Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Administracinė byla Nr. P-62-167-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. P-62-167-11Nutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
P-62-167-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00205-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų kvadrantas“
Kategorijos
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. P62-167/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00205-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 80.8.; 80.11. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-321/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų kvadrantas“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl atsisakymo derinti detalųjį planą pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus bei administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų kvadrantas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Investicijų kvadrantas“) su skundu (t. I, b. l. 5-14) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti atsakovų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – ir Klaipėdos teritorinis padalinys) atsisakymą derinti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje (toliau – ir Sklypas), detalųjį planą nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovus Departamentą ir Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti parengtą Sklypo detalųjį planą; 3) pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA) 2009 m. liepos 29 d. raštą Nr. 2-2388-(2.20) „Dėl nepagrįsto atsisakymo derinti žemės sklypo Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą ir planavimo sąlygų sustabdymo “ (toliau – ir Raštas) dalyje dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjo 2009 m. liepos 15 d. skundą Nr. 2009/07/1515-001 (toliau – ir Skundas) neteisėtu ir nepagrįstu.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Sklypo detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 06-74 (toliau – ir Planavimo sąlygos Nr. 06-74), Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 m. liepos 18 d. išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42 (toliau – ir Planavimo sąlygos Nr. 42) bei kitų institucijų išduotomis planavimo sąlygomis ir jose nurodytais reikalavimais. Laikėsi pozicijos, kad Klaipėdos teritorinis padalinys neteisėtai ir nepagrįstai atsisako derinti Sklypo detalųjį planą, nes remiasi Planavimo sąlygose Nr. 42 nenurodytais reikalavimais, pavyzdžiui, Planavimo sąlygose Nr. 42 nebuvo jokių reikalavimų dėl to, jog Sklypo detalusis planas būtų rengiamas buvusių Dramblio namo ir Gerlacho namo užstatymo atkūrimui, jų įamžinimui, jose apskritai nebuvo nurodyta jokių pastabų dėl buvusio užstatymo įvertinimo.

Nurodė, kad jokie teisės aktai neapibrėžia patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – ir Paveldo komisijos) statuso, todėl jos priimami sprendimai negali būti laikomi teisiniu pagrindu Klaipėdos teritoriniui padaliniui atsisakyti derinti parengtą Sklypo detalųjį planą ar kelti naujus, t. y. Planavimo sąlygose Nr. 42 nenurodytus ir joms iš esmės prieštaraujančius, reikalavimus. Teigė, kad naujai suformuluotas Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimas taikyti atkūrimą ir atlikti archeologinius tyrimus pažeidžia ne tik Planavimo sąlygas Nr. 42, bet ir teisės aktų reikalavimus. Manė, kad Raštas ginčijamoje dalyje, t. y. toje dalyje, kuria buvo atsisakyta pripažinti, jog atsakovo Klaipėdos teritorinio padalinio atsisakymas suderinti Sklypo detalųjį planą yra nepagrįstas ir neteisėtas bei buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo Skundo reikalavimus ir priimti Klaipėdos teritoriniui padaliniui privalomus sprendimus, yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią Klaipėdos AVA turi visus įgaliojimus išnagrinėti ginčą iš esmės, o ne tik dėl formalių procedūrų.

Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 41-47) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas Klaipėdos teritorinis padalinys rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią teritorijų planavimo dokumentai derinami nuolatinėje statybos komisijoje, ir akcentavo, jog pareiškėjas, teikdamas Sklypo detalųjį planą Klaipėdos teritoriniui padaliniui ir prašydamas jį suderinti iki nuolatinės statybos komisijos posėdžio, ją pažeidė, todėl visos pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad Klaipėdos teritorinis padalinys atsisako derinti Sklypo detalųjį planą, nors Sklypo detalusis planas tuo metu nėra pateiktas nuolatinei statybos komisijai, yra nepagrįstos.

Teigė, kad pareiškėjo argumentas, jog Paveldo komisijos įgaliojimai ir jos priimami sprendimai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais, yra klaidinantis, nes minėta komisija buvo įkurta Departamento direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Į-124, o jos veikla vykdoma remiantis šiuo įsakymu patvirtintais nuostatais. Pabrėžė, kad kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų (toliau – ir Departamento nuostatai) 7.9 punktas Departamentui suteikia teisę sudaryti komisijas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemoms nagrinėti, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 8 punktas nurodo, kad prie Departamento teritorinių padalinių gali veikti Departamento direktoriaus įsakymu sudarytos laikinosios ar nuolatinės tarybos ar komisijos.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Klaipėdos teritorinis padalinys Sklypo detaliojo plano derinimo metu kelia naujus reikalavimus, kurie nenurodyti Planavimo sąlygose Nr. 42. Atkreipė dėmesį į Planavimo sąlygų Nr. 42 5 punkto 5 papunktį, kuriame buvo nustatyti tokie reikalavimai: Klaipėdos miesto istorinė dalis pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui, Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais pripažinta saugotina moksliniam pažinimui. Pabrėžė, jog Klaipėdos teritorinis padalinys, keldamas reikalavimus Sklypo detaliojo plano rengimui, vadovavosi tiek nustatytomis Planavimo sąlygomis Nr. 42, tiek ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 17, 19 straipsnių nuostatomis. Rėmėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 ir 27 dalimis bei 17 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjo Sklype planuojama veikla prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pažymėjo, jog Klaipėdos teritorinis padalinys nėra gavęs pareiškėjo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės dalies valdytojo, prašymo dėl leidimo organizuoti mokslinį objekto dalies ištyrimą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimas Sklypo detaliojo plano rengimo metu atlikti išsamius archeologinius ir istorinius–urbanistinius tyrimus yra teisėtas ir pagrįstas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17, 19 straipsniais.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 118-120) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime Departamentas teigė, kad pareiškėjo cituojamas ekspertinis vertinimas, nurodant, kad „DP urbanistiniai–architektūriniai sprendiniai nėra pilnai adekvatūs šiandieninės Lietuvos paveldosaugos teisinėms nuostatoms“, nors šiuos sprendinius „ekspertas vertina palankiai“, patvirtina motyvus dėl Klaipėdos teritorinio padalinio išduotų Planavimo sąlygų Nr. 42 reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl palankaus ekspertinio vertinimo atmestini. Kiti atsakovo Departamento atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentai yra analogiški atsakovo Klaipėdos teritorinio padalinio atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentams.

Atsakovas Klaipėdos AVA Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. protokoline nutartimi buvo pakeistas jo teisių perėmėju teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, t. y. Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija).

Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo reikalavimu dėl Rašto dalies panaikinimo nesutinka, ir prašė skundą šioje dalyje atmesti. Atsiliepime Inspekcija rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi ir pažymėjo, kad Nuostatų 33 ir 34 punktuose yra išvardytos apskrities viršininko ir apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnų teisės, tačiau šios normos nenumato teisės laikinai sustabdyti išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui galiojimą, kol bus išnagrinėtas ginčas. Nukreipė į Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir pabrėžė, jog Klaipėdos AVA neturėjo teisės įpareigoti sau nepavaldžios institucijos atlikti Sklypo detaliojo plano projekto derinimą. Nurodė, kad Klaipėdos AVA, išnagrinėjusi pareiškėjo Skundą, nustatė, jog, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 14 punktu, šios komisijos nariai neturi teisės rašyti pastabų, nepagrįstų teisės aktais ar galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimais, tačiau pateiktame Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. rašte Nr. (12.39)2K1-50 nurodomos teisės aktų normos yra blanketinės, nukreipiančios į bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, kurie lieka konkrečiai nenurodyti, taip pat neįvardyti Sklypo detaliojo plano sprendiniai, prieštaraujantys šiems paveldosauginiams reikalavimams.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Klaipėdos teritorinį padalinį tinkamai įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo bei aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės) nuostatas, reglamentuojančias detaliųjų planų derinimo ir teikimo tvirtinti bendrąją tvarką, derinant Sklypo detalųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje (toliau – ir NSK), UAB „Investicijų kvadrantas“ įstatymų nustatyta tvarka atsinaujinus planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti terminą; bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti Raštą iš dalies neteisėtu ir nepagrįstu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos teritorinis padalinys nepritarimo Sklypo detaliajam planui motyvus yra išdėstęs 2008 m. balandžio 8 d. rašte Nr. (1.27.Kl)Kl-08, 2009 m. birželio 17 d. rašte Nr. (12.39)2Kl-39 ir 2009 m. liepos 8 d. rašte Nr. (12.39)2Kl-50, ir vertino, jog iš jų turinio matyti, kad jais pareiškėjui formuluojami reikalavimai nepagrįstai vis išplečiami ir plečiami, t. y. remiantis Planavimo sąlygomis Nr. 42, formuluojami iš esmės vis nauji reikalavimai, nesusiejant konkrečių Sklypo detaliojo plano sprendinių su konkrečiomis paveldosaugą reglamentuojančiomis teisės aktų normomis. Konstatavo, kad iš į bylą pateiktų Sklypo detaliojo plano sprendinių galimo poveikio miesto įvaizdžiui ir atitinkamo kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytiems reikalavimams ekspertinio vertinimo, žvalgomųjų archeologijos tyrimų 2009 m. ataskaitos duomenų matyti, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino jam minėtuose Klaipėdos teritorinio padalinio raštuose nurodytus reikalavimus. Padarė išvadą, jog pareiškėjas buvo ir yra aktyvus Sklypo detaliojo plano derinimo procese. Sutiko su Inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, kad 2009 m. liepos 8 d. rašte Nr. (12.39)2Kl-50 nurodytos teisės normos yra blanketinės, nukreipiančios į bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, tačiau jų nekonkretizuojant, neįvardijant Sklypo detaliojo plano sprendinių, prieštaraujančių paveldosauginiams reikalavimams, nepagrįstai nukreipiant į ankstesnius Klaipėdos teritorinio padalinio raštus, kuriuose išdėstyti nepritarimo Sklypo detaliojo plano derinimui motyvai. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, Rengimo taisyklių 45.2 punktu, Pavyzdinių nuostatų 14 punktu ir padarė išvadą, kad Klaipėdos teritorinis padalinys Sklypo detaliojo plano derinimo stadijoje atliko tik formalų ir (ar) abstraktų Sklypo detaliojo plano sprendinių vertinimą, tačiau dėl neaiškių priežasčių objektyviai neįvertino visų su Sklypo detaliojo plano derinimu susijusių aplinkybių ir faktinių duomenų, nepagrįstai išplėtė reikalavimus detaliojo planavimo organizatoriui. Konstatavo, jog Klaipėdos teritorinis padalinys nepagrįstai atsisakė derinti Sklypo detalųjį planą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti šį atsisakymą nepagrįstu tenkintinas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009 ir akcentavo, jog ginčo situacija yra ypatinga tuo, kad dėl Apskrities valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatų pakeitimo ir (ar) papildymo, visos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos suteiktos Inspekcijai. Atsižvelgęs į nagrinėjamo ginčo pobūdį, į tai, kad Klaipėdos AVA teisių perėmėjas nagrinėjamoje byloje yra Inspekcija, bei į tai, jog Rašto turinį iš esmės atkartoja Inspekcija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Raštas laikytinas nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, atitinkamai ir negalinčiu būti administracinės bylos ginčo objektu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

III.

Atsakovas Klaipėdos teritorinis padalinys apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 76-79) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, arba panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovo Klaipėdos teritorinio padalinio apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus pakeitė ir įpareigojo atsakovą Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal Planavimo sąlygas Nr. 42. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog įvertinęs Klaipėdos AVA 2009 m. liepos 29 d. rašto Nr. 2-2388-(2.20) „Dėl nepagrįsto atsisakymo derinti žemės sklypo Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą ir planavimo sąlygų sustabdymo“ turinį bei apskričių viršininkų administracijų likvidavimo teisines pasekmes, pirmosios instancijos teismas ginčijamą atsakovo raštą pagrįstai pripažino nesukeliančiu teisinių pasekmių ir bylą dalyje nutraukė.

