Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-525/2011

Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00746-2009-5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UOSPREN DI S

2011 m. gegužės mėn. 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis vengia išlaikyti savo vaiką, o būtent: jis nuo 2009-03-31 iki 2010-04-06 vengė pareigos pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-06-30 sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-31 iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2025-06-30, I. Z. naudai, dėl ko 2010 m. spalio 8 dienai susidarė 9254,91 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas taip pat netinkamai vertino įrodymus, jis išlaikymo vaikui neteikė dėl svarbių priežasčių, t.y. neturėjo darbo ir negalėjo jo gauti, kadangi Lietuvoje vis dar nėra pasibaigusi ekonominė krizė. Apelianto teigimu, jis visomis įmanomomis priemonėmis siekė gauti darbą, t.y. buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau registracijos metu pasiūlymų negavo, buvo išvykęs į užsienį ieškoti darbo, tačiau ir ten nepavyko rasti darbo. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR CK 3.205 str. 1-2 d. pilnamečiai vaikai taip pat privalo išlaikyti savo tėvus. Apelianto tėvui, 67 metų V. M., a/k (duomenys neskelbtini) dėl jo sveikatos būklės yra būtina papildoma tiek asmeninė, tiek finansinė priežiūra. Kadangi tiek tėvų pareiga rūpintis vaikais, tiek pareiga išlaikyti savo tėvus yra įtvirtintos įstatyme, jos abi turi būti gerbiamos ir negali būti paneigiamos. Atvejais, kuomet nėra galimybės iš karto užtikrinti abiejų įstatyme numatytų pareigų įgyvendinimo, turi būti randamas proporcingas sprendimas, kokia apimtimi šios pareigos turi būti įgyvendinamos. Tačiau teisiškai yra netoleruotina situacija, kuomet vienos pareigos vykdymas yra bandomas užtikrinti iš viso paneigiant kitą. Šioje byloje nebuvo aiškinamasi, ar jis turi daugiau išlaikytinių. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas jo atžvilgiu suformulavo ydingas nuostatas („Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, ir kaltinamasis teismui nepateikė jokio įrodymo apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2010-04-06 jis būtų sirgęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negalėjo dirbti bei įsiregistruoti darbo biržoje darbo paieškai”), kurios panaikintų jo atsakomybę, t.y. įrodinėti svarbių aplinkybių buvimą dėl kurių nebūtų galėjęs vykdyti išlaikymo prievolės. Toks teismo aiškinimas paneigtų pačios nekaltumo prezumpcijos buvimą ir perkeltų įrodinėjimo pareigą nuo prokuroro ant paties įtariamojo/kaltinamojo/nuteistojo pečių (LR BPK 42 str., 44 str. 6d.), gi įtariamasis/ kaltinamasis/nuteistasis neturi pareigos teikti įrodymus ar įrodinėti savo nekaltumą. Tokiu būdu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir LR BPK 42 str., 44 str. 6 d. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji I. Z. ir nuteistasis V. M. susitaikė, prašė teismo nutraukti baudžiamąją bylą. Nukentėjusioji paaiškino, kad V. M. pilnai atlygino žalą, V. M. ji pretenzijų neturi.

Prokuroras neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, nuteistajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Prašymas tenkintinas. Baudžiamoji byla nutrauktina LR BK 38 str. 1 dalies pagrindu, V. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal minėto BK 38 str. 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju bei 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytos aukščiau išdėstytos įstatymo nuostatos, tai yra V. M. apeliacinės instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, pilnai atlygino žalą (b.l.109-110), susitaikė su nukentėjusiąja I. Z.. Be to, yra pagrindo išvadai, kad V. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis anksčiau neteistas (b.l.32), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.34-35), registruotas darbo biržoje (b.l.38), byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai (b.l.48).

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindo V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str. ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti (LR BPK 327 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

nusprendži a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti.

V. M., kaltinamą pagal LR BK 164 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (LR BK 38 str. 1 d.) ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

V. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.