- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1934-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32546-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- VšĮ automobilių sporto klubo „Kaukaras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ automobilių sporto klubo „Kaukaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas VšĮ automobilių sporto klubas „Kaukaras“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ ir bankrutavusiai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis (apsimestiniais sandoriais) 2014 m. lapkričio 20 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutartį (šios sutarties dalį dėl 120 483,19 EUR paskolos ieškovui suteikimo); taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles, perkeliant atsakovui UAB „Asnita“ ieškovo teises ir pareigas pagal būsto kredito sutartį; pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutarties dalį dėl 12 164,04 EUR paskolos ieškovui suteikimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovo teigimu, patenkinus ieškinio reikalavimus būtų konstatuotas tik ginčijamos Preliminariosios sutarties ir Kredito sutarties dalies negaliojimo faktas dėl apsimestinio jų pobūdžio, o atsakovų atžvilgiu būtų pritaikytos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Be to, pripažinus negaliojančia ieškovo ir Atsakovo 2 sudarytos kreditavimo sutarties dalį dėl 12.164,04 EUR paskolos suteikimo CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, restitucija taip nebūtų taikoma, nes aukščiau nurodyta sumą išmokėjus ieškovui pastarasis ją grąžino Atsakovui 2. Taigi, patenkinus ieškovo reikalavimus iš esmės būtų konstatuotas tik ginčijamų sandorių negaliojimo faktas, o ieškovas savaime negautų jokios turtinės naudos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl pareikšdamas šį ieškinį ieškovas už jį sumokėjo paprastą žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą.
3. Ieškovas remiasi suformuota teismų praktika, kurioje nurodoma, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2001; 2009-07-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-334/2009)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
5. Teismas nustatė, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti.
6. Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį – būsto kredito sutarties dalį dėl 120 483,19 EUR paskolos suteikimo – yra turtinio pobūdžio ir tokio reikalavimo suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, t. y. pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. (Ieškinyje nurodomos kasacinio teismo nutartys priimtos dar iki įsigaliojant CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatoms, todėl į jas nėra pagrindo atsižvelgti). Kadangi reiškiamų ieškinio turtinių reikalavimų suma viršija 40 000 EUR, tai tokie reikalavimai neteismingi apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas VšĮ automobilių sporto klubas „Kaukaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas ieškinyje neprašo priteisti jam kokios nors piniginės sumos ar konkretaus materialaus turto. Taip pat ieškovas neprašo taikyti restitucijos nei savo, nei atsakovų atžvilgiu. Ieškovas, reikalauja tik pripažinti apsimestiniu sandoriu 2014-11-24 būsto kredito sutarties Nr. P14/00077 dalį dėl 120.483,19 EUR paskolos suteikimo ir šioje dalyje taikyti CK 1.87 str. 1 d. įtvirtintą teisių gynimo būdą, t. y. pripažinti šioje dalyje sandorį negaliojančiu bei taikyti sandorio, kurį šalys iš tiesų turėjo galvoje taisykles, perkeliant atsakovui UAB „Asnita“ ieškovo teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Minėti ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai neturtinio pobūdžio, nes pareikšti dėl teisinių santykių modifikavimo ir nėra susiję nei su turto priteisimu, nei su restitucijos taikymu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog aukščiau paminėtas ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio.
8.2. Neturtinio pobūdžio yra ir ieškinio reikalavimas pripažinti 2014-11-24 Būsto kredito sutartį Nr. P14/00077 dalyje dėl 12.164,04 EUR paskolos ieškovui suteikimo negaliojančia ab initio, kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu minėtoje dalyje, ieškovas neprašo taikyti restitucijos, kadangi Atsakovui 2 išmokėjus aukščiau nurodyta sumą ieškovui, pastarasis ją grąžino Atsakovui 2, pervesdamas, kaip papildomą pajinį įnašą. Be to, pripažinus šioje dalyje sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, restitucija neturėtų būti taikoma ir CK 6.145 str. 2 d. pagrindu, nes turint omenyje tai, jog Atsakovas 2 yra bankrutuojanti kredito unija, ieškovo padėtis nesąžiningai pablogėtų, kadangi realus pajinio įnašo susigrąžinimas po pritaikytos restitucijos pasidarytų realiai neįmanomas. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sutarties pripažinimas negaliojančia nelemia restitucijos taikymo, toks ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c. b. Nr. 2A-723/2012).
8.3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad už ieškinio reikalavimą pripažinti apsimestiniu sandoriu 2014-11-24 būsto kredito sutarties Nr. P14/00077 dalį dėl 120.483,19 EUR paskolos suteikimo, mokėtino žyminio mokesčio suma turi būti apskaičiuota pagal CPK 85 str. 1 d. 11 p. Minėtame CPK straipsnyje nurodytos taisyklės yra taikomos tik tose civilinėse bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriose patenkinus tokius reikalavimus būtų taikoma restitucija, nes tokiu atveju laikoma, jog yra pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašo taikyti restitucijos, todėl toks jo reikalavimas yra neturinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo VšĮ automobilių sporto klubo „Kaukaras“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.
13. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas jų – ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam buvo paduotas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Būtent šį atsisakymo priimti ieškinį pagrindą nustatė pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį.
14. Ieškovas su tokia išvada nesutinka, yra įsitikinęs, kad būtent Vilniaus miesto apylinkės teismas turi nagrinėti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes, ieškovo manymu, ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio.
15. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
16. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 EUR, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
17. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas lemia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančia būsto kredito sutarties dalį dėl 120 483,19 EUR paskolos suteikimo, pareiškė turtinį reikalavimą, kuris turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu priklausomai pagal grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę (CPK 85 straipsniu 1 dalies 11 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne) turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai (turtinio ar neturtinio pobūdžio) kyla ginčo išsprendimo atveju.
20. Pareikštu ieškiniu ieškovas (apeliantas) prašo negaliojančiais (pripažinti niekiniais) 2014 m. lapkričio 20 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutartį (šios sutarties dalį dėl 120 483,19 EUR paskolos ieškovui suteikimo), 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutarties dalį dėl 12 164,04 EUR paskolos ieškovui suteikimo.
21. Ieškinį apeliantas grindžia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, t. y. įrodinėja, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja, taip pat CK 1.87 straipsnio (apsimestinis sandoris) ir 1.91 straipsnio (dėl pagaulės sudarytas sandoris) pagrindais.
22. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
23. Nors ieškinyje ieškovas ir neprašo taikyti restitucijos, tačiau teismui konstatavus ginčo sandorio niekinį pobūdį, restitucijos klausimą teismas turės išspręsti ex officio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neįgys jokios turtinės naudos, nes priešingai ne teigia apeliantas, teismui pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovas būtų atleistas nuo tolimesnės prievolės pagal 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutartį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ vykdymo.
25. Taigi apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškinio patenkinimo atveju jam nebūtų priteistas joks turtas, nepaneigia jo pareikšto ieškinio turtinio pobūdžio, nes pastarajam konstatuoti teisiškai reikšminga, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra ne tik ieškovo gaunamas turtas, bet ir kitokia turtinė nauda (šiuo atveju atleidimas nuo turtinės prievolės pagal 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutartį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ ), taip pat ir atsakovams atsirandantys turtiniai padariniai. Tokį CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimą yra pateikęs ir kasacinis teismas, pažymėjęs, kad „turtinės naudos gavimas“, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą kaip turtinį, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje, o sisteminis ir gramatinis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto normų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais prašoma taikyti restituciją ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).
26. Šiuo atveju ieškovas siekia išvengti piniginės prievolės grąžinti bankrutuojančios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ reikalaujamą skolą pagal 2014 m. lapkričio 24 d. būsto kredito sutartį. Kadangi ieškiniu ieškovas iš esmės siekia išvengti piniginės prievolės, todėl tokie ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 85 straipsnio 11 punkte nustatytas taisykles.
27. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tik tada, kai ieškovas turi galimybę gauti turtinės naudos tuo atveju, jei bus sandoris pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad apelianto nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų, įtvirtinančių specialią žyminio mokesčio dydžio nustatymo tvarką sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose.
28. Šiuo atveju ieškovo žyminis mokestis už ieškinį skaičiuotinas pagal ieškovo likusias mokėtinas sumas kreditoriui bankrutavusiai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ (ieškovas ieškinyje nurodo 44.503,45 EUR), kurių grąžinimo prievolės ieškovas siekia išvengti.
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.