Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nesusituokusio, turinčio 11 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivio, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015 m. gruodžio 7 d. apie 20 val. Joniškio rajone, Skakų kaime, vairuodamas atbuline eiga transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė skelbimų lentą, ją apgadino, taip padarydamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniūnijai 100 Eur turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. posėdžio metu savo kaltę dėl pažeidimų iš esmės pripažino ir paaiškino, kad stumdamasis atbuline eiga nepastebėjo skelbimų lentos ir į ją atsirėmė. Išlipęs apžiūrėjo, bet buvo tamsu, todėl nepastebėjo, kad apgadino skelbimų lentą ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tik ryte pastebėjo automobilio apgadinimus. Padarytą turtinį nuostolį seniūnijai atlygino. Nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes kūdikio laukiasi sužadėtinė, nuo kitos savaitės įsidarbins ir reikės važinėti į darbą. Taip pat prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, nes šiuo metu neturi pajamų, kad galėtų sumokėti baudą per 40 dienų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas į posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

G. G. kaltė dėl padarytų pažeidimų be jo paties prisipažinimo ir teismui duotų paaiškinimų, įrodyta bylos medžiaga:

2015-12-22 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 62P-46900602-15, kuriame yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kad gailisi padaręs pažeidimus;

2015-10-08 Kriukų seniūnijos ūkvedžio R. S. pareiškimu policijai dėl sulaužytos seniūnijai priklausančios skelbimų lentos Skakų kaime;

2015-12-17 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniūnijos raštu policijai, kad Skakų kaime sulaužius seniūnijai priklausančią skelbimų lentą, padaryta 100 Eur žala;

G. G. 2015-12-16 rašytiniu paaiškinimu policijai, kad 2015-12-07 apie 20 val. Skakų kaime, prie autobusų stotelės, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, pajuto įsirėmimą į automobilio galą. Išlipęs pasižiūrėti, matė automobiliui iš galo esančią skelbimų lenta, tačiau jam pasirodė, jog lenta neapgadinta, todėl įlipo į automobilį ir nuvažiavo. 2015-12-09 iš V. T. sužinojo, kad skelbimų lenta apgadinta. Planavo nueiti į seniūniją susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau nenuėjo

2015-12-15 transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad įlenktas bagažinės dangtis, kairės pusės galinio sparno užpakalinė dalis;

2015-12-11 eismo įvykio vietos schema ir foto nuotraukomis, kuriose užfiksuota apgadintos skelbimų lestos buvimo vieta, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis.

ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Byloje yra surinkti duomenys, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniūnijai priklausanti skelbimų lenta, esantį Skakų k., Joniškio r., ir tokiu būdu seniūnijai padarytas 100,00 Eur nuostolis. Kad būtent G. G. vairuojamai transporto priemonei „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavus su skelbimų lesta, pastaroji buvo apgadinta, abejonių nekyla, ginčo dėl to nėra.

ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXX skyrius numato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad stumdamasis vairuojama transporto priemone atbuline eiga, „atsirėmė“ į skelbimų lentą, tačiau dėl blogo apšvietimo nepastebėjo, kad ją apgadino, todėl ir pasišalino iš įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu akivaizdžiai buvo apgadinta skelbimų lenta ir G. G. vairuotas automobilis, todėl teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis nepastebėjo skelbimų lentos apgadinimų, nors buvo išlipęs iš automobilio. Atsižvelgiant į automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, darytina išvada, kad automobilio kontaktas su skelbimų lenta buvo stipresnis, nei „atsirėmimas“. Be to, G. G. net ir sužinojęs, kad apgadino skelbimų lentą, nedėjo pastangų skubiai atlyginti padarytą nuostolį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

G. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, atlygino padarytą turtinį nuostolį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas už pažeidimus, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pasekmes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į G. G. asmenybę.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-21-2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs visumą bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-10-2014, 2AT-21-2014, 2AT-53-2014, 2AT-54-2014, 2AT-66-2014, 2AT-73-2014 ir kt.).

G. G. padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, Kriukų seniūnijai padarytas turtinis nuostolis nėra didelis. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. G. G. pripažino padaręs pažeidimus, atlygino padarytą turtinį nuostolį, davė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. G. G. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, mokosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad G. G. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris numatytas ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, G. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas G. G. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Bylos nagrinėjimo metu G. G. pareiškė prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis po 150 Eur per mėnesį, nes šiuo metu nedirba ir neturi pajamų. Prašymas tenkintinas.

Remdamasis ATPK 313 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 3 d., teismas

nutaria:

pripažinti G. G. kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti:

už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą;

už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikant LR ATPK 33 str. nuostatas, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir skirti G. G. galutinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtos 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 6 (šešiems) mėnesiams, iki 2016-07-07, sumokant valstybei kiekvieną mėnesį baudos dalį – po 144,67 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 67 ct).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.