Priimtoje nutartyje nurodoma, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atsakovo atsisakymas derinti detalųjį planą buvo grindžiamas kitokiu nei plano rengėjų požiūriu į architektūrinės išraiškos priemones, pripažįstant naujos statybos ginčo teritorijoje galimybę. Taigi, net ilgalaikio ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta ir pateikta pakankamų įrodymų atsisakymui derinti teritorijų planavimo dokumentą pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 9 punktas reikalauja, jog planavimo sąlygos būtų rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, sąlygų reikalavimai būtų konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija, planavimo tikslais ir pan. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atliko paveldosauginius tyrimus, žvalgomuosius archeologinius tyrimus, teikė pasiūlymus dėl buvusių pastatų įamžinimo ir finansavimo skyrimo. Ekspertinio vertinimo analizė patvirtina, jog nėra pagrindo išvadai, kad parengtas detalusis planas neatitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendinių 7.14 nurodymų. Nors pastatų skaičius nėra būtinas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas, numatomas detaliojo planavimo metu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7 dalių pagrindu galima teigti, kad numatyta vieno pastato statyba. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo Klaipėdos teritorinio padalinio nesutikimą derinti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas nurodė, jog nors Teritorijų planavimo įstatymas planavimo sąlygų galiojimo laike nenustato, Aprašo 10 punktas nustato, kad detaliojo plano rengimo planavimo sąlygų sąvadas galioja visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Toks terminas buvo numatytas ir ankstesnės redakcijos Apraše. Atsisakymo derinti ginčo detalųjį planą momentu, t. y. ginčo kilimo momentu, toks terminas 2006 m. liepos 18 d. planavimo sąlygoms nebuvo pasibaigęs. Taigi, ginčo nagrinėjimui aktuali teisinė situacija, esanti atsirandant ginčo teisiniam santykiui, o šios situacijos vertinimas ir jos metu atsiradusių pažeidimų pašalinimas suteikia galimybę realiam teisių ar teisėtų interesų apgynimui. Kita vertus, planavimo sąlygos yra reikšmingos tik planavimo procedūrai iki ji baigiama, todėl dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų užtrukęs planavimas turėtų būti baigiamas pagal tas pačias planavimo sąlygas. Taigi, konstatavus neteisėtą ir nepagrįstą nepritarimą derinti teritorijų planavimo dokumentą, atsakovas įpareigotinas šį dokumentą suderinti pagal tas pačias Planavimo sąlygas Nr. 42.

IV.

Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. su prašymu dėl proceso atnaujinimo byloje (t. III, b. l. 48-54) ir nurodė, jog yra kaimyninio žemės sklypo valdytojai. Kai 2007 m. prasidėjo žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detaliojo plano rengimas, jie raštu pateikė savo pasiūlymus, taip pat 2007 m. gegužės 31d. dalyvavo parengto detaliojo plano viešame svarstyme. Detaliojo planavimo organizatorius UAB „Investicijų kvadrantas“ visus jų pasiūlymus atmetė, todėl šis jo sprendimas atmesti pasiūlymus ir detaliojo planavimo sprendinius 2007 m. liepos 16 d. buvo apskųstas Klaipėdos AVA prašant nepritarti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėda, detaliojo planavimo sprendiniams. 2007 m. rugpjūčio pabaigoje iš Klaipėdos AVA buvo gautas 2007 m. rugpjūčio 21 d. laiškas Nr.2.1-320-(1.14), kuriame buvo prašoma atsiųsti gyventojų pasiūlymus planavimo organizatoriui, viešo svarstymo protokolą planavimo organizatoriaus ataskaitą ir kitus dokumentus. Kartu šiame laiške buvo nurodyta, kad gavus šiuos dokumentus, jie bus išstudijuoti ir bus parengtas motyvuotas atsakymas. 2007 m. rugpjūčio 30 d. prašomi dokumentai buvo išsiųsti Klaipėdos AVA, tačiau atsakymo į skundą nebuvo gauta iki šiol. Nurodo, jog manė, jog planavimo organizatorius UAB „Investicijų kvadrantas“ atsisakė savo planų ir detaliojo planavimo sprendinių Klaipėdos AVA taip ir nepateikė.

