Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Vida Daugirdienė, J. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Vida Daugirdienė 2021 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-210000096, netenkino pareiškėjos I. M. skundo dėl 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo Nr. S-21-4-991 ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Antstolė nurodė, kad atliekami bankroto proceso veiksmai individualios įmonės bankroto byloje neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti savo asmeninės prievolės, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo. Vykdomoji byla taip pat neturi būti užbaigta ir nevykdytina, kadangi, tai skolininkės asmeninė mokėjimo prievolė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4045-562/2017 iškelta bankroto byla IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, kurios savininkė yra pareiškėja. Antstolei Vidai Daugirdienei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-514-430/2020, dėl 355 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš buvusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vadovės I. M., išieškotojo J. S. naudai. 2020 m. lapkričio 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-4-33262 „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“. 2020 m. gruodžio 21 d. pareiškėja I. M. pateikė antstolei V. Daugirdienei prašymą užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąją bylą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2021 m. sausio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-4-991 dėl atsisakymo stabdyti bylą ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Patvarkyme nurodė, jog atliekami bankroto proceso veiksmai individualios įmonės bankroto byloje neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti savo asmeninės prievolės, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo. Vykdomoji byla taip pat neturi būti užbaigta ir nevykdytina, kadangi, tai skolininkės asmeninė mokėjimo prievolė. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/01288 ir vykdomuosius dokumentus persiųsti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Antstolė minėto skundo netenkino ir, remdamasis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad esant iškeltai individualios įmonės bankroto bylai, kurios (individualios įmonės) savininkė ir bendraatsakovė įmonės bankroto byloje yra pareiškėja, antstolė turėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/01288 ir vykdomąjį dokumentą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-514-430/2020) persiųsti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei vykdomąją bylą laikyti užbaigta (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias kiti Lietuvos Respublikos įstatymai įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas vienas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo atvejų: antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju, vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą, 1 dalies 6 punktu nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 dalis numato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, tiek CPK, tiek Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato antstolio pareigą sustabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, kai priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ir perduoti vykdomuosius dokumentus į bankroto bylą, kai įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą. Atlikti šiuos veiksmus antstolis turi laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, inter alia, priimdamas atitinkamus CPK nustatytus patvarkymus (CPK 613 straipsnis).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 str. 5 dalis numato, kad Juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti juridinių asmenų restruktūrizavimo proceso ir bankroto proceso ypatumai. Individualių įmonių įstatyme nuostatų, susijusių su šios rūšies įmonių bankroto proceso ypatumais, nėra. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 str. 2 dalis numato, kad jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą. To paties įstatymo 88 straipsnis numato, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto; neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis šio skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis turto pardavimą. Šios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos koreliuoja su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, bei pastarajai normai taikyti skirtu CPK 673 straipsniu, nustatančiu, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Taigi, individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas.

Nors Juridinių asmenų nemokumo įstatymas tiesiogiai neįtvirtina, kad reikalavimus individualios įmonės nemokumo byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, visi kreditoriai - tiek neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, tiek jos savininko - savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 160/2011). Toks pat aiškinimas taikomas ir sprendžiant dėl vykdymo dokumentų perdavimo į bankroto bylą: tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės savininko vykdomas vykdymo proceso tvarka, tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2009; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018).

Kaip minėta, pareiškėjai I. M. pareiga sumokėti skolą atsirado po BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo (iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Taigi atliekami bankroto proceso veiksmai individualios įmonės bankroto byloje neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti savo asmenines prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpusavio teisinis santykis pasireiškia tuo, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011), todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas nutarė leisti vykdyti išieškojimą iš skolininkei nuosavybės teise priklausiusio turto – ½ dalies buto, esančio adresu Taikos g. 60-22, Utena, unikalus Nr.8297-9001-2017:0022, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti. Minėtas turtas buvo parduotas viešose varžytynėse ir parduotas pirkėjui 2019 m. kovo 12 d. varžytynių aktu. Jokio kito registruoto turto skolininkė neturi, į jokį kitą skolininkės turtą išieškojimas šiuo metu nėra nukreiptas. Įmonės bankroto byloje visi veiksmai, susiję su įmonės likvidavimu iš esmės yra baigti.

Taigi, šiuo atveju dėl vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01288 atliekamų veiksmų bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami, kadangi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto procedūros iš esmės yra baigtos, tačiau bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos paliktas nenagrinėtu dėl teisminių ginčų tarp pareiškėjos ir bankroto administratoriaus. Šios dienos duomenimis visas turtas, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas jau yra realizuotas ir į jokį kitą turtą išieškojimas nėra ir nebus nukreiptas, nes skolininkė jokio registruoto turto (transporto priemonių, nekilnojamojo turto, laivų, orlaivių, traktorių ir kt.) neturi. Priešingai nei teigia skolininkė, vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pažeistų išieškojimus vykdančių kreditorių interesus, kadangi bankroto byloje nesant galimybių tenkinti reikalavimus, tokie perduoti reikalavimai būtų nevykdomi neapibrėžtą laiką.

Teismo vertinimu, minėtos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus dėl galimo jos asmeninio kreditoriaus pranašumo prieš kreditorius bankroto byloje nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skolininkės teiginiai apie kreditorių interesų pažeidimus yra nepagrįsti, kadangi individualios įmonės bankroto byloje išieškojimas iš įmonės savininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vykdomas tik pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį dėl išieškojimo nukreipimo į turtą. Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad išieškotojas, kuris kartu yra ir nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo, gaus lėšas anksčiau nei kiti kreditoriai ir tuo pažeis kitų bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus, nes šiuo atveju išieškotojo padėtis procese neturi jokios reikšmės skolos išieškojimo procesui.

Be to, pažymėtina, kad šios dienos duomenimis iš skolininkės yra vykdomi penki išieškojimai, visi jie atsirado po bankroto bylos iškėlimo įmonei ir vis jie yra susiję su skolininkei paskirtomis baudomis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (2 vykdomosios bylos) ir priteistomis bylinėjimosi išlaidomis už pareikštus nepagrįstus ieškinius (3 vykdomosios bylos), o skolų išieškojimą vykdo antstoliai. Vienoje iš vykdomųjų bylų (Nr. 0157/18/01505) skolininkė kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstoliui atsisakius tenkinti prašymą skolininkė skundė antstolio veiksmus teismui, o teismai, išnagrinėję skolininkės skundus konstatavo, kad pagrindo perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nėra (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-601-603/2020).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti antstolės patvarkymo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, o byloje nenustatytas akivaizdus antstolio piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar nesąžiningumas, pareiškėjos prašymas skirti antstolei baudą netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/20/01288 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.