Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui suinteresuotam asmeniui UAB „B2Kapital“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Mozūraitytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“, Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“, UAB „Klaipėdos Regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2008 balandžio 4 d. jos sutuoktinis A. G. nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini) už 240 000,00 Lt (69 508,80 Eur). Šio buto pirkimas taip pat buvo dalinai finansuojamas banko paskola. 2008 m. birželio 2 d. tarp pareiškėjo A. G. ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas (buvęs pavadinimas – AB SAMPO bankas) buvo pasirašyti du susitarimai. Pagal susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta bendra kredito suma 28 962 EUR, kuri buvo suteikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Prievolė pagal šią sutartį buvo užtikrinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka ir N. G. laidavimu. Pareiškėja nurodo, kad prasidėjus krizei, A. G. buvo pavėlavęs mokėti įmokas, bet teikė bankui prašymą pratęsti paskolos sutartį. Vis dėlto bankas vienašališkai nutraukė sutartį. A. G. siekė pratęsti paskolos sutartis, todėl pateikė ieškinį, tačiau ieškinys nebuvo tenkintas. Savo kreditorines teises bankas vėliau pardavė bendrovei SIA „B2Kapital“, o pastaroji - UAB „B2Kapital“. Susidariusi skola kreditorei SIA „B2Kapital“ už buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimą buvo padengta pardavus butą. Vykdomoji byla Nr. 0010/14/05384 buvo užbaigta. Tuo tarpu skola kreditorei SIA „B2Kapital“ (šiuo metu UAB „B2Kapital“) už pirktą žemės sklypą ir namą liko dalinai nepadengta, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Šis turtas 2019 m. sausio 3 d. buvo parduotas iš varžytinių už 77 617,00 Eur.

5. 2022 m. gegužės 23 d. priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, pagal kurį UAB „B2Kapital“ patikslintas ieškinys N. G. atžvilgiu buvo tenkintas ir iš N. G., kaip A. G. solidariosios bendraskolės, buvo priteista 33 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 33 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 720 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „B2Kapital“.

7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Oleg Drobitko palaikė pareiškėjos prašymą iškelti bankroto bylą bei paskirti jį bankroto administratoriumi. Paaiškino, kad situacija liūdna, o jo klientė yra moteris. Šeimoje dažniausiai vyrai viską tvarko, sudaro nenaudingus sandorius, o moterims tenka atsakyti. Neprieštaravo suinteresuoto asmens prašymui UAB „B2Kapital“ išreikalauti papildomus įrodymus dėl galimo pareiškėjos lankymosi lošimų namuose, o UAB „T. S.“ pranešime 44,99 Eur nurodyta apyvarta negalėjo turėti įtakos bankrotui. Nežino kaip galima susitarti su kreditoriai, kai yra reikalaujama sumokėti 30 000 Eur skolos. Sumokėjus vienam kreditoriui, kitiems kreditoriams taip ir liktų skolos. Dauguma kreditorių neprieštarauja dėl bankroto iškėlimo, išskyrus UAB „B2Kapital“. Prašė teismo atkreipti dėmesį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų jei teismas tenkintų pareiškėjos prašymą. Su suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ byloje pareikštais argumentais ir motyvais nesutinka.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ atstovė savo išdėstytus argumentus ir motyvus palaikė. Paaiškino, jog yra formuojama teismų praktika, kad fizinio asmens bankroto iškėlimas tai nėra skolų nurašymas, t. y. asmens mokumo atstatymas. Kiekvienas asmuo susidūręs su finansiniai sunkumais turi imtis aktyvių veiksmų, siekti išnaudoti visą savo turimą potencialą, kad būtų pagerinta jo finansinė būsena. Taip pat, esant reikalui keisti gyvenamąją vietą. Atstovės neįtikino, kad pareiškėja siekė sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais, kadangi 9 metus nedirbo, nors yra sveika ir darbingo amžiaus moteris. Mano, kad visiškai nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja siekusi tartis su kreditoriais dėl skolų išdėstymo dalimis, nors jie teikė jai siūlymus, nuolaidas, tačiau ji su jais nesitarė, todėl mano, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, tyčia nesiekė sumažinti skolas, o skolos tik augo. Taip pat, per 3 metus pareiškėja lošė, nors ir mažomis sumomis. Prašė teismo atkreipti dėmesį į pareiškėjos pasyvumą ir neveikimą vertinant dėl bankroto bylos iškėlimo arba neiškėlimo.

11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

12. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

13. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

14. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.

15. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo dieną sudaro 71 002,06 Eur. Yra dirbanti pagal verslo liudijimą, pajamos siekia 150-180 Eur per mėnesį. Visų kreditorių reikalavimai priverstinai išieškomi per antstolius, pateikia kreditorių sąrašą su skolų detalizacijomis. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai susideda tiek iš pareiškėjos asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, tiek iš solidariųjų prievolių. Apibendrinant pareiškėjos įsipareigojimus sudaro: įsiskolinimas 28 073,89 Eur sumai antstolės Viktorijos Vėliuvienės, vykdomojoje byloje Nr. 0162/17/00140 dėl skolos išieškojimo, išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai, pagal 2016 m. spalio 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-214938; įsiskolinimas 31,00 EUR sumai antstolės Viktorijos Vėliuvienės, vykdomojoje byloje Nr. 0162/21/00624 dėl skolos išieškojimo, išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai, pagal 2021 m. balandžio 20 d. Teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-854- 980/2021; vykdymo išlaidos, kurias patyrė antstolė Viktorija Vėliuvienė 2 236,82 Eur sumai; įsiskolinimas 186,82 Eur sumai antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01771 dėl skolos išieškojimo, išieškotojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, naudai, pagal 2019 m. gegužės 7 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. I-8494-342/2018; įsiskolinimas 135,36 Eur sumai antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/03952 dėl skolos išieškojimo, išieškotojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, naudai, pagal 2020 m. gruodžio 15 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. I-7492-386/2020; įsiskolinimas 90,96 Eur sumai antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/07524 dėl skolos išieškojimo, išieškotojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, naudai, pagal 2017 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-3083-243/2016; įsiskolinimas 4 836,75 Eur sumai antstolės Brigitos Tamkevičienės, vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/00083 dėl skolos išieškojimo, išieškotojo AB „Klaipėdos energija“, naudai, pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-7304-637/2018; antstoles Brigitos Tamkevičienės vykdymo išlaidų likutis visose aukščiau minėtose vykdomosiose bylose yra 810,01 Eur; įsiskolinimas 248,15 Eur sumai antstolės Brigitos Tamkevičienės, vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/00339 dėl skolos išieškojimo, išieškotojos Viešosios įstaigos „Gargždų švara“, naudai, pagal 2019 m. balandžio 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. eI-1151-342/2019; įsiskolinimas 558,55 Eur sumai antstolės Brigitos Tamkevičienės, vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00049 dėl skolos išieškojimo, išieškotojos AB „Klaipėdos energija“, naudai, pagal 2019 m. spalio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-11374-824/2019; įsiskolinimas 73,75 Eur sumai antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės, vykdomojoje byloje Nr. 0075/17/00803 dėl skolos išieškojimo, išieškotojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, naudai, pagal 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. I-3082-162/2016; įsiskolinimas 33 720,00 Eur sumai solidariai kartu su A. G. kreditorei UAB „B2Kapital“ pagal 2022-05-23 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą.

16. Siekiant nustatyti fizinio asmens galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus yra būtina nustatyti tikslų fizinio asmens įsipareigojimų dydį, jo turimo turto dydį, į kurį įeina tiek materialus turtas, tiek ir gaunamos pajamos bei kitas turtas.

17. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėjos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nėra.

18. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 32 punktas).

20. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas kaip reikšmingą pareiškėjo veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardijęs ir aplinkybių, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos Nr. KA_P22-7 ir KA_PZ1E-5136 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-05-31 nedirbo, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registre apie pareiškėją duomenų nėra. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos pareiškėja realiai dirbo pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekyba ne maisto produktais. Duomenų, per paskutinius 3 metus apie pareiškėjos realiai gaunamas pajamas, nėra. Jokių rašytinių įrodymų, kodėl pareiškėja realiai nedirbo ir negavo darbo ar kitų pajamų kitais laikotarpiais, byloje nėra ir pareiškėja tokių nepateikė. Vienintelis paaiškinimas, kuriuo pareiškėja bandė pateisinti realių pajamų neturėjimą, buvo tai, kad ji maždaug nuo 2013 m. nedirbo, kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi pareiškėja ilgai nebuvo įsidarbinusi, jai yra sunku konkuruoti darbo rinkoje. Tačiau tokius pareiškėjos paaiškinimus teismas atmeta kaip neįtikinamus dėl kelių aspektų.

22. Pirma, kad pareiškėja su pareiškimu nepateikė įrodymų, kad nuo 2013 metų, t. y. 9 metų laikotarpyje intensyviai ieškojosi darbo, dėjo visas savo galimybes ir potencialą įsidarbinti, siuntė savo CV darbdaviams, lankė profesijos keitimo kursus finansuojamus Užimtumo tarnybos ir kt.

23. Antra, byloje pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 29 d. išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) prekyba ne maisto produktais. Teismas pažymi, kad verslo liudijimas išsiimtas tik 20 dienų iki kreipimosi į teismą dienos. Be to, pareiškėja paaiškino, kad jos pajamos turėtų siekti apie 150 – 180 Eur per mėnesį, kadangi dirba 2 – 3 kartus per savaitę, o per dieną gali uždirbti iki 15 Eur. Teismas mano, kad pareiškėja nededa pastangų susirasti bent minimaliai apmokamą darbą, kurio darbo užmokestis nuo 2022-01-01 MMA buvo 730 Eur, MVA – 4,47 Eur per mėnesį, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir tikėdamosi, kad bus iškelta bankroto byla, o skolos kreditoriams tiesiog nurašytos.

24. Galiausiai, tiek iš paties pareiškėjos, tiek iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja nelabai mato (matė) interesą ir prasmę dirbti ir gauti oficialias pajamas, kad dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėja yra pasiryžusi pradėti realiai dirbti ir gauti oficialias pajamas tik iškėlus jai bankroto bylą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja per paskutinius tris metus būtų bandžiusi kreiptis į savo kreditorius dėl įsiskolinimų grąžinimo grafiko suderinimo, dėl palūkanų sumažinimo ar atleidimo nuo dalies susikaupusių palūkanų, atleidimo nuo dalies skolos.

25. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra 44 metų amžiaus, darbingo amžiaus žmogus galinti dirbti pilną darbo dieną. Byloje nėra duomenų ir pareiškėja tokių nepateikė, kad ji turėtų kokių nors sveikatos problemų. Tačiau pareiškėja per paskutinį 3 metų laikotarpį nesiekė realiai dirbti, nesistengė gauti pajamų, pajamų iš esmės negavo (o tas, kurias gavo, nebuvo įneštos į banko sąskaitą, todėl jokia jų dalis nebuvo paskirstyta kreditoriams) ir didino turimus įsiskolinimus kreditoriams, taip dar labiau pablogindama savo finansinę padėtį. Toks pareiškėjos elgesys teismo laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu sąžiningo skolininko kriterijų, pagal kuriuos sąžiningas žmogus siekia pagal savo realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais net ir tuo atveju, jei jis yra skolingas jiems dideles pinigų sumas. Teismo vertinimu, anksčiau paminėtas pareiškėjos elgesys turėjo reikšmingą įtaką jos nemokumui, nes jo skolos per paskutinius 3 metus ženkliai išaugo. Todėl pareiškėjai negali būti iškelta bankroto byla pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

26. Taip pat, teisme gautas lošimų bendrovės UAB „T. S.“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja su Bendrove sudarė sutartį 2019 m. balandžio 20 d., o paskutinį kartą dalyvavo lošimuose 2021 m. gegužės 16 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 22 d. atliko piniginius statymus, tačiau nėra registruota Bendrovėje kaip atlikusi įmokas, laimėjusi sumas grynaisiais pinigais, viršijančias 1 000 Eur. Kaip paaiškino, pareiškėjos atstovas (pareiškėja) pamėtė asmens dokumentą (pasą) ir jos vardu lošė kitas asmuo. Vienok, teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl asmens dokumento pripažinimo negaliojančiu ir taip pat dėl neteisėto jos asmens duomenų panaudojimo.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra susituokusi, turi du vaikus. D. N. G. jau yra sulaukusi pilnametystės ir gyvena Vokietijoje, nepilnametis sūnus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvais. Ji su šeima gyvena dukros bute (duomenys neskelbtini), kurį ji nupirko iš varžytinių. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šis butas nuo 2008-04-04 priklausė jos vyrui A. G., laiduojant pareiškėjai. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad trijų asmenų mėnesio išlaidas sudaro 1 287 Eur, dėl mažo uždarbio finansiškai jų šeimai padeda jų dukra N. G., gyvenanti Vokietijoje. Duomenų, apie dukros finansinę padėtį ir kokiomis sumomis ji remia šeimą byloje taip pat nėra.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

29. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, išaiškino, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

32. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų dėjusi pastangas skolas mažinti, prievolių nevykdė, geruoju įsiskolinimų nemokėjo, pradėti priverstiniai skolų išieškojimai, jos atžvilgiu užvesta eilė vykdomųjų bylų. Dėl jos pasyvaus elgesio susidaro priverstinio vykdymo išlaidos, skaičiuojamos procesinės palūkanos ir pan.

33. Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjos nemokumo priežastis, elgesį, darytina išvada, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai FABĮ prasme. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėja siekia nusirašyti skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų įrodymų negalima spręsti, kaip ir kokiu būdu pareiškėja ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 150-180 Eur, jos sutuoktinio 544,71 Eur būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti trijų asmenų šeimai reikalinga suma 1 287 Eur, administratoriui skirtina suma 3 630 Eur įskaitant mokesčius. Tokiu būdu kreditorių reikalavimams tenkinti nepakanka lėšų. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių - pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167).

34. Tad nagrinėjamu atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp jos nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėja, tapusi faktiškai nemokia, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias ji pagal savo sveikatos būklę, įgūdžius yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti didesnes, nei šiuo metu gauna pajamas, užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo laikotarpiu pareiškėja neabejotinai turėjo galimybę padengti bent dalį savo turimų skolų siekiant gauti nors ir minimalų atlygį, tačiau pareiškėjos elgesys rodo jos abejingumą turimiems įsiskolinimams.

35. Teismas ištyręs ir įvertinęs pareiškėjos nurodytas jos nemokumo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininkė, būdama nemokia, nesiekė nors iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, neatliko ir neatlieka jokių veiksmų savo mokumui atkurti, o siekia skolų nurašymo, todėl jai negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, todėl atsisakytina iškelti pareiškėjai bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus