Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pripažinus, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslinga skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pareiškimas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą, taip pat teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje. Sutuoktinė S. B. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai – R. R. G. Po jo mirties į Kauno m. 15-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Kauno valstybinės notarinės kontoros 1980 – 1992 metų, Kauno 2-os valstybinės notarinės kontoros 1992 metų, Kauno m. 2-ojo, 3-ojo, 4-ojo, 6-ojo, 11-ojo notarų biuro 1992 – 1996 metų, Kauno m. 13-ojo notaro biuro 1992 – 1994 metų, Kauno m. 8-ojo notaro biuro 1993 – 1994 metų dokumentuose žinių apie tai, kad V. B. buvo sudaręs testamentą, nėra.

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – mirusi našle. Sutuoktinis V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Vaikai – R. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po S. B. mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – mirusiosios dukra R. R. G.

A. B. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro duomenimis S. B. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro duomenimis V. B. vardu registruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neregistruotos).

S. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties mokėjo mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, sudarė sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos.

1964 m. redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal palikimo atsiradimo metu (2000 m. gruodžio 13 d.) galiojusį teisinį reguliavimą šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Pareiškėja yra S. B. įpėdinė pagal testamentą (CK 567, 575 straipsniai), S. B. sutuoktinis V. B. ir sūnus A. B. yra mirę. Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties S. B. liko gyventi santuokos metu įgytame bute, naudojosi visais bute esančiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, mokėjo mokesčius, sudarė sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra santuokos metu įgytas butas Nr. (duomenys neskelbtini), renovacijos. Tai yra, po sutuoktinio mirties S. B. aktyviais veiksmais perėmė valdyti visą sutuoktinio turtą, tokiu būtu priimdama palikimą.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kuri galės įgyvendinti savo, kaip S. B. testamentinės įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.