UAB „Investicijų kvadrantas“ kreipdamasis su skundu dėl atsisakymo derinti detalųjį planą pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinio akto panaikinimo nuslėpė, kad yra ir kiti šios bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Neturėdami informacijos apie Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, o vėliau ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą, jie neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise išreikšti savo nuomonę ir samprotavimus dėl UAB „Investicijų kvadrantas“ skundo argumentų ir reikalavimų.

Nurodoma, jog abiejų teismų sprendimai ta dalimi, kuria Klaipėdos teritorinis padalinys įpareigotas suderinti žemės sklypo, esančio H. Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą, pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Jie nesutinka, kad būtų suderintas šis detalusis planas, nes dar nėra išnagrinėtas jų skundas dėl detaliojo planavimo sprendinių. Todėl procesas šioje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Teigiama, jog apie pradėtą bylą vienas gyventojas sužinojo skaitydamas internete 2011 m. gegužės 2 d. Kitą dieną, patikslinęs šią informaciją Klaipėdos teritoriniame padalinyje, jis informavimo visus namo gyventojus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat įrengia stendą su šia informacija. Jie, kaip kaimyninio žemės sklypo valdytojai ir naudotojai, apie detaliojo planavimo pradžią ir tikslus raštu informuoti nebuvo, taip pat žemės sklype nebuvo įrengtas stendas su šia informacija. Be to, raštu nebuvo informuoti ir kitų kaimyninių žemės sklypų (S. Š. g. 14, H. Manto g. 9 a, H. Manto g. 11 a ir kt.) valdytojai ir naudotojai, kurie apie parengtą detalųjį planą sužinojo iš jų šių metų gegužės mėnesį.

Detaliojo planavimo sprendiniai pateikiami derinti tik po to, kai detalusis planas viešai apsvarstytas ir išnagrinėti skundai dėl detaliojo planavimo sprendinių. Jų skundas dėl detaliojo plano Administracijai iki šiol neišnagrinėtas. Todėl UAB „Investicijų kvadrantas“ neįgijo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. suderinti detalųjį planą, kuris dar yra apskundimo stadijoje. Todėl ir dėl šios priežasties žemės sklypo, esančio H. Manto g. 11, Klaipėdoje, detalusis planas negali būti suderintas, o reikalavimai jį suderinti turėjo būti atmesti.

Departamentas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l. 45-47), kuriame nurodo, jog yra byloje yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Departamentas teigia, jog tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio redakcijoje buvo vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi eksplicitiškai nustatyta, kad neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, o to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte eksplicitiškai nustatyta, kad viešam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus, to paties straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose eksplicitiškai nustatyta, kad turi būti gautas atsakingos už objekto apsaugą institucijos sutikimas norint keisti užstatymo režimą, statyti statinius ir kt. Taip pat buvo nurodyta, kad privalu vadovautis Klaipėdos miesto bendruoju planu, kadangi toks reikalavimas nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, be to, paveldosaugos reikalavimai yra nustatomi ir bendruosiuose planuose, todėl jais taip pat privalu vadovautis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus imperatyvius įstatymų reikalavimus Klaipėdos teritorinis padalinys Projektavimo sąlygose Nr. 42 nekėlė daugiau reikalavimų, nei nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Analizuojant Klaipėdos teritorinio padalinio raštų 2008-04-08 Nr.(1.27.Kl)Kl-08, 2009-06-17 Nr.(12.39)2Kl-39 ir 2009-07-08 Nr. (12.39)2Kl-50 turinį akivaizdu, kad nėra keliami nauji reikalavimai, o nurodomi teritorijų planavimo dokumento trūkumai, kurie iš esmės yra tie patys, kadangi detalusis planas taip ir nebuvo taisomas. Nebuvo keliami reikalavimai atlikti perteklinius tyrimus, o buvo prašoma įrašyti detalaus plano aiškinamajame rašte, kad tyrimai turėtų būti atliekami prieš vykdant statybos darbus, nes detaliojo plano sprendinių atitikimas galiojančio bendrojo plano reikalavimams yra privalomas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį.

f

Pažymėtina, kad parengto detaliojo plano aiškinamojo rašto antrame punkte nurodoma, kad žemės sklypas yra gyvenamosios teritorijos, kur numatyta daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų pastatų statyba – indeksas G2, tačiau galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane nurodyta, kad šis sklypas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje – indeksas GI, taigi, plano rengėjai savavališkai pakeitė sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, užstatymo aukštingumo ir intensyvumo rodiklius, šiais pažeidimais yra grindžiami visi detaliojo plano sprendiniai, tokiu būdu pažeistas ne tik Teritorijų planavimo 26 straipsnio 3 dalies reikalavimas, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 6 dalies 2 punkto nuostatos.

