Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-19368-429/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
e2-19368-429/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11621-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Trečiasis asmuo
UAB „Transautus“
Ieškovas
UAB „Sanosta“
Civilinė byla Nr. e2-19368-429/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11621-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.10; 3.2.7.1; 3.2.7.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. B.,atsakovės atstovams įmonės vadovui P. B. ir advokato padėjėjai J. R.,trečiojo asmens UAB „Transautus“ atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sanosta“ ieškinį atsakovei bendrai Lietuvos - Rusijos įmonei uždarai akcinei bendrovei „Irona“ , tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Kelin“, UAB Kelga transportas“, UAB „Transautu“, If Insurance dėl skolos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, išlaidų, susijusių su ginčo sprendimu ikiteismine tvarka bei palūkanų priteisimo, ir atsakovo bendros Lietuvos - Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Irona“ priešieškinį ieškovui UAB „Sanosta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės: 1) 910,00 Eur skolą už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas; 2) 502,26 Eur išlaidas, susijusias su skolos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas išieškojimu ir tarp šalių kilusio ginčo sprendimu ikiteismine tvarka; 3) 8,00 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 412,26 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 945, 63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. ieškovė pagal atsakovės užsakymą suteikė atsakovei krovinio pervežimo kelių transportu paslaugų, už kurias atsakovė iki šio nėra atsiskaičiusi. 2019-03-05/06 ieškovės ir atsakovės darbuotojams susirašinėjant elektroninio ryšio priemonėmis šalys susitarė dėl metalinės tvoros segmentų krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Kauno r. – (duomenys neskelbtini). Pagal šalių atstovų susitarimą už krovinio pervežimą atsakovė įsipareigojo vežėjui sumokėti 880,00 Eur ir PVM mokestį bei papildomai 30,00 Eur už prekių eksporto dokumentų parengimą, viso 910,00 Eur ir PVM. Ieškovė, vykdydama sutartį, pasitelkė kitą vežėją UAB „Kelin“, kuris savo ruoštu krovinio pervežimui pasitelkė faktinius vežėjus UAB „Kelga transportas“ ir UAB „Transautus“. UAB „Kelga transportus“ 2019-03-08 numatytoje krovinio pakrovimo vietoje Kauno r. priėmė šalių aptartą krovinį, pristatė jį į Panevėžį ir perdavė sekančiam vežėjui UAB „Transautus“, kuris 2019-03-12 pristatė krovinį į numatytą iškrovimo vietą Norvegijoje ir perdavė gavėjui. Krovinio priėmimo metu gavėjas jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės neturėjo, krovinį priėmė pasirašydamas CMR važtaraštyje. Atitinkamai, už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas UAB „Sanosta“ sutartai 910,00 Eur sumai 2019-03-25 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SA-004917 ir 2019-03-26 ei. paštu pateikė ją užsakovui UAB „IRONA“. UAB „IRONA“, 2019-03-26 gavusi iš UAB „Sanosta“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SA-004917 už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, pareiškė nesutinkanti mokėti vežėjui UAB „Sanosta“ sutarto vežimo užmokesčio, kadangi turi pretenzijų dėl krovinio pervežimo sutarties vykdymo. 2019-03-27 UAB „IRONA“ el. paštu pateikė UAB „Sanosta“ 2019-03-27 pretenziją dėl pažeisto krovinio transportuojant, kurioje nurodė, kad krovinys transportavimo metu buvo pažeistas dėl netinkamų transportavimo sąlygų, kad krovinys galėjo būti nepakankamai pritvirtintas arba pažeidimai galėjo atsirasti logistikos perkrovimo metu. 2019-03-27 pretenzijoje UAB „IRONA“ taip pat paaiškino, jog aplinkybės apie krovinio pažeidimą paaiškėjo 2019-03-15, krovinio gavėjui Norvegijoje išpakavus krovinį ir pateikus pretenziją su nuotraukomis prekių siuntėjui UAB „IRONA“. UAB „Sanosta“ nesutinkant su UAB „IRONA“ reiškiamomis pretenzijomis ir 2019-04-29 pakartotinai paraginus atsiskaityti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, į UAB „Sanosta“ 2019-04-29 el. laišku kreipėsi UAB „IRONA“ atstovė vyresnioji teisininkė J. R., pareikšdama, jog dėl anksčiau UAB „IRONA“ nurodytų krovinio apgadinimų visas krovinys yra nurašytas į nuostolius (kitaip tariant, krovinys buvo nepataisomai sugadintas ir tapo visiškai bevertis), todėl UAB „IRONA“, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu, atsisako sumokėti vežimo užmokestį. Atsakovei delsiant atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, ieškovė kreipėsi į advokatą dėl vežimo užmokesčio išieškojimo neteismine tvarka. Dėl to ieškovė patyrė su tuo susijusių teisinių išlaidų.

