- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1950-940/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00769-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybei
- Advokatai
- Inga Radinienė, Arūnas Kišonas
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atstovei Jurgitai Plesnevičienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Statkorpas AB atstovei Agnei Navickaitei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ atstovui advokatui Arūnui Kišonui,
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, dėl sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Statkorpas AB, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Rymonta“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7 681,50 Eur turtinę žalą, 5 000,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 13 val., važiuodama elektriniu paspirtuku Xiaomi Mi M365, Panevėžio mieste, Klaipėdos gatve, dviračių taku link Vilniaus – J. Basanavičiaus gatvių sankryžos ties namu Nr. 6 (Vilniaus g.), nesant jokių įspėjamųjų ženklų, juostų, kitų apsaugos priemonių, negalėdama iš anksto numatyti kliūties, ieškovė įvažiavo į išardytą ir be šaligatvio plytelių paliktą smėlio duobę, kuri nebuvo matoma, ko pasėkoje vertėsi, buvo nublokšta nuo paspirtuko ir sužalota. Prieš kelias dienas iki įvykio vykdama į darbą buvo pastebėjusi, kad atliekami remonto darbai (iškasami apšvietimo stulpai). Nurodytoje atkarpoje buvo pastatyti aptvėrimai, visas šaligatvis buvo užtvertas, o 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovei važiuojant dviračių taku nebuvo aptvėrimų, įspėjamųjų ženklų, statybinių medžiagų ir automobilių, darbuotojų, atliekančių statybos darbus. Dviračių takas buvo tuščias ir lygus, todėl ieškovė ramiai, įprastai vyko dviračių taku ir nesitikėjo, kad jame bus palikta nesupresuoto smėlio, nepilnai užpildyta duobė. Prieš griūvant nuo paspirtuko matė, kad per šaligatvį prie mašinos ėjo moteris. Nekeisdama važiavimo krypties sulėtino greitį, kuris buvo gal apie 10 km/h bei visą dėmesį sukoncentravo, kad neįvyktų kontaktas su pėsčiąja, todėl duobės, kurios pagrįstai negalėjo numatyti ir tikėtis, nepastebėjo.
3. Įvykio metu buvo apgadintas ir paspirtukas: įbrėžtas ratas, pats paspirtukas apibraižytas, nutrūko stabdžių troseliai. Ieškovė pažymėjo, kad apsaugos priemonių nedėvėjo, nes pagal paspirtuko galią jų nereikėjo. Jai buvo žinoma apie paspirtuko techninėje specifikacijoje nurodytą amžiaus ribą, tačiau ji nesijautė, kad dėl amžiaus negalėtų važiuoti. Iki įvykio paspirtuku važinėjo apie metus laiko.
4. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas. Ieškovė buvo nukreipta ortodonto konsultacijai, nuskausminta, nuimtas dantų tiltas, operaciniu būdu pašalinti 15 ir 13 dantys. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų, dešinės plaštakos penkto delnakaulio ir dviejų dantų lūžių bei vieno danties šaknies įskilimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
5. Gatvė, kurioje įvyko įvykis, nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybė su Statkorpas AB sudarė rangos darbų sutartį dėl Panevėžio miesto Klaipėdos gatvės dalies ir Vilniaus g. dalies pietinės pusės apšvietimo remonto ir elektromobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbų atlikimo. Statkorpas AB 2020 m. rugsėjo 15 d. pasirašė subrangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Šiaulių Rymonta“.
6. Trečiųjų asmenų veiksmai pasireiškė netinkamu veikimu, neveikimu, tai yra nepasirūpinimu, kad šaligatvio danga būtų be trūkumų, o šaligatvio dangos remonto darbai būtų atlikti laikantis saugumo reikalavimų, darbų atlikimo metu būtų pastatyti įspėjamieji ženklai, perspėjantys užrašai apie atliekamus remonto darbus, aptvėrimai, siekiant išvengti kad pėstieji, paspirtuku važiuojantys asmenys nepatektų į šaligatvio remonto metu atsivėrusias ir paliktas be apsaugos duobes. Tačiau trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos nepašalina Panevėžio miesto savivaldybės, kaip gatvės savininkės (valdytojos), atsakomybės už kilusią žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnį. Įvykis įvyko dėl tos priežasties, kad eismo saugumui grėsmę keliantis dviračių tako defektas nebuvo pažymėtas, neaptvertas, todėl ieškovės patirtą žalą lėmė neteisėtas Panevėžio miesto savivaldybės neveikimas, rangovo, subrangovo darbų nepriežiūra. Įvykio metu gatvės valdymas nebuvo perduotas rangovui. Sprendimą perduoti gatvės valdymą rangovui turėjo priimti savivaldybės taryba, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad toks savivaldybės tarybos sprendimas būtų buvęs priimtas.
7. Ieškovė pažymėjo, kad tik 2020 m. birželio 9 d. buvo naujai susiprotezavusi ir susigydžiusi dantis. Netekus priekinių viršutinių dantų reikėjo atlikti implantavimo procedūrą ir implantuoti keturis implantus. Iš viso netektų dantų šalinimo, implantavimo, protezavimo išlaidos sudaro 7 578,84 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 102,66 Eur papildomas išlaidas dėl būtinų vaistų ir gydymui reikalingų priemonių įsigijimo, todėl iš atsakovės prašo priteisti 7 681,50 Eur turtinę žalą.
8. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, patirti daugybiniai kūno sumušimai (krūtinės ląstos, rankų, kojų, galvos), patirtas nosies lūžis, dešinės plaštakos penkto delnakaulio lūžis, sužalotas veidas, susiūtos žaizdos kaktoje, sumušti dantys, netekti trys dantys, taigi, dalis sveikatos sutrikimų negrįžtami, jų sugydyti ir atstatyti negalima, pasitelkta protezavimo, implantavimo pagalba. Ieškovė patyrė skausmą, išgyvenimus, gydymosi nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, išvaizdos pasikeitimą, netekus dantų – maisto kramtymo, pasisavinimo nepatogumus, susijusius su pasikeitusia mityba, pasikeitusia kalba ir išvaizda. Ieškovė gyveno be dantų (laikinas protezas nesilaikė) daugiau nei metus laiko. Tuo laikotarpiu bendravimas su aplinkiniais buvo apribotas, ieškovė jautėsi nepatogiai, nejaukiai, vengė bendrauti su vaikais, draugais, niekur nekeliavo, nedalyvavo krikšto sūnaus jubiliejuje. Ieškovė turėjo prisitaikyti prie pasikeitusios mitybos – iš esmės valgyti galėjo tik trintą maistą. Žaizdos kaktoje gijo ilgai, liko randai, lūpoje liko surandėjusi siūlė – randas, dėl nosies lūžio jaučiamas potrauminis randas, dešinės rankos kaulo lūžio vieta skausminga. Atsižvelgiant į tai, patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 5 000 Eur suma, kurią taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Šalies argumentai
9. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose, atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis su Statkorpas AB dėl Panevėžio miesto Klaipėdos g. dalies (nuo J. Tilvyčio g. iki Vilniaus g.) ir Vilniaus g. dalies (nuo Klaipėdos g. iki J. Basanavičiaus g.) pietinės pusės apšvietimo remonto ir elektromobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbų atlikimo iki 2020 m. spalio 30 d. 2020 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo rangovas perdavė atsakovei pagal sutartį atliktus darbus, o Panevėžio miesto savivaldybė juos priėmė ir įsipareigojo už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.
10. Rangos sutartimi atsakovė perdavė Vilniaus gatvės valdymo teisę Statkorpas AB. Pagal sudarytą sutartį rangos darbų vykdymo metu būtent rangovas privalėjo garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną darbų teritorijoje, savo darbo zonoje, įskaitant gretimos aplinkos apsaugą, greta darbų teritorijos gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Rangovas taip pat įsipareigojo įrengti laikinus aptvėrimus, o baigus darbus juos išardyti; užtikrinti, kad į objektą, medžiagų saugojimo aikšteles ar vietas nepatektų pašaliniai asmenys.
11. Taigi, rangovas privalėjo užtikrinti sutarties objekto, įskaitant ir ginčo objektą, priežiūrą ir saugumą. Rangovas, demontavęs apšvietimo stulpo atramą, neužtikrino saugumo toje vietoje, o tai ir buvo žalos atsiradimo priežastis. Tik rangovas žalos padarymo metu turėjo realią galimybę tokios žalos padarymo išvengti, nes žalos padarymo metu naudojosi, prižiūrėjo sutarties objektą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad atsakovei iki Statkorpas AB šioje byloje pateikto 2022 m. balandžio 28 d. atsiliepimo nebuvo žinoma, kad buvo sudaryta subrangos sutartis su uždarąją akcinę bendrovę „Šiaulių Rymonta“. Rangovas privalėjo informuoti atsakovę apie subrangovą, tačiau nepaisant to, rangovas yra atsakingas už subrangovo veiklą vykdant sutartį.
12. Atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes žalos atsiradimo priežastis buvo ne Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų neteisėti veiksmais ar neveikimas, o žala kilo dėl rangovo, kurio žinioje buvo sutarties objektas, veiksmų. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad rangovas turėjo tinkamai pasirūpinti vietos apsauga. Imperatyvi atsakovės pareiga prižiūrėti vykdomos darbus norminiuose teisės aktuose nėra numatyta.
Atsiliepimas
13. Atsakovė ieškinį prašo atmesti ir tuo pagrindu, kad įvykis įvyko dienos metu, oro sąlygos ir kelio matomumas buvo geras, ieškovei buvo žinoma, kad šaligatvio atkarpoje prieš kelias dienas iki įvykio buvo vykdomi remonto darbai. Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, o tai lėmė žalos atsiradimą.
14. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Statkorpas AB su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad valdymo teisė Statkorpas AB nebuvo perduota. Tai nebuvo numatyta rangos sutartyje. Statkorpas AB savarankiškai spręsti dėl gatvės valdymo negalėjo, kadangi tik vykdė darbus pagal projektą. Statkorpas AB pats jokių darbų neatliko, nes rangovas dėl apšvietimo įrengimo darbų vykdymo 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė subrangos sutartį su subrangovu uždarąja akcine bendrove „Šiaulių Rymonta“, kuri įsipareigojo atlikti šiuos darbus bei juos vykdyti laikydamasi visų darbų saugą užtikrinančių reikalavimų. Subrangovas darbus pradėjo vykdyti anksčiau nei buvo suderintas galutinis sutarties tekstas – darbai buvo vykdomi nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. Atlikti darbai perduoti rangovui 2020 m. spalio 30 d., tai yra jau po įvykio.
15. Subrangovas savo parašu patvirtinto, kad statybvietę jis perėmė dar iki įvykio – 2020 m. rugsėjo 22 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktu, ir tos pačios dienos data pasirašė tarpusavio atsakomybės ribų paskirstymo aktą, kuriuo subrangovas prisiėmė visą atsakomybę už darbų saugos reikalavimų objekte vykdymą.
16. Darbų techninio projekto aiškinamajame rašte numatyta uždengti, atitverti pavojingus aukščio skirtumus, iškasas ir duobes. Įvertinus ieškovės pateiktą nuotrauką iš įvykio vietos, sutankinto smėlio danga, kurio aukštis sutampa su aplinkine šaligatvio danga, negali būti laikoma duobe ar iškasa ar pavojingus aukščio skirtumus turinti vieta, į kurią apskritai gali kas nors įkristi.
17. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad nepateikus įrodymo, jog įvykio dieną šaligatvis buvo pažymėtas kelio ženklu Nr. 411, šios šaligatvio atkarpos laikyti dviračių taku nėra pagrindo. Vadinasi, ši kelio dalis yra vertintina kaip šaligatvis. Šaligatvis skirtas pėstiesiems, o jiems sutankintas gruntas pavojaus nekelia ir yra visiškai saugus.
18. Atkreipė dėmesį, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė, kaip šaligatvio, kuriuo važiavo ieškovė, savininkė, privalo jai priklausantį daiktą (šaligatvį) iškloti plytelėmis, ir šio konkretaus objekto paviršius ar jo dalis negali turėti kokios nors kitokios pėstiesiems saugios dangos. Šiuo atveju – sutankinto grunto. Teisės aktai nenumato, kad šaligatvis visada privalo būti išklotas plytelėmis. Taip pat nenumato, kad pėsčiųjų vaikščiojimui naudoti sutankintą gruntą yra draudžiama. Be to, ieškovė, pasirinkdama važiuoti šaligatviu (ne dviračių taku), turėjo įvertinti, kad šaligatvis yra pritaikytas pėstiesiems, jų greičiui ir pėdoms, kurios ne taip jautriai reaguoja į dangos pasikeitimus, kaip ieškovės paspirtuko ratukai. Trečiojo asmens atstovė pažymėjo, jog gruntas gal ir buvo supresuotas tinkamai, bet vaikštant ir važinėjant dviračiams per jį, išsistumdė.
19. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai nurodė, jog ieškovė žalą patyrė dėl savo neatsargumo, todėl tai šalina atsakovės atsakomybę. Ieškovei buvo žinoma apie atliekamus darbus toje gatvės atkarpoje, byloje nėra duomenų, kad būtų dar kas nors susižalojęs. Kadangi kelias dienas anksčiau iki įvykio ieškovė važiavo paspirtuku pro tą pačią vietą, turėjo pastebėti, jog šaligatvio danga nevienoda. Ieškovė taip pat nesilaikė amžiaus apribojimo. Trečiojo asmens atstovės manymu, toks amžiaus apribojimas susijęs su gebėjimu valdyti paspirtuką, juo manevruoti, reakcijos laiku ir pan. Ieškovė turėjo įvertinti savo gebėjimus valdyti šią transporto priemonę. Tai priežastis mažinti žalos dydį. Dėl neturtinės žalos taip pat reikia įvertinti, jog 2020 – 2021 m. buvo karantinas, buvo apribotas bendravimas, buvo privalomos kaukės. Ieškovė su mama, kitais artimaisiais vis tiek bendravo. Neturtinė žala turi būti mažinama, nes ieškovė pati savo neatsargiu elgesiu sukėlė žalą.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Šiaulių Rymonta“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad subrangos sutartis bei statybvietės perdavimo – priėmimo aktas faktiškai pasirašyti 2020 m. spalio 21 d. Subrangos sutartyje nurodytus darbus uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Rymonta“ atliko 2020 m. spalio 21 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu, išdavė pažymą apie atliktus darbus ir išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, kuri buvo apmokėta. Atitinkamai įvykis įvyko dar iki Subrangos sutarties sudarymo ir faktinės darbų atlikimo pradžios. Todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp įvykio ir subrangos sutarties vykdymo.
21. Pažymėjo, kad Statkorpas AB 2020 m. spalio 21 d. perdavimo - priėmimo aktu uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ žiniai perdavė ne visą statybvietę, o tik tą statybos dalį ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ atliekamais darbais – apšvietimo remontu ir elektromobilių stotelės tinklo įrengimo darbais. Uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Rymonta“ neatliko senų elektros stulpų pamato demontavimo darbų, todėl konkreti vieta, kurioje įvyko įvykis, statybvietės perdavimo – priėmimo aktu uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių Rymonta“ niekada nebuvo perduota.
22. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog įvykis apskritai įvyko, kad ieškovė įvykio metu buvo blaivi. Ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad įvykio metu dėvėjo galvos, kelių, nugaros, juosmens, pečių ir kitas apsaugas.
23. Generalinės rangos sutarties priede Nr. 1 – techninėje užduotyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog demontavus dviračių tako trinkeles pažeistos dangos nėra atstatomos, o gruntas sutankinamas ir išlyginamas pagal esamo šaligatvio lygį.
24. Ieškovė, žinodama apie vykstančius dviračių tako remonto darbus, saugiu greičio važiuodama paspirtuku turėjo visas galimybes iš tolo pastebėti ir išvengti tos vietos, kurioje nebuvo plytelių, jeigu būtų bent vidutiniškai atidi, rūpestinga ir važiavusi saugiu greičiu. Net ir kritimo atveju skaudesnių padarinių būtų išvengta, jeigu ieškovė būtų nepažeidusi Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 62, 123, 204 punktų nustatytų reikalavimų ir dviračių taku nebūtų važiavusi paspirtuku arba būtų važiavusi bent su minimaliomis veido ir rankų apsaugos priemonėmis. Be to, šaligatvio bendras plotis sudaro net 5 metrus, todėl įvykio metu buvo galimybė net neišvažiuojant iš dviračių tako apvažiuoti smėliu dengtas dviračių tako vietas.
25. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo reikalaujamos sumokėti net 5 000 Eur siekiančios neturtinės žalos dydžio. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog dar iki įvykio ieškovė turėjo sveikatos problemų, ypatingai susijusių su poreikiu protezuoti dantis.
26. Įvykis atsitiko dėl eilės ieškovės atliktų KET pažeidimų. Atsižvelgiant į ieškovės paspirtuko markę, modelį, galingumą, maksimalų greitį ir kitus parametrus, paspirtuku nėra leidžiama važiuoti dviračių taku. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės paspirtukas Xiaomi Mi M365 White yra 250 W galingumo, o jo maksimalus greitis yra 25 km/h, todėl tokie paspirtukai yra priskiriami mopedų kategorijai. Mopedų eismas tiek dviračių takais, tiek pėsčiųjų takais yra draudžiamas, o mopedų vairuotojams tenka pareiga dėvėti papildomas apsaugos priemones.
27. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Gautas prašymas bylą nagrinėti ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo Statkorpas AB atžvilgiu
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
29. Ieškovė 2022 m. birželio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimų Statkorpas AB atžvilgiu. Ieškinio atsisakymas dalyje dėl reikalavimų Statkorpas AB neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies priimtinas ir civilinė byla Statkorpas AB atžvilgiu nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
30. Išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Faktinės bylos aplinkybės
31. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis kelias (gatvė) - Vilniaus gatvė, Panevėžys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelias (gatvė) - Vilniaus gatvė, Panevėžys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei.
32. Atsakovė (toliau ir Užsakovas) 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir Statkorpas AB (toliau ir Rangovas) sudarė sutartį Nr. 22-1752 (toliau – Rangos sutartis), kuria Rangovas įsipareigojo atlikti Panevėžio miesto Klaipėdos g. dalies (nuo J. Tilvyčio g. iki Vilniaus g.) ir Vilniaus g. dalies (nuo Klaipėdos g. iki J. Basanavičiaus g.) pietinės pusės apšvietimo remonto ir automobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbus ir perduoti atliktų darbų rezultatą Užsakovui Sutartyje nurodytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Darbų pradžia – Sutarties šalims suderinus darbų vykdymo grafiką ir pasirašius Sutartį, darbų pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.
33. 2020 m. rugsėjo 15 d. Rangovas ir UAB „Šiaulių Rymonta“ (toliau ir Subrangovas) sudarė Subrangos sutartį Nr. S-10-S0110-1 (toliau ir Subrangos sutartis), kuria Subrangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal techninio darbo projekto „Panevėžio miesto Klaipėdos g. dalies (nuo J. Tilvyčio g. iki Vilniaus g.) ir Vilniaus g. dalies (nuo Klaipėdos g. iki J. Basanavičiaus g.) pietinės pusės apšvietimo remonto ir automobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbai“ projekto dalis: apšvietimo įrengimas J. Tilvyčio g., J. Basanavičiaus g., Vilniaus g., elektros stotelės įrengimas.
34. Rangos sutarties priedo Nr. 1 „Panevėžio miesto Klaipėdos g. dalies (nuo J. Tilvyčio g. iki Vilniaus g.) ir Vilniaus g. dalies (nuo Klaipėdos g. iki J. Basanavičiaus g.) pietinės pusės apšvietimo tinklų remonto ir elektromobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbų techninė užduotis“ (toliau ir Techninė užduotis) 8.1. punkte buvo numatyta, jog pilnai atlikus požeminius darbus iki kol bus atliekami naujų pėsčiųjų – dviračių takų dangų klojimo bei žaliųjų plotų ruošimo darbai, atliekami tik atstatomieji grunto tankinimo ir lyginimo darbai, tai yra plytelės nėra uždedamos.
35. Darbai numatyti Rangos sutartyje vyko 2020 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. 2020 m. gruodžio 21 d. darbų perdavimo – priėmimo aktu Rangovas perdavė, o Užsakovas priėmė Panevėžio miesto Klaipėdos g. dalies (nuo J. Tilvyčio g. iki Vilniaus g.) ir Vilniaus g. dalies (nuo Klaipėdos g. iki J. Basanavičiaus g.) pietinės pusės apšvietimo remonto ir automobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbus.
36. 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 13 val. ieškovė, važiuodama elektriniu paspirtuku (toliau ir paspirtukas), kurio maksimalus greitis yra 25 km/h (energijos taupymo režime 18 km/h), nominuota galia 0,25 kW, didžiausia galia 0,5 kW, Panevėžio mieste, Klaipėdos gatvės dviračių taku link Vilniaus - J. Basanavičiaus g. sankryžos, ties Vilniaus g. namu Nr. 6, griuvo ir susižalojo (toliau ir Įvykis).
37. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės priimamąjį. Nurodytas įvykis 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 16.50 val. registruotas policijos registre pagal ieškovės sutuoktinio S. V. pranešimą. Negavus skundo, pareiškimo ar pranešimo apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, ir tokių aplinkybių nenustačius (dėl registruoto įvykio) tyrimas nepradėtas.
38. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 968/2020 (05) (toliau ir specialisto išvada) nurodoma, kad poodinės kraujosrūvos akių vokuose, paakiuose, nosies srityje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše, krūtų srityse bei keliuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, muštinės žaizdos kaktoje, nosies nugarėlėje ir viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis, dešinės plaštakos penkto delnakaulio lūžis, 13 ir 15 dantų lūžiai, 12-to danties šaknies įskilimas L. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2020 m. rugsėjo 25 d. griūnant nuo paspirtuko ir susižalojant galvą, rankas, krūtinės ląstą ir kelių sritis į kietą buką daiktą ar pagrindą. Ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų, dešinės plaštakos penkto delnakaulio ir dviejų dantų lūžių bei vieno danties šaknies įskilimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui.
39. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir mokėjimo kvitų matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. VšĮ „Panevėžio miesto odontologijos poliklinika“ ieškovei buvo suteiktos dviejų dantų šalinimo ir laikino protezavimo paslaugos, už kurias ieškovė sumokėjo 398,84 Eur; MB „Todilė“ ieškovei buvo suteiktos dantų implantavimo, kaulo augmentacijos paslaugos, už kurias ieškovė sumokėjo 2 800,00 Eur; UAB „Panevėžio dantų protezavimo 4 380,00 Eur. Iš viso už netektų dantų šalinimo, implantavimo ir protezavimo paslaugas ieškovė sumokėjo 7 578,84 Eur.
40. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. birželio 23 d. ieškovė pirko vaistus ir kitas gydymui reikalingas priemones – vienkartinius medicininius drabužius, Detrimax ultra gelį, botaninį arklių balzamą, Ketanov, švirkštą, Dr. Theiss kaulažolės tepalą, ramunėlių žiedus, Dolmen, Ospamox, Nimesil, skystį burnai, medicininiu tvarsčius, už 102,66 Eur sumą (UAB „Eurovaistinė“, UAB „Affidea Lietuva“, BENU Vaistinė Lietuva, UAB, UAB „Gintarinė vaistinė“ kvitai).
41. Panevėžio miesto dviračių trasų žemėlapis ir kelio ženklo Nr. 413 nuotrauka iš „Vertikaliųjų kelio ženklų registro“ patvirtina, jog Įvykio vietoje, tai yra Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Ramygalos g. – Vilniaus g. sankryžos iki Vilniaus g. – J. Basanavičiaus g. sankryžos tiek horizontaliuoju ženklinimu, tiek kelio ženklu buvo pažymėtas dviračių takas kairėje šaligatvio pusėje.
42. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, kaip kelio (gatvės) savininkės, griežtosios civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį.
Dėl Panevėžio miesto savivaldybės civilinės atsakomybės
43. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio (kelio, gatvės) trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį (kelią, gatvę) valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis).
44. CK 6.266 straipsnio normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris turėjo trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį.
45. Nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad Panevėžio mieste, Vilniaus g. ties namu Nr. 6, šaligatvyje dėl atliekamų apšvietimo remonto darbų pagal Rangos sutartį, buvo išimtos dvi šaligatvio plytelės, o jų vietoje esanti įduba užpildyta smėliu. Vieta, kurioje buvo išimtos plytelės ir pripilta smėlio, užėmė didesnę horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) paženklintą dviračių eismui skirtą šaligatvio dalį (apie 80 proc. šaligatvio dalies pločio, t. 1, e. b. l. 36). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė griuvo paspirtuku įvažiavus į dėl šaligatvio dangos aukščio skirtumo susidariusią smėliu užpildytą įdubą ir susižalojo. Net, jei smėlis įduboje buvo sutankintas ir išlygintas, kaip tai nurodyta Techninėje užduotyje ir teismo posėdžio metu teigė liudytojas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastuktūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. Š., akivaizdu, kad Įvykio metu buvo susidaręs šaligatvio dangos su plytelėmis ir be plytelių aukščių skirtumas, kuris niekaip nebuvo pažymėtas. Tokią išvadą suponuoja ieškovės pateiktos Įvykio vietos fotonuotraukos (darytos tą pačią dieną, iš karto po Įvykio), ieškovės, liudytojų S. V., K. S. paaiškinimai, kurie nėra paneigti kitais leistinais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
46. Savininkas atsako už statinio (gatvės) trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio (kelio) valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
47. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį rėmėsi 2020 m. rugpjūčio 14 d. rangos sutarties Nr. 22-1752 nuostatomis. Rangos sutarties 9.4.5., 9.4.9., 9.4.10. punktuose šalys susitarė, kad Rangovas (Statkorpas AB) turi garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną darbų teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta darbų teritorijos gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų; savo lėšomis įrengti laikinus aptvėrimus, o baigus darbus juos išardyti; užtikrinti, kad į objektą, medžiagų saugojimo aikšteles ar vietas nepatektų pašaliniai asmenys. Atsakovės teigimu Rangovui buvo perduota Vilniau gatvės valdymo teisė ir tik rangovas, kol vyko darbai pagal Rangos sutartį, turėjo teisę sutarties objektui (gatvei) daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Teismas su šiais teiginiais nesutinka (CPK 185 straipsnis).
49. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog Panevėžio miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti ginčo objektu esančios gatvės valdymo teisę Rangovui (trečiajam asmeniui Statkorpas AB, CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo kelio (gatvės) valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduota kelio (gatvės) valdymo teisė (pvz. priėmimo - perdavimo aktas).
50. Sistemiškai aiškinant Rangos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad minėta Rangos sutartimi trečiajam asmeniui Statkorpas AB buvo perduota ne savarankiška Vilniaus gatvės valdymo teisė, o tik darbų atlikimas – gatvės apšvietimo remonto ir elektromobilių įkrovos stotelės tinklo įrengimo darbai pagal atsakovės parengtą techninę užduotį, ir atitinkamai pavesta darbų rezultatą perduoti Užsakovui (atsakovei) (Rangos sutarties 2.1, 2.2 punktai). Rangos sutartyje trečiajam asmeniui Statkorpas AB numatytos pareigos užtikrinti saugų darbą, pačios savaime nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė rangovui perdavė savarankišką Vilniaus gatvės valdymo teisę. Pažymėtina, kad teisė kontroliuoti ir prižiūrėti darbų eigą buvo numatyta būtent atsakovei (Rangos sutarties 9.1 punktas).
51. Vilniaus gatvės Panevėžyje, kurioje įvyko ginčo objektu esantis Įvykis, savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalėjo atsakovė (gatvės savininkė). Rangos sutartyje nenustatyta, kad Statkorpas AB (rangovas) nuo sutarties pasirašymo dienos iki jos galiojimo pabaigos būtų laikoma sutartyje nurodytos gatvės dangos valdytoja ir savo nuožiūra galėtų spręsti dėl gatvės (šaligatvio) dangos remonto ir eismo organizavimo. Pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui Statkorpas AB su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra, nėra (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybės, kad ginčo įvykio metu gatvėje vykdomi darbai nebuvo užbaigti ir atliktų rangos darbų rezultatas dar nebuvo perduotas Panevėžio miesto savivaldybei (Užsakovui), nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
52. Panevėžio miesto Klaipėdos g. dalies (nuo J. Tilvyčio g. iki Vilniaus g.) ir Vilniaus g. dalies (nuo Klaipėdos g. iki J. Basanavičiaus g.) pietinės pusės apšvietimo remonto techninio darbo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad, rangovui vykdant darbus, statybvietėje esantys pavojingi aukščių skirtumai, iškasos, duobės ir pan. turi būti saugiai atitveriami, uždengiami ar kitaip tinkamai apsaugomi, kad neįkristų žmonės, darbo priemonės ar transporto priemonės.
53. Ieškovės, liudytojos K. S. paaiškinimais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, prieš kelias dienas iki Įvykio, toje vietoje vyko remontai darbai (buvo demontuojami elektros, apšvietimo stulpai), o darbų vieta buvo apverta. Todėl priešingai nei teigia atsakovė ir tretieji asmenys, ieškovė, nesant jokių įspėjamųjų ženklų, aptvėrimų, Įvykio dieną pagrįstai galėjo tikėtis, jog šaligatvio dalis skirta dviračių eismui yra sutvarkyta ir kliūčių ja važiuoti nebėra.
54. Atsakovės, trečiųjų asmenų argumentai, kad ieškovės neatsargumą patvirtina aplinkybės, jog nėra duomenų apie kitus, dėl išimtų šaligatvio plytelių griuvusius ar susižalojusius asmenis, taip pat teiginiai, kad gatvė ieškovei buvo žinoma ir gerai pažįstama, nes ja ieškovė ne kartą važiavo paspirtuktu į darbą, todėl vietą, kurioje buvo išimtos plytelės galėjo apvažiuoti, laikytini deklaratyviais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad plytelės buvo išimtos toje šaligatvio dalyje, kuri buvo skirta dviračių eismui. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad šaligatvio dalis, kurioje buvo išimtos plytelės buvo aiškiai matoma iš saugaus atstumo norint ją apvažiuoti, teismui nėra pateikta. Trečiojo asmens Statkorpas AB atsikirtimai, kad ieškovė, pasirinkdama važiuoti šaligatviu (ne dviračių taku), turėjo įvertinti, kad šaligatvis yra pritaikytas pėstiesiems, jų greičiui ir pėdoms, kurios ne taip jautriai reaguoja į dangos pasikeitimus, kaip ieškovės paspirtuko ratukai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė važiavo šaligatvio dalimi, kuri buvo paženklinta tiek horizontaliuoju (dviračio simboliu) ženklinimu, tiek pažymėta nukreipiamuoju kelio ženklu Nr. 413 (pėsčiųjų ir dviračių takas, kai dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu), skirta būtent dviračių (ir elektrinių paspirtukų) eismui. Trečiųjų asmenų argumentai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad įvykis apskritai įvyko, o įvykio metu ieškovė buvo blaivi yra grindžiami tik subjektyviais samprotavimais, kurie neatitinka faktinių bylos duomenų (CPK 178 straipsnis).
55. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti ir su trečiojo asmens UAB „Šiaulių Rymonta“ teiginiais, jog ieškovė pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi atsižvelgiant į paspirtuko galingumą, jis yra priskiriamas mopedų kategorijai ir juo važiuoti dviračių taku negalima, be to privalomos dėvėti apsaugos priemonės.
56. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 40 punktu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės elektrinio paspirtuko maksimalus greitis yra 25 km/h, o nominuota galia 0,25 kW (didžiausia galia 0,5 kW), jis yra priskiriamas motoriniam dviračiui, kurio vairuotojas (ieškovė) turi laikytis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) reikalavimų, taikomų dviračio vairuotojams (KET 66 punktas). Remiantis KET (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 3 d.), važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Be to, pažymėtinai ir tai, jog KET (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 3 d.) nenustato reikalavimo dviračių, o tuo pačiu ir paspirtukų, vairuotojams dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones. Vadovaujantis KET (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 3 d.) 56 straipsniu, vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, tik rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto (KET 62 punktas). Įrodymų sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ieškovė Įvykio metu pažeidė nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus byloje nėra.
57. Griuvusi nuo paspirtuko ieškovė patyrė žalą – nesunkų sveikatos sutrikdymą (poodinės kraujosrūvos nubrozdinimai muštinės žaizdos, nosies kaulų lūžis, dešinės plaštakos lūžis, 13 ir 15 dantų lūžiai, 12 danties šaknies įskilimas ir kt.). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, specialisto išvada, sąskaitos faktūros, apmokėjimo už gydymą kvitai, o taip pat liudytojų gydytojų odontologų K. A. ir J. M. paaiškinimai. Dėl Įvykio dieną Vilniaus gatvės elementų (ties namu Nr. 6) buvusių trūkumų (sprendimo 45 punktas, 53 – 54 punktai) ir ieškovės patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybės, kad įvykio metu per šaligatvį ėjo pėsčioji, dėl ko ieškovė sulėtino greitį siekiant išvengti kontakto, nėra tiesioginiame faktiniame priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatos sutrikdymu. Argumentai, kad ieškovė nebūtų griuvusi jei nebūtų sulėtinusi greičio yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais.
58. Atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos byloje yra įrodytos (CK 6.246 – 6.247, 6.249, 6.266 straipsniai). Teiginiai, kad už žalą galimai yra atsakinga pati ieškovė atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).
59. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji nebuvo informuota apie sudarytą Subrangos sutartį, trečiojo asmens Statkorpas AB argumentai, jog pagal Subrangos sutartį ir statybvietės perdavimo – priėmimo aktą Subrangovas uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Rymonta“ prisiėmė visą atsakomybę už darbų saugos reikalavimų objekte vykdymą bei uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ atsikirtimai, jog elektros ir apšvietimo stulpų demontavimo darbų ji neatliko, o Subrangos sutartis, pagal kurią jai buvo perduota tik dalis statybvietės, buvo pasirašyta tik 2020 m. spalio 21 d., tai yra jau po Įvykio, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas dėl jų plačiau nepasisako ir nenagrinėja. CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakomybė kyla be kaltės, todėl ieškovė turėjo įrodyti tik gatvės trūkumo faktą ir dėl jo padarytą žalą. Rangos sutarties pažeidimo fakto ar rangovo kaltės nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Rangovas turėtų atsakyti tik tuo atveju, jei jis netinkamai vykdo rangos sutartį, todėl tretysis asmuo Statkorpas, AB atsakingas atsakovei (Užsakovui), o ne trečiajam asmeniui (ieškovei) pagal sutarties uždarumo principo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
60. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus.
61. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7 681,50 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 7578,84 Eur dantų šalinimo, protezavimo, implantavimo išlaidos ir 102,66 Eur įvairūs medikamentai, medicininės priemonės. Byloje nesant kitų įrodymų ir atsakovei bei tretiesiems asmenims iš esmės neginčijant, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės pateikti duomenys apie taikytą gydymą (dantų šalinimą, protezavimą, keturių dantų implantų implantavimą), ir dėl jo įgyvendinimo ieškovės faktiškai patirtos išlaidos nebuvo būtinos ar yra neproporcingos. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovei suteiktas medicinines paslaugas (medicinos dokumentų išrašai, gydymo planas, sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai), ieškovės pirktas medicinines priemones, vaistus, bet ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai gydytojai odontologai K. A. ir J. M. (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
62. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę.
