- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-76-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23035-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės bausmės pridėjus visą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t. y., 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. 2020 m. birželio 12 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 6, policijos pareigūnams pareikalavus pateikti asmens dokumentą, pateikė R. S. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas R. S. vardu, taip neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimą R. S. išduotą asmens dokumentą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Skundu nuteistasis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, t. y., mažesnę nei minimalią baudą. Skunde nuteistasis nurodo:
2.1. Nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Labai gailisi. Suprasdamas, kad kvailai „pajuokaudamas“ padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri laikoma tyčiniu apysunkiu nusikaltimu, suprasdamas, kad už tai bus skiriama bausmė, po kaltinamojo akto perskaitymo teisme iš karto sutiko duoti parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, juos davė, sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami. Tikėjosi, kad teismas taikys LR BPK 273 straipsnio nuostatas ir atliks sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuris leistų teismui vienu trečdaliu sumažinti skirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu. Nors jo parodymai visiškai atitiko tuos, kuriuos buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamajame akte prokuroras buvo nurodęs, jog yra galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teismas netaikė LR BPK 273 straipsnio nuostatų ir taip dirbtinai užkirto kelią įstatymo nustatyta tvarka sušvelninti jo teisinę padėtį;
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam netinkamai paskirta bausmė – nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos: prokuroras, įvertinęs tiek realias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir nuteistojo asmenybę, suprasdamas, kad įstatymo sankcijoje numatyta net ir minimali bauda neatitiktų tikrojo veikos pavojingumo, siūlė teismui skirti 30 MGL dydžio baudą. Mano, kad tokio dydžio bauda, įvertinus padarytąją nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistojo poziciją dėl šios veikos, sudariusią realias sąlygas bylą ištirti ir išnagrinėti minimaliomis sąnaudomis, tikrai atitiktų šiame skunde jau nurodytą būtinumą tinkamai individualizuoti bausmę, įvertinti ne tipinį, bet realų nusikalstamos veikos pavojingumą ir paskirti tikrai teisingą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą, prokuroras G. Kazlauskas cituodamas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes joms pritaria ir nurodo, jog teismas teisingai įvertino nuteistojo nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertino kaltininko asmenybę, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). V. K. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama su nuteistajam paskirtu baudos dydžiu, prašant jį sumažinti.
6. Visų pirma apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose, todėl minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017, 5.2–5.3 punktai). Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas, pageidauja tuojau pat duoti parodymus ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas atlieka sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018, 7 punktas). Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino. Tačiau baudžiamojoje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, kadangi nuteistasis V. K. duodamas parodymus dėl savo kaltės neigė aplinkybes, susijusias su neteisėtu R. S. priklausančio dokumento panaudojimu, teigdamas, jog ne savo asmens tapatybės dokumento pateikimas policijos pareigūnams tebuvo pajuokavimas, o tikrasis tikslas buvo atiduoti jį teisėtam savininkui. Atsižvelgiant į tai, prokuroras, įvertinęs, jog nuteistojo versija neatitinka aplinkybių, dėl kurių jis yra kaltinamas, t. y., jog nuteistasis sąmoningai savo veiksmais klaidino policijos pareigūnus dėl savo asmens tapatybės, nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu (2 t., b. l. 31). Kaip jau minėta anksčiau, BPK 273 straipsnyje nurodyta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, kai veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras. Kadangi prokuroras nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, jis nagrinėjamu atveju neatliktas pagrįstai. Taigi BK 64¹ straipsnyje numatytai taisyklei taikyti nepakanka vien asmens kaltės pripažinimo, o būtina išpildyti ir minėto straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, todėl šiuo atveju pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu nėra.
7. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirta bausme ir prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y., skirti baudos dydį mažesnį už minimalųjį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. K. parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, todėl tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
8. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu svetimo asmens dokumento panaudojimu (BK 302 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. paskyrė baudą, kurios dydį nustatė lygų šios bausmės rūšies minimumui, t. y., 100 MGL (5000 Eur).
9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018 ir kt.).
10. V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą iš esmės grindžia tuo, jog prokuroras siūlydamas nuteistajam bausmę, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes teigė, jog net ir minimali bauda neatitinka tikrojo veikos pavojingumo. Šiuo atveju pažymėtina, jog prokuroro siūloma bausmė nesaisto teismo. Bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso prokuroro siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam (šiuo atveju nuteistajam) neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - padarytas apysunkis nusikaltimas, veika tyčinė, baigta. Teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bylos duomenys rodo, tą pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, jog nors V. K. nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, tačiau nuteistasis teisiamas nebe pirmą kartą, tarp jų kelis kartus ir užsienyje (t., b. l. 65-73). Be kita ko, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis pripažintas kaltu ir nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu (t., b. l. 187). Kadangi nauja veika buvo padaryta iki minėto baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas pagrįstai bei teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtas bausmes subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas taip pat baustas administracine tvarka, be to, skundą nagrinėjantis teismas pastebi, jog ne visos nuobaudos (baudos) yra tinkamai įvykdytos (t., b. l. 96, 2 t., b. l. 72). Iš to darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. V. K. elgesio nepakeitė ir jam anksčiau taikytos griežtesnės baudžiamosios teisės priemonės – areštas, terminuotas laisvės atėmimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Iš esmės byloje nėra jokių jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų. Akcentuotina ir tai, jog nuteistojo elgesys nusikalstamos veikos metu, t. y., jį sustabdžius policijos pareigūnams, nedaro jo išskirtiniu ir mažinančiu nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi kaip matyti, nuteistasis pagal liudytojo pareigūno S. R. parodymus tikrai nejuokavo ir elgėsi agresyviai, be to, V. K. tapatybę pavyko išsiaiškinti tik nuvežus nuteistąjį į laikino sulaikymo patalpas ir pasinaudojus naršykle asmens tapatybei nustatyti (t., b. l. 6; 2 t., b. l. 49).
11. Taigi aptartos ir byloje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskyrė švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą ir jos dydį parinko lygų šios bausmės rūšies minimumui bei nustatė 24 mėnesių terminą jai įvykdyti. Ši bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai), yra teisinga, jos negalima laikyti aiškiai per griežta, todėl, remiantis apeliacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.