Atsakovė priešieškinyje prašo: 1) priteisti iš ieškovo 12 032,61 Eur už sugadintą krovinį; 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą; 3) ieškinį atmesti; 4) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-03-05 užsakovas pateikė užsakymą vežėjui dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva (Kaunas) – duomenys neskelbtini). 2019-03-08 vežėjas pasikrovė krovinį - metalo gaminius (metalines tvoreles), pervežimui į Norvegiją. Gaminiai supakuoti į specialiai tam skirtas pakavimo plėveles atsparias smūgiams ir kartoninę pakuotę kaip įprasta ir saugu tokio pobūdžio gaminiams. Taip šie gaminiai keliauja ne pirmus metus po visą Europą. Krovinys pakrautas vežti be jokių pažeidimų ir pritvirtintas diržais - CMR važtaraštyje, kurį pasirašė šalys, nenurodyta jokių vežėjo pastabų, kad krovinys būtų įpakuotas netinkamai, pakuotės būtų pažeistos ar pan. Krovinys gavėjui Aurskog-Holand A. M. V pristatyta 2019-03-12. Produkcija buvo pagaminta specialiai pagal gavėjo poreikius ir skirta būtent šiam gavėjui. Pagamintos produkcijos kaina siekia 12032,61 Eur. Gavėjui išpakavus pristatytą krovinį pastebėta, jog visa pristatyta produkcija - metalo gaminiai, yra sugadinti. Metalo tvorelės aplankstytos, apibraižytas paviršius, pažeistas dažų sluoksnis. Dėl padarytos žalos kroviniui gavėjas Aurskog-Holand A. M. V pateikė pretenziją „IRONA“, taip pat pateiktos sugadinto krovinio fotonuotraukos. Sudarytas krovinio defektų aktas. „IRONA“ pateikė UAB „Sanosta“ pretenziją dėl žalos atlyginimo. Krovinys sugadintas šiam esant vežėjo dispozicijoje. Dėl sugadinto krovinio padaryti nuostoliai atitinka krovinio vertę, t. y. 12 032,61 Eur. Sugadintas krovinys užsakovui netinkamas panaudoti, jo nėra galima ir parduoti, kadangi produkcija nėra standartiška - ji gaminama pagal individualius užsakovų poreikius. Dėl nuostolių už sugadintą krovinį atlyginimo „IRONA“ kreipėsi į vežėją UAB „Sanosta“, tačiau žalos atlyginimo klausimas iki šiol nėra išspręstas ir užsakovui „IRONA“ padaryti nuostoliai nėra atlyginti. Priešingai nei teigia ieškovė, nurodė, jog ji 2019-03-15 gavo pretenziją iš užsakovo, kuris nurodė, jog išpakavus krovinį, jis buvo sugadintas. Be to, atidarius priekabą iškrovimui, buvo pastebėta, jog jis nėra pritvirtintas diržais. Dėl to vežėjui buvo pareikšta žodinės pastabos. Tvirtina, kad krovinys buvo įpakuotas tinkamai ir saugiai gabenti.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Sanosta“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, jog labiau tikėtina, jog potenciali žala galėjo kilti jau po krovinio perdavimo gavėjui šiam neatsargiai elgiantis su specialia technika (traktoriumi su šakėmis) iškraunant bei iškrovimo vietoje transportuojant metalinius tvoros segmentus.

Trečiasis asmuo UAB „Transautus“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo priešieškinį atmesti. Nurodė, jog krovinys buvo pakrautas ir priimtas vežti be jokių pretenzijų, kadangi, patikrinus krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nebuvo nustatyta jokių matomų trūkumų. Patikrinti ar įvertinti krovinio pakuotės tinkamumą vežėjas net ir negalėtų, kadangi neturi kompetencijos vertinti metalinių tvorų ir įpakavimo transportuojant ypatumus.

Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą, kuriame prašo priešieškinį atmesti. Nurodė, jog nėra paneigta prezumcija, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje, vežėjas krovinį pristatė tinkamos būklės, nenurodžius jokių pastabų, taip pat nėra įrodoma, kad atsakovo nurodyta žala kroviniui atsirado krovinio vežimo metu, kas atitinkamai reiškia, kad vežėjui nekyla atsakomybė už sugadintą krovinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2019-03-05/06 UAB „Sanosta“ ir UAB „Irona“ darbuotojams susirašinėjant elektroninio ryšio priemonėmis, tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl metalinės tvoros segmentų krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Kauno r. (Lietuva) – duomenys neskelbtini (Norvegija). UAB „Irona“ vežėjui UAB „Sanosta“ turėjo už paslaugas sumokėti 880,00 Eur ir PVM vežimo užmokestį bei papildomai 30,00 Eur už prekių eksporto dokumentų parengimą, iš viso 910,00 Eur ir PVM. UAB „Sanosta“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pasitelkė kitą susitariantį vežėją UAB „KELIN“, kuris savo ruožtu krovinio pervežimui pasitelkė faktinius vežėjus UAB „Kelga transportas“ bei UAB „Transautus“. UAB „Kelga transportas“ 2019-03-08 krovinio pakrovimo vietoje Kauno r. priėmė krovinį, pristatė jį į Panevėžį ir perdavė kitam vežėjui - UAB „Transautus“, kuris 2019-03-12 pristatė krovinį į numatytą iškrovimo vietą Norvegijoje ir perdavė gavėjui. Krovinio priėmimo metu gavėjas jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės neturėjo, krovinį priėmė pasirašydamas CMR važtaraštyje. Atitinkamai, už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas UAB „Sanosta“ sutartai 910,00 Eur sumai 2019-03-25 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SA-004917 ir 2019-03-26 el. paštu pateikė ją užsakovui UAB „IRONA“. Ši 2019-03-26 gavusi iš UAB „Sanosta“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SA-004917 už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, pareiškė nesutinkanti mokėti vežėjui UAB „Sanosta“ sutarto vežimo užmokesčio, kadangi turi pretenzijų dėl krovinio pervežimo sutarties vykdymo. 2019-03-27 UAB „IRONA“ el. paštu pateikė UAB „Sanosta“ 2019-03-27 pretenziją dėl pažeisto krovinio transportuojant, kurioje nurodė, kad krovinys transportavimo metu buvo pažeistas dėl netinkamų transportavimo sąlygų, kad krovinys galėjo būti nepakankamai pritvirtintas arba pažeidimai galėjo atsirasti logistikos perkrovimo metu. 2019-03-27 pretenzijoje UAB „IRONA“ taip pat paaiškino, jog aplinkybės apie krovinio pažeidimą paaiškėjo 2019-03-15, krovinio gavėjui Norvegijoje išpakavus krovinį ir pateikus pretenziją su nuotraukomis prekių siuntėjui UAB „IRONA“. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutinka ir reiškia priešieškinį dėl 12 032,61 Eur žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad minėto krovinio pervežimui iš Lietuvos į Norvegiją taikytina CMR konvencija, kadangi krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo, kad iš siuntėjo krovinys išvažiavo tvarkingas. Nėra ginčo, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas laiku - 2019-03-12, šis faktas užfiksuotas CMR važtaraščiuose. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad krovinį išsikrovė gavėjas ir kad priimant krovinį CMR važtaraščiuose dėl apgadinimų pretenzijos nebuvo įrašytos. Pretenzijos atsirado vėliau. Šią faktinę aplinkybę patvirtino atsakovas, pripažindamas, kad tik išpakavus pristatytą krovinį buvo pastebėta, kad visa produkcija – metalo gaminiai yra sugadinti. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas atsakingas – vežėjas ar pats gavėjas už krovinio apgadinimą ir atsiradusią dėl to žalą.

Ieškovo atstovas grįsdamas ieškinio reikalavimus nurodo, kad pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Ieškovė teigia, kad pagal UAB „Irona“ deklaruojamą apgadinimų mastą, akivaizdu, jog tokio pobūdžio krovinio apgadinimai turėjo būti aiškūs ir pastebėti jau krovinio iškrovimo metu, o pirmoji informacinio pobūdžio reklamacija dėl galimo krovinio apgadinimo vežėjui UAB „Sanosta“ buvo pateikta tik 2019-03-27 , t. y. praėjus 15 d. nuo krovinio iškrovimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Taigi, viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta pretenzijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priima krovinį neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje. Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam pretenzijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014).

