. vasario 12 d. pranešimas Nr.168 (b. l. 39) bei paties pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nei Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Teismo posėdžio metu duoti atsakovės atstovo - Skapiškio seniūnijos seniūno V. J. paaiškinimai patvirtina, kad Skapiškio seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Minėtieji duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko.
Atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje pareiškėjas grindė tuo, kad jis, padedamas motinos ir tėvo, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo (šienavo) valstybinės žemės sklypą, esantį Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), greta pareiškėjo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos raštai (b. l. 13, 15). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad G. K. su šeimos nariais, tarp jų ir pareiškėju, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį valstybinės žemės sklypą.
Minėta, jog visuomenei naudingos veiklos sąvokos apibūdinimas pateikiamas Tvarkos aprašo 2 punkte. Sistemiškai vertinant Tvarkos aprašo III skyriaus, reglamentuojančio telkimo visuomenei naudingai veiklai įgyvendinimo nuostatas, daroma išvada, kad tai ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos, ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Todėl teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose Nr. A502-1722/2013, Nr. A143-770/2014, Nr. A-391-822/2016, Nr. A-1620-520/2017, kuriose teismas išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinius skundus dėl atsakovės sprendimų, susijusių su socialinės paramos neskyrimu pareiškėjui skirtingais laikotarpiais. Nurodytose apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose dėl socialinės paramos neskyrimo pareiškėjas prašė pripažinti jo iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės sklypo tvarkymo bei priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos įskaityti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1620-502/2017 konstatavo, jog tokie vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai.
Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, konkrečiu atveju – į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtąja praktika, teismas pareiškėjo reikalavimą įskaityti iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės ploto priežiūros darbus į visuomenei naudingos veiklos atlikimą laiko nepagrįstu, konstatuoja, kad pareiškėjas nevykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Nustačius, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.
Pareiškėjas prašė bylą sustabdyti ir ją perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnį, Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Šio įstatymo 30 straipsnis nustato, kad Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus. Bylos dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, t. y. asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktų, nepriskirtinos nagrinėti Konstituciniam Teismui, tokios bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 1, 2, 3, 17 straipsnių nuostatas priskirtinos nagrinėti administraciniams teismams. Todėl nėra jokio pagrindo bylą perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui.
ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tik teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-78/2012). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, o ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytinas Socialinės paramos įstatymas galėtų prieštarauti Konstitucijai. Todėl teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.