Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1743-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
2S-1743-153/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00950-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Pareiškėjas
V. Z.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1743-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00950-2013-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3; 122.4; 128.11; 129.19.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. IĮ atstovės advokatės R. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-89-445/2014 pagal pareiškėjos V. Z. IĮ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. M., BAB bankas „Snoras“.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja 2013-09-12 padavė skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 3–10), kuriuo prašė pripažinti antstolės A. M. veiksmus neteisėtais ir panaikinti jos priimtus 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą Nr. SD-1910 dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. SD-Ž-7043 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, dalyje dėl turto (parduotuvės, kurios unikalus Nr. 1598-4000-3014 ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) , ekspertizės priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens antstolės A. M. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė nesant jokių pagristų įrodymų, reikalaujančių šios pakartotinės ekspertizės, išieškotojo pateikti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados yra nepagrįsti, be to, pakartotinė ekspertizė pažeidžia pareiškėjos interesus, vykdymo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Antstolė A. M. 2013-11-22 patvarkymu (b. l. 11–14) pareiškėjos skundo netenkino. Antstolė pareiškėjos skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0151/10/01554 persiuntė Varėnos rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad išieškotojas, kaip ir skolininkas, turi procesinę teisę, nesutikdamas su įvertinimu, gindamas savo interesus teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, o ši teisė negali būti nepagrįstai apribota, kadangi priverstinis išieškojimo procesas visų pirma skirtas apginti nuostolius patyrusią šalį, t. y. išieškotoją, siekiant atkurti iki tarp proceso šalių santykių pradžios buvusią teisinę ir finansinę padėtį. Pažymėjo, jog 2012 metais ir 2013 metais atliktų ekspertizių nustatytų kainų skirtumas yra 405 000 Lt (turto kaina nuo 855 000 Lt sumažėjusi iki 450 000 Lt). Antstolės nuomone, kainų skirtumas ir aktyvios skolininko pastangos nustatyti kiek įmanoma mažesnę parduotino iš varžytynių turto kainą yra pakankama abejones dėl kainos pagrįstumo kelianti aplinkybė ir pakankamas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti teisingą parduotino turto kainą, priešingu atveju gali būti pažeisti išieškotojo interesai ir išieškotojui, kai šiuo atveju skolininko įsiskolinimas sudaro 1 135 927,89 Lt (vykdomosios bylos II tomas, 34 lapas), padaryta didelė žala. Be to, pardavus turtą už didesnę kainą ne nukentėtų, o priešingai, būtų užtikrinti ir skolininko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 43–54) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo sprendžia antstolis atsižvelgdamas, kokie kilę prieštaravimai ir kaip juos galima pašalinti. Teismo vertinimu, pateiktas išieškotojo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo yra motyvuotas, išieškotojas, kaip ir skolininkas, turi procesinę teisę, nesutikdamas su įvertinimu, gindamas savo interesus teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, ir ši teisė negali būti nepagrįstai apribota, kadangi priverstinis išieškojimo procesas visų pirma skirtas apginti nuostolius patyrusią šalį, t. y. išieškotoją, siekiant atkurti iki tarp proceso šalių santykių pradžios buvusią teisinę ir finansinę padėtį. Pažymėjo, kad pagal pareiškėjos prašymus atlikto turto vertės nustatymas labai skirtingas – nuo 855 000 litų iki 450 000 litų, ir toks vertės pasikeitimas nurodytas 2012-09-25–2013-07-11 laikotarpiu. Teismas sprendė, kad antstolė, įvertinusi išieškotojo prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, vadovaudamasi savo teisine savimone bei visų kitų aplinkybių visuma, pagrįstai skyrė pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 60–66) pareiškėjos V. Z. IĮ atstovė advokatė R. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, kad antstolė skirdama pakartotinę ekspertizę nemotyvavo, nepagrindė, kodėl išieškotojo prieštaravimai leidžia abejoti pateikta ekspertizės ataskaita, antstolė pati nevertino ekspertizės akto kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą (nors tai antstolio pareiga).

Apeliantės vertinimu, išieškotojo BAB banko „Snoras“ pateikti prieštaravimai, kurie yra nepagrįsti ir niekaip neįtakojantys UAB „ideArt“ nustatytos turto rinkos vertės, nepagrindė abejonės dėl teismo ekspertės R. V. atlikto vertinimo metu nustatytos turto vertės teisingumo, kadangi aukščiausia vertintojos ekspertės kvalifikacija neleidžia abejoti atlikto vertinimo teisingumu ir atitiktimi turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktams. Todėl mano, kad antstolė neturėjo jokio pagrindo abejoti UAB „ideArt“ nustatytos turto vertės teisingumu ir, pažeisdama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, skirti pakartotinę ekspertizę.

Šalies argumentai

Apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus dėl išieškotojo BAB banko „Snoras“ prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nepagrįstumo, tapačius nurodytiems skunde dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. M. prašo jį atmesti. Nurodo, kad antstolis nėra ekspertas, galintis tinkamai įvertinti banko prašyme išdėstytų motyvų pagrįstumą lygindamas juos su UAB „ideArt“ atliekant ekspertizę naudotais metodais, būdais bei pasirinktais atlikti veiksmais, todėl antstolis vertino juos vadovaudamasis savo teisine savimone ir visų kitų aplinkybių visuma. Pareiškėja taip pat nėra vertinimo specialistė, todėl jos gebėjimas tinkamai įvertinti prieštaravimų pagrįstumą yra abejotinas. Tačiau net ir nesant prieštaravimų ar jiems esant akivaizdžiai nepagrįstiems, vien nustatytoji kaina, kuri yra 405000 Lt žemesnė, nei prieš mažiau nei metus ekspertų nustatytoji ar skolininko su išieškotoju ankščiau kaip tikrą turto vertę atspindinti sutartoji, yra pakankamas pagrindas pakartotinei ekspertizei CPK 681 straipsnio pagrindu skirti. Būtent kainų skirtumai bei CPK 681 straipsnyje numatytos teisės teisingai akcentuoti ir skundžiamojoje nutartyje. Antstolė nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad 2013 m. liepos mėnesį turto vertinimą atlikusios UAB „ideArt“ ekspertė R. V., įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, yra aukščiausios kvalifikacijos ekspertė, todėl jos ataskaitomis nėra pagrindo abejoti, o antstolės paskirtoji pakartotinei ekspertizei atlikti UAB „Daineda“ ekspertė yra žemesnės kvalifikacijos, nes neįrašyta į teismo ekspertų sąrašus. Nurodo, kad abi ekspertės turi įstatymais nustatyta tvarka išduotus turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vienos kvalifikacija žemesnė nei kitos, be to, asmens įrašymas į teismo ekspertų sąrašą nėra asmens kvalifikaciją pažyminti aplinkybė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese. Nurodo, kad teismas 2014-05-02 priėmė motyvuotą, teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuria atmetė pareiškėjos skundą, ir naikinti jos dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Taip pat nurodo, kad pateiktas atskirasis skundas yra identiškas pareiškėjos skundui dėl antstolio veiksmų, o tai leidžia daryti išvadą kad atskirasis skundas buvo pateiktas net nesivarginus paanalizuoti teismo nutartyje išdėstytus motyvus bei pateikti savo argumentus, o piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekiant kaip įmanoma ilgiau užvilkinti išieškojimo procedūrą, kuri tęsiasi jau nuo 2010-07-23.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vykdomosios bylos Nr. 0151/10/01554 duomenimis nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 110V/2009 dėl V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ priklausančio turto (tarp jo ir 298,55 kv. m bendro ploto parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), toliau – parduotuvė) priverstinio pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB banko „Snoras“ naudai. 2010-07-23 prašyme išieškotojas nurodė, jog šalys hipotekos lakšte buvo susitarusios dėl parduotuvės vertės ir prašė šio parduodamo turto vertę nustatyti 854 000 Lt (v. b. I t., b. l. 10). 2012-08-29 V. Z. pateikė prašymą nesiimti veiksmų dėl parduotuvės pardavimo, kadangi nesutinka su turto įvertinimu ir ketina kreiptis dėl turto įvertinimo į UAB „Krivita“ (v. b. II t., b. l. 58). 2012-09-26 UAB „Krivita“ informaciniame rašte nurodė, kad pagal V. Z. užsakymą atlikus turto vertinimą, turto vertė nustatyta 855 000 Lt (v. b. II t., b. l. 77). 2012-10-02 patvarkymu antstolė paskelbė parduotuvės varžytynes, pradinę turto kainą nustatė 684 000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (v. b. II t., b. l. 105). 2012-11-07 prašymu išieškotojas prašė stabdyti veiksmus byloje, kadangi skolininkė yra pateikusi bankui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo (v. b. II t., b. l. 110). 2013-05-29 prašymu išieškotojas prašė tęsti vykdymo veiksmus, nes skolininkai nevykdė įsipareigojimų, numatytų pasirašytoje taikos sutartyje (v. b. II t., b. l. 114). 2013-05-31 patvarkymu antstolė vėl paskelbė parduotuvės varžytynes, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684 000 Lt (v. b. II t, b. l. 126). 2013-06-17 pareiškėjos atstovė prašė sustabdyti varžytynes ir atsižvelgiant į tai, kad varžytynės paskelbtos remiantis prieš metus atliktu vertinimu, turtą perkainoti (v. b. II t., b. l. 168). 2013-06-25 patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ją pavedė atlikti UAB „Krivita“ (v. b. II t., b. l. 150). 2013-06-28 skolininkė pareiškė nušalinimą vertintojui UAB „Krivita“, prašė ekspertizę pavesti atlikti UAB „ideArt“ (v. b. II t. b. l. 159–160). 2013-07-01 patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ją pavedė atlikti UAB „ideArt“ (v. b. II t., b. l. 182). UAB „ideArt“ turto vertės nustatymo ataskaitoje (ekspertizės akte) nurodė, kad bendra turto rinkos vertė vertinimo dieną (2013-07-11) yra 450 000 Lt (v. b. II t. b. l. 196–237). 2013-08-13 išieškotojas pateikė prieštaravimus dėl UAB „ideArt“ atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos (ekspertizės akto) ir prašymą skirti pakartotinę ekspertizę (v. b. II t., b. l. 254). 2013-08-19 patvarkymu antstolė paskyrė pakartotinę ekspertizę parduotuvės vertei nustatyti (v. b. II t., b. l. 259–260), 2012-08-20 patvarkymu antstolė pavedė pareiškėjos nekilnojamojo turto vertei nustatyti ekspertizę atlikti UAB „Daineda“ (v. b. II t. b. l. 266). Pareiškėja 2013-09-12 antstolei padavė skundą, prašydama panaikinti 2013-08-19 patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir 2013-08-20 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo dalyje dėl turto – parduotuvės. 2013-11-22 patvarkymu antstolė pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Apeliantė pagrįstai teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „ JGK statyba“ skundą, bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-297/2010).

Sprendžiant klausimą, ar antstolė pagrįstai tenkino išieškotojo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, būtina nustatyti, ar išieškotojo pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Išieškotojas BAB bankas „Snoras“ 2013-08-13 pateiktuose prieštaravimuose dėl UAB „ideArt“ atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos (ekspertizės akto) ir prašyme skirti pakartotinę ekspertizę (v. b. II t., b. l. 254) nurodė, kad UAB „ideArt“ vertės nustatymo ekspertizė neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų ekspertizės įforminimui (turiniui), vertės nustatymo ataskaitoje nenurodytos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, taikant lyginamąjį ir pajamų metodą, taip pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Turto vertinimo metodikos 62.4 ir 83.5 punktus, taip pat ekspertas, parinkdamas lyginamuosius sandorius, nesilaikė Turto vertinimo metodikos 63 punkto reikalavimų – skaičiavimuose naudojamų lyginamųjų objektų Nr. 1 (1137 Lt už kv. m) ir Nr. 3 (3815 Lt už kv. m) skirtumas yra daugiau nei 3,35 karto, vertės nustatymo ataskaitoje nėra pagrįstas prognozuojamas neužimtumas, nėra pateikti skaičiavimai, kaip nustatyta kapitalizavimo norma bei išlaidos (nekilnojamojo turto mokestis, žemės nuomos mokestis, draudimas, administravimo išlaidos, rezervai) (pagal Registrų centro viešus duomenis, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti 3174 Lt, tačiau ataskaitoje klaidingai pateiktas ir naudojamas nekilnojamojo turto mokestis – 2650 Lt), skaičiuodamas turto vertę išlaidų (kaštų) metodu, ekspertas vadovavosi ne apžiūros metu (2013-07-11) užfiksuoti fiziniu nusidėvėjimu, o prieš 15 metų buvusiu (1998-11-05) – kadastriniais duomenimis, paimtais iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pateikta prieštaringa ir klaidinanti informacija, be to, vertinimo ataskaitos prieduose pateikti 2010-09-24 kadastrinių matavimų duomenys, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal skundžiamo 2013-08-19 antstolės patvarkymo turinį spręstina, kad antstolė sutiko su išieškotojo prieštaravimais ir skirdama pakartotinę ekspertizę parduotuvės vertei nustatyti vertino, kad jie pagrindžia abejones dėl turto vertės įkainojimo teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojas savo prieštaravimuose dėl ekspertizės išvados aiškiai ir konkrečiai yra nurodęs, kokie, jo nuomone, yra pažeisti teisės aktai, kokie yra ekspertizės išvados trūkumai, neatitikimai ir prieštaravimai, taip pat pateikė įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenys, Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-05-29 sprendimas Nr. T1-120), paneigiančius vertės nustatymo ataskaitoje nurodytą turto vertę, pateikė apskaičiavimus (nekilnojamojo turto mokestis), patvirtinančius neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, todėl atskirojo skundo argumentas, kad išieškotojo prieštaravimai dėl ekspertizės išvados yra nemotyvuoti, laikytinas nepagrįstu.

Kaip nurodyta aukščiau, papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama ir antstolės iniciatyva, jeigu eksperto išvada buvo nepakankamai aiški ar neišsami arba kiti antstolės turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kelia abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės teisingumo. Byloje nustatyta, kad per mažiau nei metų laikotarpį (2012-09-25–2013-07-11) pareiškėjos iniciatyva atliktas turto – parduotuvės vertės nustatymas, kuris labai skiriasi: nuo 855 000 Lt iki 450 000 Lt, todėl pagrįstai kyla abejonė dėl UAB „ideArt“ atlikto vertinimo, ir tai sudaro teisinį pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę antstolės iniciatyva.

Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, nes tai yra labai svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Nuo teisingo areštuoto turto rinkos vertės nustatymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimo dydis. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog bankas, gindamas savo interesus, turėjo teisę teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, ir ši teisė negali būti nepagrįstai apribota, kadangi priverstinis išieškojimo procesas visų pirma skirtas apginti nuostolius patyrusią šalį, šiuo atveju BAB banką „Snoras“.

Teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Tokią baudą galima paskirti, kai yra minėtoje teisės normoje nustatyti piktnaudžiavimo atvejai: nesąžiningas ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) padavimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su atskiruoju skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės į apeliaciją realizavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantei pateikus teismui atskirąjį skundą, identišką pirminiam skundui dėl antstolio veiksmų, bei įvertinus jo turinį, matyti, kad apeliantė nurodė argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo bei prašydama apeliacinio teismo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, nurodo tapačius argumentus dėl skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą ir jame nurodydama argumentus dėl skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jai skirtina bauda. Suinteresuoto asmens BAB banko „Snoras“ prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Galina Blaževič