Departamentas paaiškino, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, kas konkrečiai turi išdėstyti nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą, derinimo procedūros protokole, o Administracijos direktoriaus patvirtintame įsakymu 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. ADl-2870 nuolatinės statybos komisijos darbo reglamente nurodoma, kad derinant teritorijų planavimo dokumentus, protokolus rašo Architektūros ir miesto planavimo skyriaus darbuotojas, o nepritarimo derinti motyvai išdėstomi protokole, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas, Komisijos sekretorius ir tie posėdyje dalyvavusieji Komisijos nariai, kurių „dalyvavimas (nuomonės pateikimas raštu) yra privalomas, taigi toks teisinis reglamentavimas eksplicitiškai nenustato, kad būtent pats komisijos narys turi daryti įrašus protokole. Nedraudžiama nuomonę išsakyti pateikiamu raštu, nurodant tokį raštą protokole, kas ir buvo padaryta.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Dėl L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. prašymo atnaujinti procesą

Pagal ABTĮ 154 straipsnio 1 dalį prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė neįraukti į procesą asmenys L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A., namo, esančio S. Š. g. 16, Klaipėda, gyventojai, kurie proceso atnaujinimą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Taigi, tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, paprastai būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-129/2009). Pabrėžtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Taip pat remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką atitinkamo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. P6-88/2006).

L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas negalėjo įpareigoti atsakovo suderinti žemės sklypo, esančio Herkaus Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal Klaipėdos teritorinio padalinio Planavimo sąlygas Nr. 42, kadangi nebuvo baigti išnagrinėti jų skundai dėl rengiamo plano. Pažymima, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomones dėl UAB „Investicijų kvadrantas“ skundo argumentų ir reikalavimų. Teigiama, jog detaliojo planavimo sprendiniai pateikiami derinti tik po to, kai detalusis planas viešai apsvarstytas ir išnagrinėti skundai dėl detaliojo planavimo sprendinių. Jų skundas dėl detaliojo plano Administracijai iki šiol neišnagrinėtas, todėl UAB „Investicijų kvadrantas“ neįgijo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. suderinti detalųjį planą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Teritorijų planavimo įstatymo (2007 m. kovo 22 d. įstatymo redakcija Nr. X-1061) 32 straipsnio 2 dalis numato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Pagal byloje esančius duomenis namo, esančio S. Š. g. 16, Klaipėda, gyventojai L. Z., A. M. G., I. S. M. 2007 m. balandžio 9 d. pateikė skundą pareiškėjui dėl rengiamo detaliojo plano (detaliojo plano 127 p.), taip pat dalyvavo detaliojo plano projekto viešo svarstymo susirinkime, kur pateikė savo pasiūlymus dėl jo (detaliojo plano 128-129), į kuriuos atsakymus gavo 2007 m. birželio 13 d. (detaliojo plano 130-132). Pareiškėjas atsakyme į gyventojų pasiūlymus dėl detaliojo plano nurodė, jog nesutinkant su jo pateiktu atsakymu, jo atsakymas gali būti skundžiamas Administracijai. L. Z., A. M. G., I. S. M. nurodo, jog gautas atsakymas buvo apskųstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, bet negauta iš jos jokių duomenų (t. III, b. l. 48-54).

