- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- e2-259-999/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00627-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos
- Advokatai
- Klaidas Armalis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovei advokato padėjėjai S. B., atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui Klaidui Armaliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. L., dėl įpareigojimo sudaryti sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškovu A. L. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo.
Ieškinyje nurodo, jog ieškovas A. L. bendrosios jungtines nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 8,7901 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 11,3000 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viso disponuoja 20,0901 ha Žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus. Medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. L. išduotas 2009 m. gegužės 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) nuostatas privačios žemės plotų savininkas medžioti gali dviem būdais: 1) tapdamas medžiotojų asociacijos nariu, 2) savarankiškai, sudarydamas sutartį su atitinkama medžiotojų asociacija dėl medžiojimo nuosavybės teise priklausančiuose plotuose. 2020 m. lapkričio 12 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl priėmimo į medžiotojų būrelį arba sudaryti sutartį teisės aktų nustatyta tvarka dėl teisės medžioti privačioje žemėje. 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovas informavo, kad naujų narių priėmimo klausimas bus sprendžiamas artimiausiame „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio l dalies reglamentuotų nuostatų pažeidimo. 2021 m. sausio 22 d. pateiktas atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas šiuo metu negali sušaukti būrelio visuotinio narių susirinkimo. Atsakovas pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad susirinkime buvo priimtas sprendimas nepritarti ieškovo priėmimui į būrelio narius. Esant tekiam atsisakymui, yra pagrindas spręsti dėl sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžioklės) sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo. Atsižvelgiant ne tik į lingvistinį teisės aiškinimo metodą, bet ir taikant įstatymų leidėjo ketinimų metodą bei įvertinus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projekte nurodytą tikslą, konstatuotina, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybes teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybes teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha. Ieškovas A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 20,0901 ha žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus, todėl ieškovas A. L. atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyse nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma, sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovas byloje neįrodė, kad jis atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atsisakė priimti ieškovą į savo narius. Atsakovas paaiškina, kad jis pats sąžiningai informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į priimtą sprendimą ir siekiant įvertinti prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje, atsakovui reikia aktualių duomenų apie ieškovo žemės sklypus. Todėl atsakovas paprašė ieškovą pateikti ne senesnius nei 1 mėnesio duomenis ir dokumentus apie ieškovui priklausančius žemės sklypus. Iš ieškinio priedų matyti, jog ieškovas į atsakovą daugiau nesikreipė. Vietoje to, ieškovas kreipėsi tiesiogiai į teismą, pateikdamas žemės sklypų VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašus ir kadastro žemėlapio ištraukas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo pateikti duomenys ir dokumentai nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas atitinka visus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus sutarčiai dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudaryti. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą įrodinėja visų pirmiausia tuo, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą, ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybės teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrą 15 ha plotą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuosavybės teise nevaldo vieno vientiso, ne mažesnio nei 15 ha, žemės sklypo ploto. Tačiau ieškovas teigia, kad jis valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrą 15 ha plotą. Tačiau atsakovas mano, kad ieškovo pateikti paaiškinimai ir įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, jog žemės sklypai yra ne vieno ieškovo nuosavybė, o sklypų bendrasavininkė nėra medžiotoja. Ieškovas nurodo, kad jis disponuoja abiem žemės sklypais bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. L.. Taigi, nei vienas iš šių sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė. Tuo pat metu byloje nėra ir jokių duomenų, kad ieškovo sutuoktinė turėtų teisę medžioti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 3 d. nustato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Iš byloje pateiktų NTR išrašų matyti, kad nėra duomenų apie antrojo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors ieškovas nurodo, kad būtent tokiu pagrindu valdo šį sklypą. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip juridinis faktas, yra įregistruota tik pirmojo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Todėl kyla neaiškumas dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų atitikimo tiek NTR duomenims, tiek ir CK 3.88 straipsnio 3 dalį. Be to, CK 3.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo nurodytais žemės sklypais. Todėl neaišku, kuria sklypų dalimi, kokia apimtimi naudojasi ieškovas, o kuria - ieškovo sutuoktinė, t. y. neaišku, ar sklypai yra vientisi ir ar jie atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl ieškovui esant ne sklypų savininku, kaip reikalaujama Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, o tik bendrasavininku, bei kitai šių sklypų bendrasavininkei - ieškovo sutuoktinei - nesant medžiotoja, kaip reikalaujama Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nėra išpildomos visos būtinos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąlygos sutarčiai sudaryti. Teigia, kad tenkinus pareikštą ieškinį susidarytų ydinga situacija, kai atsakovas būtų įpareigotas sudaryti sutartį su asmeniu, kuris neturi teisės medžioti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad siekiant užtikrinti tinkamą medžioklės taisyklių įgyvendinimą ir saugumą, būtina žinoti, kuriose konkrečiose sklypų dalyse būtų vykdoma medžioklė. Neužtenka vien tik nurodyti bendro ploto hektarais, o reikalinga konkrečiai apibrėžti teritoriją, kurioje būtų medžiojama. Medžioklė yra specialioji teisė, kurios įgyvendinimas negali būti vykdomas formaliai. Ieškovas nepateikia pagrįstų duomenų, kurią bendrosios nuosavybės dalį jis, kaip bendrasavininkas, naudotų specialiajai teisei įgyvendinti, ypač įvertinant tai, kad kitas sklypo bendrasavininkas neturi atitinkamos specialiosios teisės. CK 3.92 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra atsakovo įpareigojimas sudaryti sutartį. Kadangi pats ieškovas nurodo, kad yra sudaręs santuoką, tai darytina išvada, kad tokio sandorio, kokį ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą sudaryti, pasirašymui būtų reikalingas ir ieškovo sutuoktinės sutikimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovo sutuoktinė pritaria tokio sandorio sudarymui, juolab, nėra duomenų, kad ji pritaria būtent tokiam bendrosios jungtinės nuosavybės (žemės sklypų) naudojimui. Be to, teigia, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo sklypai (jų dalys ribojasi (susisiekia). Nurodo, jog ieškovas į bylą kartu su ieškiniu yra pateikęs tik atskirų kadastro žemėlapių ištraukas, iš kurių negalima padaryti išvados, jog nurodomi sklypai tikrai ribojasi (susisiekia) tarpusavyje. Kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nepakanka įsitikinimui, kad šie sklypai tikrai turi pakankamą bendrą liniją, nes vizualiai tokios informacijos negalima patvirtinti iš pridėtų įrodymų. Tačiau atsakovas viešai prieinamame šaltinyje tikrinant ieškovo nurodomos vietovės sklypų ribas, nustatė, kad nurodyti sklypai apskritai neturi jokios bendros linijos. Be to, aplinkybė, ar ieškovo nurodomi žemės sklypai ribojasi, turėtų būti vertinama atsižvelgiant taip pat ir į aukščiau nurodytus argumentus dėl ieškovo turimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisės abiejuose žemės sklypuose. Esant tokiai situacijai, atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą (nepagrįstą).
