- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-600-635/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-03000-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracijai
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį nuo 1994 metų, jau daugiau kaip 10 metų valdo nekilnojamuosius daiktus - 146,87 kv. m. ploto tvartą, pažymėtą plane 1J1/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis anksčiau dirbo žemės ūkio bendrovėje „Zumiškė“, veikusioje Petreliu k., Saugų sen., Šilutės r. sav. Žemės ūkio bendrovės „Zumiškė" nariai 1994 metais, dėl sumažėjusios žemės ūkio produktų gamybos, visuotinio susirinkimo metu nutarė bendrovę likviduoti ir sudarė likvidavimo komisiją, susidedančią iš likvidavimo komisijos pirmininko pareiškėjo V. L., narių K. N., E. R., J. V. ir J. A.. Bendrovės likvidacinės komisijos nariai nutarė už turimų pajų dalį bendrovėje nariams atiduoti šiai bendrovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Remiantis Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio nuostatomis likviduojant bendrovę, padengus skolas bei patenkinus visus reikalavimus likęs bendrovės turtas yra paskirstomas pajininkams. Pareiškėjas turi išsaugojęs žemės ūkio bendrovės „Zumiškė" likvidavimo komisijos 1994 m. parengto Perdavimo - priėmimo akto originalą, kuriame nurodyta, kad „Komisija, susidedanti iš likvidacinės komisijos pirmininko V. L., narių: K. N., E. R., J. K. ir J. A., pagal šį aktą perdavė: Raud. tvartas 1 vnt. - 21,98 Lt, Daržinė 0,5 vnt. - 4,29 Lt, Vandens bokštas su arteriniu gręž. 1 vnt. - 8,23 Lt, Mėšlidės išbetonuota dalis - 38,23 Lt, Ventiliatorius 2 vnt. - 1,26 Lt, Elektros apskaitos spinta 1 vnt. - 150 Lt, Mėšlas 60 ton. - 15 Lt". Visi žemės ūkio bendrovės „Zumiškė" likvidavimo komisijos nariai po Perdavimo -priėmimo aktu pasirašė. K. N., E. R., J. K. ir J. A. šiuo metu jau yra mirę. Po šio turto perdavimo jis minėtą tvartą naudojo kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimą prašo tenkinti teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės administracijos poziciją byloje.
Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui nes nurodyto pastato jie nevaldo nei nuosavybės nei patikėjimo teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010.).
Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.Daiktas valdomas nepertraukiamai.Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas jau nuo 1994 m. įgijo teisę į aukščiau paminėtus pastatus, juos valdė kaip savo nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų. Tą faktą patvirtina ir pareiškėjo pateiktas turto perdavimo priėmimo aktas, kurio pagrindu pareiškėjas teisėtai įgijo teisę naudotis minimu pastatu. Duomenų apie tai, kad pastatas įregistruotas kito asmens vardu, byloje nėra. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas šiuos pastatus valdė atvirai, nesislapstydamas. Duomenų, kad pastatas yra savavališka statyba, nėra.
Tokiu būdu, esant minėtoms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, nustatytinas pastato - 146,87 kv. m. ploto tvarto, pažymėto plane 1J1/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, faktas (CK 4.68-4.71).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 ir 533 str. teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose.