Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. (V. R.), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 (trijų) ir 17 (septyniolikos) dienų mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė pagal šį nuosprendį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių ir 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2024 m. balandžio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos tualete, rankose laikė savadarbę pypkę iš nupjauto plastikinio butelio ir plastiko maišelio, kuriame rasta 0,0705 g augalinės medžiagos – tabako, kuriame yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,0002 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kol 2024 m. sausio 1 d. apie 14.50 val. savadarbė pypkė su psichotropinėmis medžiagomis buvo rasta ir paimta kalėjimo pareigūno.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad V. R. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutikdamas su jam paskirta arešto bausme prašo skirti kitą bausmę – baudą, arba taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą ir sutrumpinti arešto bausmės terminą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės individualizavimo bei bausmių bendrinimo kontekste.

Dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės

6. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

7. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. R. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinkta bausmė už nusikalstamą veiką yra teisinga ir proporcinga.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, buvo paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

10. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. R. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taigi, skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę jau buvo įvertinta apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo tarpu tai savaime negali sudaryti pagrindo nuteistajam sušvelninti arešto bausmę ar skirti kitos rūšies bausmę. Vertinant nuteistojo asmenybę, buvo atsižvelgta ir į tai, kad ankščiau jis buvo teistas, bet ne vienuolika kartų kaip nurodė apylinkės teismas, tačiau šešiolika kartų (1 t., b. l. 56–80). Didžioji dalis jo padarytų nusikalstamų veikų buvo nukreiptos į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Be to, V. R. buvo teistas ir užsienio valstybėse už vagystes bei disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 81–85). Taip pat nuteistasis vienerių metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nesumokėjęs vienos jam paskirtos baudos (1 t., b. l. 52–54). Aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis teisei priešingas veikas daro nuolat ir sistemingai bei tai yra jo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė.

11. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kas suponuoja išvadą, kad V. R. nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų ar struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių. Iš byloje esančios nuteistojo charakteristikos, kurią pateikė (duomenys neskelbtini) resocializacijos specialistė, matyti, kad į taikomas socialinės reabilitacijos priemones jis reaguoja atmestinai, pataisos procese ir visuomeninėje būrio veikloje nedalyvauja, nesutinka eiti gyventi į paskirtą būrį (1 t., b. l. 156). Taigi, nuteistasis ne tik neišreiškia noro dalyvauti resocializacijos procese, tačiau priešingai, būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, kurioje turėtų būti linkęs koreguoti savo elgesį teigiama linkme, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, V. R. atlikęs jam ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas laivės atėmimo bausmes ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nusikalsdavo pakartotinai, kas patvirtina, jog jis savo teisei priešingam elgesiui stokoja kritikos. Šiame kontekste paminėtina, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, tačiau net ir tai nuteistojo nepaskatino imtis veiksmų sprendžiant savo elgesio problemas, susijusias su nusikalstamumu. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o nusikalstamų veikų dinamika leidžia spręsti, kad V. R. turi polinkį nusikalsti ir nepaisyti įstatymų.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis vietoje arešto bausmės jam prašė skirti baudos bausmę, tačiau teismo posėdžio apygardos teisme metu buvo pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (2 t., b. l. 62) iš kurio matyti, kad jis neturėtų galimybės sumokėti baudos. Nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės, vis tik apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, nemato pagrindo V. R. skirti kitą, švelnesnę nei areštas, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Be kita ko, už šį baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam buvo paskirta ne maksimali arešto bausmė, tačiau artima vidurkiui, ir net už jį mažesnė, bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu paskiriant šešiolikos parų arešto bausmę, todėl nėra pagrindo ją dar labiau mažinti. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl paskirtos bausmės rūšies pakeitimo kita bausme yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmių bendrinimo (BK 64 straipsnis)

13. BK 64 straipsnyje reglamentuotos bausmių bendrinimo taisyklės atvejais, kuomet nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Tokiu atveju, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes gali subendrinti visiškai ar iš dalies jas sudedant.

14. Nors apygardos teismas atmeta nuteistojo skundą dalyje dėl jam skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtos arešto bausmės pakeitimo kita bausme ar jos sumažinimo, tačiau sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendyje atliktas bausmių bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme yra neteisingas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir atitinkamai neteisingai paskirtos bausmės.

15. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo subendrinta su ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 (trimis) mėnesiais 17 (septyniolika) dienų.

16. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nei nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokiu būdu (visiško sudėjimo ar dalinio sudėjimo) yra bendrinamos šiais skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Nors iš paskirtos galutinės bausmės – 4 (keturių) mėnesių 3 (trijų) dienų galima preziumuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, t. y. visiškai jas sudedant, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nuosprendyje turi būti aiškiai bei suprantamai nurodyta, kokiu būdu bausmės yra bendrinamos. Be to, teismo nuosprendyje daromos išvados negali būti suformuotos taip, kad proceso dalyviams ar aukštesnės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą apeliacine tvarka, reikėtų preziumuoti, ar spėti, priimamo procesinio sprendimo turinio ar jo dalies rezultatą.

17. Šiuo atveju nėra abejonių, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, nes nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės. Vis tik, nors apylinkės teismas, tikėtina, bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu, kaip tai numatyta BK 64 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokių savo sprendimo motyvų nepateikė. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, patikrinimo metu jo organizme nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų (1 t., b. l. 32–33), buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių, sprendžia, jog šiuo atveju pakanka Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 3 (trijų) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jas sudedant iš dalies.

18. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nors apeliantas skunde prašė taikant dalinį bausmių sudėjimo būda prie ankstesniu nusprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti penkias arba šešias arešto bausmės paras, tačiau BK 64 straipsnio 3 dalyje yra numatytas imperatyvas, jog pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos rūšies bausmės dydis, o pagal BK minimalus arešto bausmės dydis už baudžiamąjį nusižengimą yra 10 (dešimt) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trijų) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant 10 (dešimt) parų arešto bausmės, ir paskiriant galutinę subendrintą – 3 (trijų) mėnesių 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. birželio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį V. R. sudaro 133,33 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

21. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

22. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, jis nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl akivaizdu, kad nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie V. R. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Be to, nuteistojo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba V. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo V. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 3 (trijų) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį – 10 (dešimt) parų arešto bausmės, ir V. R. (V. R.) paskirti galutinę subendrintą – 3 (trijų) mėnesių 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš V. R. (V. R.) valstybės naudai 133,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.