Dublike ieškovas nurodė, jog kad ieškovas nėra sklypų savininku, paneigia pateikti duomenys –NTR išrašai. Ieškovo reikalavimas yra įpareigoti sudaryti sutartį su juo, o ne ieškovo sutuoktinė kreipėsi dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, taigi yra išpildomos visos sąlygos būtinos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio l dalies sąlygos sutarčiai sudaryti. Pareikštu reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį su ieškovu, o ne jo sutuoktine, taigi tenkinus ieškinį, jokia ydinga situacija negalėtų susidaryti. Dėl atsiliepime nurodyto atsakovo argumento, kad ieškovo reikalavimui įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį, pasirašymui būtų reikalingas ir ieškovo sutuoktinės sutikimas, kad ji pritaria tokiam bendrosios jungtinės nuosavybės (žemės sklypų) naudojimui, nurodė, jog nei ieškovas, nei ieškovo sutuoktinė nėra išreiškusi pritarimo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kaip medžioklės plotų vienetais naudotųsi atsakovas. Tokio sutikimo iš ieškovo ir jo sutuoktinės nebuvo prašoma. Be to, įpareigojimas sudaryti sutartį, ieškovo sutuoktinei nesukurs, nepakeis bei nepanaikins jos civilinių teisių ir pareigų, t. y. nepakeis turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu. Taipogi, nurodė, jog CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
Triplike atsakovas pabrėžė, kad jis nereikalauja ieškovui žemės sklypus turėti būtent asmeninės nuosavybės teise, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovas nevaldo vientiso, 15 ha ploto žemės sklypo, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, tai ieškovui atsiranda papildomi kriterijai, kuriuos reikia įrodyti, norint reikalauti sudaryti sutartį - pirmiausia įrodyti, kad valdomų žemės sklypų dalys ribojasi (susisiekia). Būtent, jei žemės sklypai yra valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra duomenų apie sutuoktinių susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo turtu, o sutuoktinė neturi specialiosios medžioklės teisės - tuomet neaišku, kas ir kokia dalimi naudojasi. Nurodo, jog šios aplinkybės nėra formalios, o priešingai - lemia konkrečią, objektyvią ir dvejopą problemą, tai yra, viena vertus negalima teigti, kad ieškovui priklausančios skirtingų sklypų dalys yra vientisos ir susisiekia (ribojasi) tarpusavyje, kadangi visos jos yra valdomos nedetalizuotomis sąlygomis, o antra vertus atsakovui sudarant sutartį, atsirastų ir pareiga užtikrinti tinkamą medžioklės taisyklių įgyvendinimą, saugumą, o to padaryti bus objektyviai neįmanoma, jei nebus aišku, kuriose konkrečiose sklypų dalyse Ieškovas vykdytų medžioklę. Taipogi, nurodo, jog byloje nesant duomenų, kad ieškovo sutuoktinė pritaria tokio sandorio sudarymui, negalima daryti ir išvados, kad ji pritaria būtent tokiam bendrosios jungtinės nuosavybės (žemės sklypų dalių) naudojimui, nes įpareigojimas sudaryti sutartį, priešingai nei teigia ieškovas, iš tiesų gali turėti įtakos ieškovo sutuoktinės teisėms ir pareigoms, kadangi teismo įpareigojimo pagrindu sudaroma sutartis (jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, su kuo atsakovas nesutinka) būtų tiesiogiai susijusi su turtu, kurio bendrasavininke ji yra. Dėl ieškovo kartu su dubliku pateiktų papildomų rašytinių įrodymų: „Ištrauka su ortofoto“, atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikti išrašai rodo tik atskirų žemės sklypų ribas ir neparodo, kad šie sklypai iš tiesų tarpusavyje ribojasi (susisiekia), kaip teigiama dublike. Ir priešingai - ieškovas dublike nepaneigia kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad abu sklypai neturi bendros kraštinės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovas nurodė, kad 11,3000 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas esant santuokoje su trečiuoju asmeniu D. L., todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė, jokių dalių nėra nusistatę. Abu žemės sklypai susisiekia viename taške, įstrižai. Motyvas, kodėl nepriėmė į medžiotojų būrelį, tai jam nurodė, kad būrelyje yra per daug medžiotojų. Jis yra ūkininkas ir nurodytose žemės sklypuose ūkininkauja, jam yra padaroma žala. Jam siūlė būti priimtam į būrelio rėmėjus, bet jis atsisakė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsiliepimo 25 punkte tuos sklypus pagal pateiktus duomenis iš Registrų centro bandė vizualiai sudėti ir tie sklypai geriausiu atveju turi bendrą tašką ir atsakovo vertinimu tai nėra ribojimąsis ar susisiekimas Medžiotojų įstatymo prasme. Taipogi, ieškovas nėra savininkas, o yra bendrasavininkis. Jie neginčija fakto, kad ieškovas nebuvo priimtas į narius, jis buvo informuotas apie tai. Dėl žalos tai jau yra atskiras procesas ir tai nėra susiję su tapimu būrelio nariu. Kai ieškovas pasikreipė į teismą, jie susipažino su pateiktais dokumentais ir priėjo išvados, kad ieškovas neatitinka Medžiotojų būrelio 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Patvirtino, jog į bylą įtraukus trečiuoju asmeniu D. L. ir esant jos sutikimui dėl sutarties sudarymo bei paaiškinimui, jog sutarties sudarymas nepažeis trečiojo asmens teisių bei nesukurs papildomų pareigų, šio fakto nebeginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. L. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai – asmeniškai trečiajam asmeniui įteikiant teismo šaukimą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. L. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog ieškovas A. L. yra jos sutuoktinis, su kuriuo bendrosios jungtines nuosavybės teise disponuoja 8,7901 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,3000 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viso disponuoja 20,0901 ha Žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus. Patvirtina, kad sutarties su ieškovu A. L. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymas nepažeis jos teisių bei nesukurs jai jokių papildomų pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas A. L. bendrosios jungtines nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 8,7901 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 11,3000 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viso disponuoja 20,0901 ha. Į bylą pateikta ieškovo A. L. vardu 2009 m. gegužės 5 d. išduoto medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2021 m. rugpjūčio 25 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2021-01 duomenimis matyti, kad buvo svarstytas ieškovo prašymas priimti į būrelio narius, kuriame buvo priimtas sprendimas nepriimti ieškovo A. L. į Medžiotojų būrelio narius. Ieškovas A. L. pranešimu informuotas apie atsisakymą priimti į Medžiotojų būrelio narius. Pranešime nurodyta, kad medžiotojų būrelis turi įvertinti prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje, todėl prašoma pateikti Būreliui ne senesnius nei 1 mėnesio duomenis apie ieškovui priklausančius žemės sklypus. Be to, siūlo, esant rašytiniam prašymui, galimybę priimti į būrelio rėmėjus. Šilalės rajono savivaldybės raštu nustatyta, kad A. L. žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), patenka į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą.
Dėl reikalavimo įpareigoti sudaryti sutartį.
Teismui yra pateiktas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškovu A. L. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo, nes atsakovas atsisakė priimti. Nurodė, jog atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu, tripliku nesutinka, nurodo, kad pats ieškovas netinkamai įgyvendino Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius – neįrodė, kad ieškovas turi nuosavybės teise ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypo atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir ieškovo turimo žemės sklypai nesiriboja (nesusisiekia) tarpusavyje.
Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip žemės sklypų savininkai įgyvendina teises, susijusias su medžioklės plotų vienetų sudarymu: privačios žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kai tokio medžioklės ploto vieneto naudotojas yra asociacija, gali kreiptis į ją su prašymu priimti į narius. Tuo atveju, jeigu asociacija raštu atsisako jį priimti į narius, žemės sklypo savininkas, medžioklės ploto vienete valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju. Taigi tam, kad būtų sudaryta sutartis, medžiotojus vienijanti asociacija, nagrinėjamu atveju – medžiotojų klubas, turi raštu atsisakyti priimti asmenį į klubo narius.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti į medžiotojų būrelį arba teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje. Prašymas buvo svarstytas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2021 m. rugpjūčio 25 d. visuotiniame susirinkime. Iš į bylą pateikto visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2021-01 nustatyta, kad susirinkime buvo svarstytas ieškovo prašymas priimti į būrelio narius ir buvo priimtas sprendimas nepriimti ieškovo A. L. į medžiotojų būrelio narius. Apie tai ieškovas buvo informuotas pranešimu 2021 m. rugsėjo 21 d. Šiame pranešime taip pat nurodyta, jog atsakovas turi įvertinti ieškovo prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje ir prašė pateikti atsakovui ne senesnius nei vieno mėnesio duomenis apie ieškovo turimus žemės sklypus. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad ieškovas nepateikė ne senesnių nei vieno mėnesio duomenų apie ieškovo turimus žemės sklypus, tačiau iš karto kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį su ieškovu. Atsakovo atstovas patvirtino, kad atnaujinti duomenys nebuvo pateikti, tačiau gavę ieškinį su priedais, tuos duomenis matė, su jais susipažino ir jų pozicija nesikeičia, tai yra, nėra pagrindo sudaryti sutartį su ieškovu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, jog buvo prašymas priimti į būrelio narius ir atsisakymas priimti, teisme neginčija nei ieškovas, nei atsakovas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Taigi, ieškovas nusprendė savo teisę įgyvendinti per su atsakovu sudarytą sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo).
Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), pažymėtina, jog, kaip jau nurodyta aukščiau, viena iš Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų sutarčiai sudaryti yra medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) rašytinis atsisakymas privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius. Kita būtina sąlyga – ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame medžioklė neuždrausta, valdymas nuosavybės teise atitinkamame medžioklės plotų vienete. Nesant šių abiejų sąlygų visumos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė negali būti įgyvendinama, kas reiškia, jog minėtame įstatyme įtvirtina privačios žemės sklypo savininko teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudarius sutartį nėra absoliuti.
Dėl pirmosios sąlygos - medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) rašytinio atsisakymo privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius, ginčo nėra, taigi ši sąlyga egzistuoja, todėl būtina įvertinti ar yra kita būtinoji sąlyga – ar ieškovas nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo, atitinkamame medžioklės plotų vienete, kuriame medžioklė neuždrausta.
Kaip jau buvo minėta, Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad sudaryti sutartį turi teisę savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta.
Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis turi nuosavybės teise ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypo atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir ieškovo turimo žemės sklypai nesiriboja (nesusisiekia) tarpusavyje. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuosavybės teise nevaldo vieno vientiso, ne mažesnio nei 15 ha, žemės sklypo ploto. Tačiau ieškovas teigia, kad jis valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrą 15 ha plotą, bet atsakovo nuomone, pateikti ieškovo paaiškinimai ir įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, jog žemės sklypai yra ne vieno ieškovo nuosavybė, o sklypų bendrasavininkė nėra medžiotoja. Ieškovas nurodo, kad jis disponuoja abiem žemės sklypais bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. L.. Taigi, nei vienas iš šių sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas A. L. bendrosios jungtines nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 8,7901 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio paskirties sklypas (11.3000 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išraše užregistruotas kaip ieškovo A. L. nuosavybė. Iš pateiktos 2010 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties kopijos matyti, jog žemės ūkio paskirties sklypas įsigytas 2010 m. gruodžio 23 d. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šis žemės sklypas įsigytas jam esant santuokoje su trečiuoju asmeniu D. L., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Atsižvelgiant į tai, nesant ginčo tarp sutuoktinių, abiem sutuoktiniams pripažįstant, kad ieškovo nuosavybės teise įregistruotas žemės ūkio paskirties sklypas (11.3000 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas laiko, kad minėtas žemės ūkio paskirties sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių – ieškovo A. L. ir trečiojo asmens D. L. nuosavybė.
Atsakovas ginčija faktą, kad tokiu būdu esant bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, nei vienas iš šių sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo turtu, o sutuoktinė neturi specialiosios medžioklės teisės - tuomet neaišku, kas ir kokia dalimi naudojasi. Nurodo, jog šios aplinkybės nėra formalios, o priešingai - lemia konkrečią, objektyvią ir dvejopą problemą, tai yra, viena vertus negalima teigti, kad ieškovui priklausančios skirtingų sklypų dalys yra vientisos ir susisiekia (ribojasi) tarpusavyje, kadangi visos jos yra valdomos nedetalizuotomis sąlygomis, o antra vertus. atsakovui sudarant sutartį, atsirastų ir pareiga užtikrinti tinkamą medžioklės taisyklių įgyvendinimą, saugumą, o to padaryti bus objektyviai neįmanoma, jei nebus aišku, kuriose konkrečiose sklypų dalyse Ieškovas vykdytų medžioklę.
Pažymėtina, jog CK 3. 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu būtų pasidalinę jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nusistatę dalis ir panašiai, taigi, turtą valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta D. L. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad sutarties su ieškovu A. L. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymas nepažeis jos teisių bei nesukurs jai jokių papildomų pareigų. Todėl teismo nuomone ieškovas įrodė, jog jis turi nuosavybės teise ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypo atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.
Be to, teismas akcentuoja, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad sudaryti sutartį turi teisę savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Įstatyme nėra nurodyta, kokia nuosavybės forma savininkas turi valdyti ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl tai tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad ieškovas turi nuosavybės teise ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypo atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nurodyta, kad „Projekto tikslas – įstatyme nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų savininkui arba savininkams būtų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose.“ Taipogi, nurodė, jog žemės sklypų teisinė registracija, t. y. tai, ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas žemės sklypas ar kaip keli atskiri žemės sklypai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo atitikimui, svarbu, kad savininko žemės sklypai būtų susisiekiantys, kartu sudarytų ne mažiau kaip 15 ha plotą ir būtų išsidėstę atitinkamame medžioklės plotų vienete.
Ieškovas A. L. ieškinyje nurodo, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. L. disponuoja 20,0901 ha žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus. Kaip patvirtinimą pateikia rašytinius įrodymus, tai yra, iš Valstybės įmonės Registrų centras „ištraukas su ortofoto“, kuriuose pažymėjo jo valdomų žemės sklypų buvimo vietą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog žemės sklypai tarpusavyje ribojasi viename taške, įstrižai, bendros kraštinės neturi.
Atsakovas ginčija, kad su ieškiniu pateikti irodvmai nepatvirtina, kad ieškovo sklypai (jų dalys ribojasi (susisiekia), nes ieškovas į bylą kartu su ieškiniu yra pateikęs tik atskirų kadastro žemėlapių ištraukas, iš kurių negalima padaryti išvados, jog nurodomi sklypai tikrai ribojasi (susisiekia) tarpusavyje. Teigia, kad kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nepakanka įsitikinimui, kad šie sklypai tikrai turi pakankamą bendrą liniją. Todėl atsakovas pats viešai prieinamame šaltinyje www.regia.lt (tripliko priedas) tikrindamas ieškovo nurodomos vietovės sklypų ribas, nustatė, kad nurodyti sklypai apskritai neturi jokios bendros linijos.
Susipažinus su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, kad ieškovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys 8,7901 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir 11,3000 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturi bendros kraštinės, tačiau net ir atsakovas pripažino, kad geriausiu atveju minėti žemės sklypai turi bendrą tašką, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Medžioklės įstatyme nėra numatyta, jog žemės sklypai turi turėti bendrą kraštinę, teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypai susisiekia viename taške (įstrižai) ir konstatuotina, jog ieškovui priklausantys žemės sklypai yra susisiekiantys. Be to, nurodyti žemės sklypai patenka į atsakovo valdomus medžioklės plotų vienetus, ką patvirtina Šilalės rajono savivaldybės pateikta pažyma. Todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas atitinka ir antrąją būtiną Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą - nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 15 ha susisiekiančių sklypų, patenkančių į atsakovo medžioklės plotų vienetą.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovas atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas teisme patyrė 1285 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 85 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur teisinio atstovavimo išlaidos. Ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovo A. L. naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1285 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškovu A. L. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo.
Priteisti ieškovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1285 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.