63. Nagrinėjamu atveju atsakovės, trečiųjų asmenų argumentai, jog žalos dydis turi būti mažintinas dėl pačios ieškovės neatsargumo nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Teiginys, kad atsakovė nesilaikė paspirtuko naudojimo instrukcijoje (specifikacijoje) nurodytos amžiaus ribos (16 - 50 m.) atmestinas, kadangi nėra duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad šiuo atveju ieškovės amžius, kuris tik nežymiai viršijo (Įvykio dieną ieškovei buvo 54 m.) paspirtuko naudojimo instrukcijoje (specifikacijoje) nurodytą amžiaus ribą, buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – jos susižalojimu. Trečiojo asmens atstovė tik deklaratyviai teigė, jog toks amžiaus apribojimas yra susijęs su gebėjimu valdyti paspirtuką, juo manevruoti, reakcijos laiku ir pan. (CPK 185 straipsnis). Atsakovės teiginiai, kad buvo diena, šviesus paros metas, geras matomumas, todėl ieškovė turėjo pamatyti kliūtį iš tolo ir jos išvengti, yra hipotetiniai. Patikimų įrodymų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad ieškovė įvykio metu elgėsi neapdairiai, akivaizdžiai pavojingai, nei būtų galima tikėtis iš įprastai apdairaus ir atsakingo žmogaus, byloje nėra. Aplinkybės numatytos CK 6.270 straipsnio 1 dalyje byloje neįrodytos (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
64. Vadovaujantis nurodytais motyvais, remiantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti jai 7 681,50 Eur turtinę žalą tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 681,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu yra realus ir pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.266 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
65. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
66. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
67. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės, liudytojų S. V., K. A. ir J. M. paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė dėl netektų dantų, lūžusių nosies ir plaštakos kaulų, žaizdų kaktoje, lūpoje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, savivertės sumažėjimą dėl pasikeitusios išvaizdos, nepatogumus dėl mitybos pasikeitimo (maisto kramtymo, pasisavinimo), vartojo nuskausminamuosius vaistus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. buvo taikytas įvairiapusis dantų gydymas (dantų šalinimas, implantavimas, protezavimas ir kt.). Patirti sužalojimai ir gydymas yra susiję su estetine ieškovės išvaizda, todėl labai tikėtina, kad po įvykio ieškovės bendravimo galimybės buvo sumažėjusios. Aplinkybės, kad dar iki Įvykio ieškovė tvarkėsi ir gydėsi dantis, nepaneigia ieškovės patirtos neturtinės žalos fakto.
68. Tačiau ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie realias, ilgalaikes neigiamas sužalojimo pasekmes jos profesinei veiklai, asmeninio ar visuomeninio gyvenimo sferose. Įvertintina ir tai, jog 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 buvo paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d., kurio metu buvo ribojamas bendravimas, švenčių organizavimas, keliavimas, taip pat viešose vietose buvo privalomos dėvėti medicininės kaukės, todėl ieškovės bendravimo galimybės, priešingai nei teigia ieškovė, buvo sumažėjusios ne tik dėl patirtų sužalojimų.
69. Vadovaudamasis išdėstytu, bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisinga, protinga ir sąžininga kompensacija ieškovei yra 2 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, CK 6.266 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
70. Ieškinį patenkinus iš dalies, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovei priteistinos iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies (80 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
72. Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės atstovė pateikė duomenis apie patirtas 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. liepos 25 d. „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimai). Duomenų apie patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
73. Kadangi ieškinys tenkinamas 80 proc., proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams iš atsakovės priteistinos 1 200,00 Eur atstovavimo išlaidos ieškovei. Iš atsakovės priteistinas 229 Eur žyminis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
74. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ atstovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 2 025,00 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. gegužės 17 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas; 2022 m. birželio 9 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 15097; 2022 m. liepos 26 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.
75. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, konstatavus jos teisę į žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad už ieškovės patirtą žalą yra atsakinga atsakovė. Nagrinėjamos bylos rezultatas (teismo pripažinimas, jog atsakovė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos) leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista visa ieškovės prašoma neturtinė žala. Duomenų, kad ieškovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, kad dėl jos veiksmų padidėjo trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, nėra.
76. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į tai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, į tai, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, dėl kurių ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant realaus teisingumo vykdymo, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
77. Ieškovei grąžintinas į teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. birželio 21 d. „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimu sumokėtas 150,00 Eur dydžio avansas, bylinėjimosi išlaidoms už liudytojų iškvietimą padengti (CPK 90 straipsnis).
78. Iš atsakovės priteistinos į valstybės pajamas 10,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš ieškovės procesinių dokumentų išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga atmestiems reikalavimams (20 proc.) suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia
ieškovės L. V. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies atsakovei Statkorpas AB priimti ir civilinę bylą atsakovės Statkorpas AB, juridinio asmens kodas 147651620, atžvilgiu nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104115, 7 681,50 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 50 ct) turtinės žalos atlyginimą, 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dvejų šimtų eurų ir 00 ct) atstovavimo išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104115, 229,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660, ir 10,75 Eur (dešimties eurų ir 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5662.
Grąžinti ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 ct) dydžio avansą, sumokėtą 2022 m. birželio 21 d. „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimu į teismo depozitinę sąskaitą.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių rymonta“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.