Teisėjų kolegija paaiškina, jog byloje buvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo atsakymą L. Z., A. M. G., I. S. M. 2007 m. rugpjūčio 30 d. apskundė Administracijai (b. l. 54). Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad nebuvo gautas oficialus atsakymas iš Administracijos dėl 2007 m. rugpjūčio 30 d. pateiktų dokumentų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šis teiginys nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei yra nurodoma prašyme dėl proceso atnaujinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašiusios E. R. ir R. A. nedalyvavo detaliojo plano projekto viešo svarstymo susirinkime (detaliojo plano 128-129), byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad jos teikė pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano. Be to, E. R. ir R. A. nesutikus su detaliojo plano sprendiniais ar jo rengimo metu buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, jos turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Be to, pabrėžtina, jog, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, matyti, kad juose nėra pasisakyta dėl asmenų, padavusių prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisių ir pareigų, t. y. teismo sprendimuose L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. atžvilgiu tiesiogiai nėra išdėstyta jokių jų teises galinčių apriboti nurodymų, taip pat nenustatyta jokių papildomų įpareigojimų. Todėl teigtina, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl Departamento prašymo atnaujinti procesą

Departamentas pateikė prašymą atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuris numato, jog procesas atnaujintinas, jeigu pateikiami jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu atveju procesas gali būti atnaujintas, jei pateikti akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Tai reiškia, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų prasme proceso atnaujinimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik akivaizdus esminis materialinių teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kurį akivaizdžiai patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai ar prašyme dėstomi motyvai bei argumentai.

Departamentas nurodo, jog parengtas detalusis planas neatitinka Teritorijų planavimo 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 dalies 2 punkto bei 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl darytina išvada, jog Klaipėdos teritorinis padalinys pagrįstai nederino pateikto detalaus plano, o bet koks reikalavimas tokį teritorijų planavimo dokumentą suderinti reikštų versti Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojus padaryti įstatymų pažeidimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pateiktu Departamento argumentu ir nurodo, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas teismo nutartyje nepasisakė dėl šių teisės normų taikymo, jų neaiškino, antra, byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti, jog buvo padarytas esminis šių teisės normų pažeidimas.

Taip pat Departamentas teigia, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, kas konkrečiai turi išdėstyti nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvus derinimo procedūros protokole, o Administracijos direktoriaus patvirtintame įsakymu 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. ADl-2870 nuolatinės statybos komisijos darbo reglamente nurodoma, kad derinant teritorijų planavimo dokumentus, protokolus rašo Architektūros ir miesto planavimo skyriaus darbuotojas, o nepritarimo derinti motyvai išdėstomi protokole, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas. Komisijos sekretorius ir tie posėdyje dalyvavusieji Komisijos nariai, kurių „dalyvavimas (nuomonės pateikimas raštu) yra privalomas <...>“, taigi, toks teisinis reglamentavimas eksplicitiškai nenustato, kad būtent pats komisijos narys turi daryti įrašus protokole, juolab, kad nedraudžiama nuomonę išsakyti pateikiamu raštu, nurodant tokį raštą protokole, kas ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio Departamento argumento teismo nutartyje, tik nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Taip pat paaiškino, jog Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šią normą darė pagrįstą išvadą, jog nepritarimui derinti parengtą teritorijų planavimo dokumentą keliami individualiam administraciniam sprendimui būdingi teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis).

Teisėjų kolegija nurodo, jog Departamento pateikiama argumentacija, kurią jis apibūdina kaip argumentaciją dėl materialinės teisės normų pažeidimo, iš esmės yra susijusi su faktinės bylos pusės analize (įrodymu vertinimu), o tai negali būti nagrinėjimo dalykas proceso atnaujinimo stadijoje, nes šioje stadijoje bylos faktinė pusė iš naujo (dar kartą) nėra tiriama ir vertinama. Departamento prašyme dėl proceso atnaujinimo yra pateikta subjektyvi nuomonė dėl Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 nuostatų aiškinimo, tačiau ši nuomonė negali būti laikoma akivaizdžiu materialinės teisės normų pažeidimo įrodymu, juolab, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta remiantis kitais nutartyje nurodytais argumentais. Taigi, Departamentas byloje nepateikė įrodymų, jog šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį šių normų pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. ir Departamento prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestini, o procesas administracinėje byloje Nr. A502-321/2011 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Z., A. M. G., E. R., I. S. M., R. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A502-321/2011 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius