- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- I-683-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03558-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo D. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 71–74, 90–94).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 30 d. pateikė skundą NŽT direktoriui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus neveikimo. 2017 m. kovo 16 d. gautame rašte, kuriuo buvo nagrinėjamas jo 2016 m. gegužės 16 d. pranešimas, buvo informuotas, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius parengs atskirą raštą I. P., nurodydamas geranoriškai pašalinti naujai paaiškėjusius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Geranoriškai jų nepašalinus ji bus patraukta administracinėn atsakomybėn. 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo informuotas apie tai, kad iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pavesta pakartotinai atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę siekiant nustatyti, ar yra pašalinti 2016 m. gruodžio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyti šių žemės sklypų naudojimo tvarkos pažeidimai, o tokius pažeidimus nustačius, pagal kompetenciją imtis priemonių dėl jų išaiškinimo ir pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn bei pažeidimų pašalinimo. Minėtame rašte buvo nurodyta iki kada turima atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau nebuvo nurodytas terminas, iki kada pabaigti administracinę procedūrą. Pareiškėjo nuomone, iki 2017 m. spalio 3 d. turėjo būti pabaigta administracinė procedūra, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, turėtų pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir pabaigti ją per teismo nustatytą terminą. Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus gavo tik vieną raštą, kuriame nurodoma, kad šiuo metu rengiamas žemės naudojimo patikrinimo akto priedas – schema. Apie priimtus rezultatus pareiškėjas bus informuotas. Pareiškėjo nuomone, antrą kartą rengti matavimo schemos nebuvo pagrindo, užtektų tik foto lentelės.
Pareiškėjas nurodo, kad pranešimą NŽT parašė dar 2016 m. gegužės 16 d., praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Toks NŽT Vilniaus rajono skyriaus vilkinimas sumažino jo asmeninį pasitikėjimą viešojo administravimo sistema, tuo sukeldamas jam nusivylimo, liūdesio ir bejėgiškumo jausmą, nes negali skųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštų, kurie jam nesukelia teisinių pasekmių. I. P. toliau naudojasi jo sklypo dalimi ir nesiruošia pašalinti nustatytų pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 107–116).
Nurodo būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti, taip pat teismų praktiką, susijusią su žalos atlyginimu ir teigia, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos grindžia aplinkybėmis, kurios pagal savo pobūdį priskirtinos administracinio nusižengimo teisenai. Tokių bylų nagrinėjimas ir NŽT pareigūnų veiksmų vertinimas pradedant ir (arba) vykdant administracinių nusižengimų teiseną nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, taigi negalimas ir tokių veiksmų neteisėtumo konstatavimas. Nurodo, kad NŽT atlieka valstybinę žemės naudojimo kontrolę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. NŽT užfiksuoja patikrinimo rezultatus žemės naudojimo patikrinimo akte. Tokie duomenys buvo užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte.
Pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1 244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 6.1 papunktį, žemės naudojimo valstybinę kompetenciją vykdantys asmenys nustatę Nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Pagal Nuostatų 6 punktą žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK), pradeda administracinio nusižengimo teiseną (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija). Veikų, už kurių padarymą atsakomybė numatyta ATPK (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir ANK (nuo 2017 m. sausio 1 d.) tyrimas vyksta pagal šiuose kodeksuose nustatytas taisykles.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), bendrosios nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, I. P. ir kitiems šiame išraše nurodytiems asmenims. Ginčo žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo naudojimo yra nekilnojamojo daikto – žemės sklypo bendraturčių nesutarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris sprendžiamas civiline tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnyje atsakomybė yra nustatyta už savavališką žemės užėmimą. Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 110 straipsnį nustatytina, kad asmuo savavališkai, t. y. tyčia, užėmė žemę, į kurią jis neturi daiktinių teisių. Nustatant administracinę atsakomybę už tam tikrą veiką, turi būti įvertinamas įstatymų saugomas interesas (objektas, teisinis gėris), ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo atveju toks ginamas teisinis gėris yra nuosavybės teisė. Aptariamu atveju ginčo žemės sklypas nėra užimtas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ar jo dalis. Be to, ne kiekvienas teisės pažeidimas yra pripažįstamas administraciniu teisės nusižengimu, sprendžiant dėl atsakomybės už padarytą veiką ir teisinių priemonių, taikytinų galimai pažeistiems asmens teisės ir interesams apginti, svarbu nustatyti, kokia yra teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės prigimtis. Ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra bendraturčių susitarimas.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 48SD-14256-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie 2017 m. rugpjūčio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo rezultatus, nurodė pareiškėjui CK nuostatas, t. y. nurodė, kad pagal NŽT nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, ginčų tarp asmenų, kuriems bendrosios nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (bendraturčių), dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos tyrimas ir sprendimas nėra priskirtas NŽT kompetencijai. Tokią NŽT Vilniaus rajono skyriaus išvadą dėl ginčo žemės sklypo bendraturčių –pareiškėjo ir I. P. – veiksmų ir ginčo vertinimą patvirtina ir kitos 2017 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo metu nustatytos ir patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės. Nurodo, kad iš patikrinimo akto ir jo priedų matyti, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai naudoja patikrinimo akte nurodytus kelią ir B Dalį ne pagal bendraturčių nustatytą nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, naudojami plotai yra tarpusavyje persipynę, kiekvienas iš šių dviejų bendraturčių naudoja kito bendraturčio pagal nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką naudotiną kelią ar B Dalį, pats pareiškėjas naudoja dalį B Dalies, be to, B Dalyje pastatė vielos tinklo tvorą, I. P. naudojamas prie jai dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato, kurio dalis yra žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vedantis kelias yra mažesnio ploto nei B dalis (atitinkamai 0,0166 ha ir 0,0251 ha), I. P. naudojama kelio dalis, nesanti B Dalyje, yra 0,0087 ha ploto, pareiškėjo naudojama dalis B Dalies – 0,0121 ha ploto, patikrinimo metu neužfiksuotos kliūčių, kurios trukdytų pareiškėjui naudotis žemės sklypu, pareiškėjo skunde minimas žvyras yra Patikrinimo akto 1 priede „Fotolentelė“ užfiksuota išvažinėto kelio danga. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta specialiųjų dirvožemio apsaugos sąlygų, kurioms esant, atliekant žemės kasybos darbus, būtų būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį. Pagal išrašą, ginčo žemės sklype yra užstatyta teritorija, žemės sklypo ribos kerta statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VI dalis priklauso I. P. ir kurio dalis yra I. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės rodo, kad tarp pareiškėjo ir I. P. yra nesutarimas dėl nekilnojamojo daikto – ginčo žemės sklypo – naudojimo, kuris iš esmės vyksta dėl šiame žemės sklype esančioje užstatytos teritorijos ir (arba) su ja susijęs.
Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepasirinko jam teisės aktais nustatytų jo teisių ir interesų gynimo būdų, bando savo tikslus pasiekti kitomis priemonėmis ir, ne kartą skųsdamas NŽT veiksmus, priversti valstybės instituciją priimti įstatymais nepagrįstus sprendimus ir atlikti veiksmus, kurių ji, išsamiai įvertinusi žemės naudojimo patikrinimų metu nustatytas ir su jomis susijusias aplinkybes, pagal jai suteiktą kompetenciją neturi teisės atlikti. Pažymėjo, kad pagal viešojoje teisėje taikomą ultra vires principą viešojo administravimo subjektams leidžiama tik tai, kas įsakmiai nurodyta įstatymuose.
Šalies argumentai
Nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. gegužės 15 d. pranešimą buvo parengtas 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakymas. Pats pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. pateikė kitą skundą, dėl kurio NŽT taip pat buvo priimtas sprendimas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių atlikti pakartotinį žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, ir atsakymas 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu pateiktas pareiškėjui. Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus parengtos, pareiškėjo teigimu, nereikalingos situacijos schemos (Patikrinimo akto 2 priedas „Matavimų schema M1:1000“), paaiškino, kad siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nustatyti, ar yra padarytas teisės pažeidimas, kurio tyrimas priskirtas NŽT kompetencijai, jei taip, kurioje vietoje padarytas toks pažeidimas, ir kitas reikšmingas aplinkybes, parengė aptariamą schemą. Todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, jog schemos rengimas buvo administracinės procedūros vilkinimas. Priešingai, šios schemos parengimas parodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius rūpestingai atliko veiksmus. Be to, pareiškėjas klaidingai vertina administracinės procedūros eigą ir administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) tyrimą. Atkreipia dėmesį, kad NŽT veiksmai 2016 m. atliekant žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimus, ir su jais susiję veiksmai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1843-463/2017.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, nesant neteisėtų NŽT veiksmų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio – vertinimas yra netikslingas. Net ir tuo atveju, jeigu neturtinė žala pareiškėjui būtų buvusi padaryta ir pareiškėjas pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus, teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiamas žalos padarymo faktas ar priežastinis ryšys tarp NŽT veiksmų ir, pareiškėjo teigimu, patirtos neturtinės žalos.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai, dalyvaujant I. P. ir D. M., 2016 m. gruodžio 13 d. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą ir 2016 m. gruodžio 15 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-641-(14.48.73.). Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo ribas žymi ne visi riboženkliai, šiaurės vakarinėje sklypo dalyje ties laisva valstybine žeme ir savivaldybių gatve užfiksuoti sodinti vaismedžiai, krūmai, sukrauti akmenys. Minėto žemės sklypo vakarinėje pusėje ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių aikštelė dalimi neatitinka naudojimo tvarkoje nustatytų ribų. Patikrinimo metu taip pat nustatė, kad natūroje privažiavimo kelias prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nustatyto kelio. Patikrinimo metu tikrinama teritorija buvo padengta sniegu (b. l. 33–35). Taip pat buvo parengti Patikrinimo akto Priedas Nr. 1 – fotolentelė (b. l. 37–38) bei matavimų schemą (b. l. 36).
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. kovo 16 d. raštu, be kita ko, informavo pareiškėją apie tai, kad parengs atskirą raštą I. P., nurodydamas geranoriškai pašalinti naujai paaiškėjusius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Tuo pačiu nurodė, kad geranoriškai nepašalinus naujai nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, ji bus patraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 56–57).
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į NŽT direktorių dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius nepabaigė administracinės procedūros dėl 2016 m. gruodžio 13 d. atliktos žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytų žemės sklypų naudojimo tvarkos pažeidimų (b. l. 5–10). NŽT, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo, kad NŽV Vilniaus rajono skyriui pavesta pakartotinai atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę siekiant nustatyti, ar pašalinti 2016 m. gruodžio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyti žemės sklypų naudojimo tvarkos pažeidimai, o nustačius pažeidimus, atitinkančius ANK numatytų pažeidimų požymius, pagal kompetenciją imtis priemonių dėl jų išaiškinimo ir pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn bei pažeidimų pašalinimo (b. l. 11).
NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2017 m. rugpjūčio 7 d. atliko pakartotinį žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-759-(14.48.78.) (b. l .13–14). Apie priimtą patikrinimo aktą pareiškėjas informuotas 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu (b. l. 12). Minėtu raštu pareiškėjas taip pat informuotas, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje yra rengiamas Žemės naudojimo patikrinimo akto priedas – schema ir nurodyta, kad apie žemės naudojimo patikrinimo rezultatus pareiškėjas bus informuotas parengus minėtą schemą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. raštu informavo pareiškėją, jog pagal Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-759-(14.48.78.) naudojimo tvarkos pagal pažeidimų pagal kompetenciją nenustatyta. Raštu taip pat išaiškinta, jog dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tyrimas ir sprendimas nėra priskirtas NŽT kompetencijai (b. l. 75).
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja NŽT Vilniaus rajono skyriaus, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad NŽT atlieka valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus (Nuostatų 10.1 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (Nuostatų 16 punktas). Vadovaujantis NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintomis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punktu, pakartotinio patikrinimo metu nustačius, kad asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, ANK ir Taisyklių nustatyta tvarka atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas. ANK 589 straipsnio 1 dalies 45 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo NŽT pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
Sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys – NŽT pareigūnai, nustatytais atvejais, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės atstovas nepradeda administracinio nusižengimo teisenos. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo, atitinkamai nusižengimo, bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (LVAT 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009; LVAT 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-995-756/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi jokio teisinio pagrindo nustatinėti, ar (ne)pagrįstai NŽT pareigūnai nepradėjo administracinės nusižengimo teisenos, kadangi, kaip minėta, administraciniai teismai negali revizuoti administracinio teisės nusižengimo teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumo bei pagrįstumo. Taigi, NŽT pareigūnų neteisėti veiksmai dėl, pareiškėjo teigimu, administracinės nusižengimo teisenos nepradėjimo, nenustatyti.
Pareiškėjo teigimu, administracinė procedūra dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo nebuvo užbaigta, iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus gavo tik vieną raštą – 2017 m. rugpjūčio 29 d., raštą, nebuvo informuotas apie patikrinimo rezultatus, schemos negavo. Be to, pranešimą parašė 2016 m. gegužės 16 d., nors administracinė procedūra vis dar nėra baigta. Teismas su tokio pobūdžio pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovas atsiliepime, pareiškėjas klaidingai vertina administracinės procedūros eigą ir administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) tyrimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (VAĮ 34 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles (ANK 564 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš nurodytų nuostatų matyti, kad NŽT pareigūnai vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių nusižengimų bylų procese.
Vertinant pareiškėjo argumentus, pažymėtina, jog iš įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1843-463/2017 esančių duomenų matyti, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. gegužės 15 d. pranešimą (b. l. 83) buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. 48SD-10453-(14.48.104.) (administracinės bylos Nr. I-1843-463/2017 l. 24–25). Į pareiškėjo 2017 m. birželio 30 d. skundą buvo atsakyta NŽT 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu (b. l. 5–10, 11). NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu pareiškėjui buvo pateiktas Žemės naudojimo patikrinimo aktas (be schemos) (b. l. 12). NŽT 2017 m. lapkričio 22 d. raštu pareiškėjas buvo galutinai informuotas apie 2018 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinai atliktos žemės naudojimo kontrolės rezultatus (b. l. 75). Kartu su minėtu raštu pareiškėjui buvo pateiktas Žemės naudojimo patikrinimo aktas su priedais.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog administracinė procedūra nebuvo užbaigta, kadangi į kiekvieną pareiškėjo skundą buvo atsakyta. Tai, kad pareiškėjo netenkina pateiktuose atsakymuose nurodyta informacija ir tai, kad kito asmens atžvilgiu nebuvo pradėta administracinių nusižengimo teisena, nereiškia, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius neatliko jos kompetencijai priskirtinų veiksmų.
Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog nebuvo jokios būtinybės rengti situacijos schemos, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti, kadangi Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad NŽT darbuotojas parengia situacijos schemą ir fotolentelę su nuotraukų aprašymu, kurie prie patikrinimo akto pridedami kaip priedai. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad situacijai įvertinti ypatingai didelę reikšmę turi situacijos schema, nes būtent joje yra pateikiama informacija apie žemės sklypų ribas, kitus nustatytus objektus ir jų koordinates (b. l. 107–116). Todėl tai, kad NŽT darbuotojai rengė patikrinimo akto priedą – situacijos schemą, siekdami išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, negali būti laikomi kaip NŽT Vilniaus rajono skyriaus piktnaudžiavimu jiems suteiktomis teisėmis, kadangi Taisyklėse konkrečiai nustatyta, kad tokia situacijos schema yra patikrinimo akto priedas.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, nenustatė neteisėtų NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų. Kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – NŽT Vilniaus rajono skyriaus neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo D. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.