Šiame kontekste teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Remdamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei į bylą pateiktais įrodymais - nuotraukomis, teismas daro išvadą, jog krovinio pakuočių apgadinimai išoriškai matomi, todėl kaip minėta, vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu. Jokių pretenzijų, priimdamas krovinį atsakovas nereiškė, o jame pasirašė, nenurodydamas jokių krovinio apgadinimo trūkumų. Atsakovo atstovo teigimu, tokia pretenzija nebuvo pareikšta, nes krovinio apgadinimai pastebėti tik jį išpakavus. Tačiau taip pat pažymėjo, jog tik atidarius priekabą pastebėta, kad krovinys nebuvo pritvirtintas diržais, dėl ko žodžiu buvo išreikštos pastabos. Tačiau, teismo vertinimu, gavęs krovinį subjektas, kilus bent mažiausioms abejonėms, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai nedelsiant turėtų įsitikinti ar krovinys tvarkoje, ir beje, pažymėti CMR važtaraščiuose, kaip tai numato teisės aktai. Delsimas įvykdyti minėtus reikalavimus, nesant tam objektyvių, priežasčių negali būti pateisinamu. Krovinys buvo priimtas be jokių pastabų, CMR važtaraščiai pasirašyti be papildomų įrašų, nenurodant jokių pretenzijų dėl krovinio atvežimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo pretenzija buvo pateikta po 15 dienų, kuo remiantis, darytina išvada, kad terminas pretenzijai pareikšti šiuo atveju buvo praleistas. Aplinkybė, jog, praleidus terminą, du kartus (t. y. 2019-03-27 ir 2019-05-07) buvo kreiptasi su pretenzijomis užsakovo veiksmų taip pat nedaro labiau įtikinamų žalai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta skirstoma pagal bendrąją taisyklę (CPK 178 straipsnis) – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog pretenzija dėl akivaizdaus krovinio apgadinimo buvo pareikšta laiku, neįrodė. Taip pat nepaneigė, jog krovinys galėjo būti apgadintas ir po jo perdavimo, gavėjui krovinį perkraunant į traktorių. Iš bylos duomenų - fotonuotraukų, įvykių sekos, vadovaujantis tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, galima spręsti tik tai, kad krovinys iš tikrųjų apgadintas. Nuo parašo momento važtaraštyje atsiradimo, vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą. CMR konvencijoje reglamentuota, jog vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą (30 straipsnio 5 dalis). Todėl gavėjas pastebėjęs krovinio apgadinimus, galėjo juos apžiūrėti kartu su vežėju. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių atstovų, trečiojo asmens UAB „Transautus“ atstovo advokato paaiškinimus, sprendžia, jog CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija nėra paneigta, kas sąlygoja, jog atsakomybės už krovinio apgadinimą taikymas vežėjo atžvilgiu nėra galimas.

Teismas vertina, jog ieškinio reikalavimas yra įrodytas, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovės ieškinys tenkintas, priešieškinys - atmestas, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 2 443,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, kuris sudaro 32,00 Eur žyminis mokestis, 2 393,16 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat 18,15 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovės turėtos 2443,31 Eur turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš atsakovės ieškovei ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atmetus atsakovės priešieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „ Transautus“ ieškovo pusėje patyrė 550 Eur advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo rašymą , susipažinimą su byla ir atstovavimą viename teismo posėdyje, todėl ieškovo ieškinį patenkinus, jos priteistinos iš atsakovo trečiajam asmeniui ( CPK 47 straipsnis 2 dalis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Taip pat iš atsakovės atitinkamai priteistinos 7,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanosta“, juridinio asmens kodas 304068838, iš atsakovės bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Irona“, juridinio asmens kodas 110560571, 910,00 Eur (devynių šimtų dešimt eurų) skolą už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, 502,26 Eur (penkių šimtų dviejų eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su skolos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas išieškojimu ir tarp šalių kilusio ginčo sprendimu ikiteismine tvarka, 8,00 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 412,26 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 443,31 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Turtausta“ juridinio asmens kodas 304068838 - 550 Eur ( penkis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų iš atsakovės bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Irona“, juridinio asmens kodas 110560571.

Atsakovės bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Irona“ priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Irona“, juridinio asmens kodas 110560571, 7,62 Eur (septynių eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė