Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-318/2013

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00909-2012-7

2013 m. balandžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Č. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse. Nukentėjusiajai A. V. iš nuteistojo Č. V. priteista 3 000 Lt, o nukentėjusiajam A. B. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 26 d., apie 14 val., Vilniaus r., Sudervės sen., Putiniškių k., Putiniškių g. 16, jam priklausančio namo virtuvėje, iš pykčio laikydamas savo dešinėje rankoje pramoninės gamybos dujinį revolverį „U. M.. Champion“ Nr. 429164, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, perbraukęs per jį, demonstravo ir nukreipė jį į prie stalo sėdėjusius A. V. ir A. B., tuo sukeldamas pastariesiems baimę dėl jų sveikatos ir gyvybės, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, išreikštas ginklo demonstravimu ir nukreipimu į nukentėjusiuosius A. V. ir A. B., gali būti įvykdytas, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Č. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 10 d., apie 12 val. Vilniaus r., Sudervės sen., Putiniškių k., Putiniškių g. 16, būdamas jam priklausančio namo koridoriuje, konflikto su A. V. metu, dešinės rankos ramento smaigaliu sudavė vieną smūgį A. V. į kairio peties sritį, tuo padarydamas jai kairio peties srities sumušimą, kuris vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nutestojo Č. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo Č. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį bei paskyrė teisingą bausmę.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis Č. V. nusikalstamų veiksmų vertinimo bei paskirtosios bausmės neginčija, nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiems A. V. ir A. B.. Kolegijai nuteistojo kaltės ir padarytos veikos kvalifikavimo klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl kolegija nagrinėja bylą paduoto apeliacinio skundo ribose bei pasisako tik dėl apelianto skundžiamos, apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt, o nukentėjusysis A. B. dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 39, 46). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji civilinius ieškinius sumažino: A. V. iki 3 000 Lt, A. B. iki 2 000 Lt (b. l. 137).

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji A. V. nurodė, kad dėl Č. V. nusikalstamų veiksmų patyrė didelį išgąstį, kreipėsi į medikus dėl rankos sumušimo, ilgą laiką negalėjo užmigti be vaistų. Nukentėjusysis A. B. savo civilinį ieškinį grindė iš esmės analogiškomis aplinkybėmis.

Apylinkės teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies: iš nuteistojo Č. V. nukentėjusiajai A. V. priteisė 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o A. B. – 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į A. V. sužalojimų padarymo aplinkybes ir sunkumą, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir jų pasekmes, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę bei šeimos padėtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne karta akcentavęs, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi buti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtines žalos dydį bei kitas turinčias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagristus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus teisėju kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai įvertino nukentėjusiųjų A. V. ir A. B. išdėstytus argumentus ir konstatavo, jog dėl Č. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų, t. y. nuteistajam grasinant nukentėjusiems su dujiniu revolveriu ir nukentėjusiajai A. V. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, tačiau priteisdamas nukentėjusiesiems A. V. ir A. B. neturtinės žalos atlyginimą, nepakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus bei pažeidė BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatas, apibūdinančias neturtinės žalos turinį.

Nustatytos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo Č. V. grasinimai nukentėjusiems pramoninės gamybos dujiniu revolveriu „U. M.. Champion“ be jokios abejonės pastariesiems sukėlė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, susijusius su baime dėl savo sveikatos ar net gyvybės. Šiems jų išgyvenimams buvo realus pagrindas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad grasindamas Č. V. buvo labai susijaudinęs, apimtas pykčio, o šaunamasis ginklas, su kuriuo jis grasino, buvo tikras. Tačiau nukentėjusiųjų išgąstis buvo trumpalaikis. Faktiškai didžiausią stresą ir emocinius išgyvenimus nukentėjusieji patyrė įvykio metu. Tai patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai, kad Č. V. pradėjus jiems grasinti, abudu išbėgo į lauką. A. B. išvažiavo namo, o A. V., Č. V. išvažiavus, grįžo namo. Nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu, be grasinimo nužudyti, nuteitasis įvykdė dar vieną nusikaltimą – nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė kairio peties srities sumušimu. Nors nukentėjusieji savo ieškiniuose nurodė, kad jie po šių įvykių ilgą laiką jautė baimę, nerimą, vartojo raminamuosius vaistus, tačiau tai patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Taigi, nesant byloje duomenų apie atsiradusias ilgalaikes pasekmes, teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą dėl nukentėjusiesiems priteistinų šiais nusikaltimais padarytos neturtinės žalos dydžių.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, teismas apsiribojo vien neturtinės žalos vertinimo kriterijų, kurie kaip bendri principai yra išdėstyti baudžiamojo proceso ir civiliniame įstatymuose, išvardijimu, bei lakoniškai konstatavo, jog sumažinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra tinkami turtinei žalai atlyginti. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam Č. V. nustatytas 25 procentų darbingumo lygis (b. l. 119). Jis šiuo metu nedirba (b. l. 71), buvusioje darbovietėje UAB „Vilpros pramonė“, kurioje dirbo nuo 2007-10-30 iki 2012-01-30, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 117). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos duomenimis nusiskundimų iš kaimynų apie Č. V. blogą elgesį nėra (b. l. 118). Apylinkes teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, šių faktinių duomenų neįvertino. Kolegijos manymu, nuteistojo materialine padėtis, nors nėra vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtines žalos atlyginimo dydį, tačiau taip pat yra svarbi nustatant realias galimybes šią žalą atlyginti.

Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis teismų praktika dėl neturtines žalos atlyginimo, apylinkes teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai mažintini: nukentėjusiajai A. V. iki 1 200 Lt, o nukentėjusiajam A. B. iki 600 Lt. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju šios neturtinės žalos atlyginimo sumos yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nuteistasis atlygino nukentėjusiajai A. V. 110 Lt, o A. B. – 60 Lt neturtinės žalos, todėl šios atlygintos pinigų sumos įskaičiuotinos į priteistus neturtinės žalos dydžius (b. l. 124).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Nuteistojo Č. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: iš nuteistojo Č. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems sumažinti - A. V. iki 1100 Lt, A. B. iki 540 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.