- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-745-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06962-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 745 - 252- 2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06962-2013-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13-488/2015 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui R. P., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. A. prašė pripažinti, kad atsakovas R. P. yra jos sūnaus J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 500 Lt bei 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Nurodė, kad su atsakovu artimai bendravo nuo 1998 m. kovo pradžios. 1998 m. birželio mėnesį atsakovui pasakė, jog pastojo ir laukiasi kūdikio. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas žadėjo rūpintis vaiku, teikti išlaikymą, bet nuo vaiko gimimo to niekada nedarė. Ieškinyje nurodė, kad gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet teismo posėdyje paaiškino, jog su atsakovu ji niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Jie kartu dirbo. Atsakovas po vaiko gimimo jam atnešė žaislą. Su atsakovu ir jo artimaisiais nebendrauja. Jai nežinoma atsakovo buvimo vieta.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-837/2012 atmetė ieškovės V. Š. ieškinį tam pačiam atsakovui R. P. dėl jo tėvystės jos sūnaus J. Š. atžvilgiu nustatymo, išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus priteisimo. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo tik nagrinėjant bylą iš esmės ir nustačius, jog V. Š. ir V. A. yra tas pats asmuo, teismas civilinę bylą nutraukė. Pažymėjo, kad klausimo dėl proceso atnaujinimo ieškovė nekelia, jokių naujų aplinkybių ir naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, nepateikė. Sutinkamai su CPK 376 str. nuostatomis, siekiant ginti viešąjį interesą, siekiant nustatyti tėvystę, turint tikslą, kad kiekvienas vaikas žinotų savo kilmę, ir tuo tikslu renkant įrodymus savo iniciatyva, teismui nepavyko rasti jokių naujų ieškinį pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas, nutraukdamas šią bylą dėl tėvystės nustatymo, faktiškai pasmerkė vaiką visam laikui likti be tėvo. Teismas CPK 293 str. 3 p. numatytą bylos nutraukimo pagrindą taikė formaliai, neindividualizuotai, nevertindamas konkrečių šios bylos aplinkybių. Netgi prie bylos pridėjus 2012-09-20 sprendimą teismas bylos nenutraukė, o vis tiek tęsė procesinius veiksmus – 2013-11-19 nutartimi paskelbė atsakovo paiešką. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai davė pagrindą manyti, kad ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-19-837/2012 atsakovui R. P. procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, apie procesą jam nebuvo žinoma. Vadinasi, sprendimo įsiteisėjimas negalėjo jam duoti teisiškai pagrįsto pagrindo manyti, kad jis nėra J. Š. tėvas. Pakartotinis bylos pagal tapatų ieškinį nagrinėjimas nereikštų, jog yra pažeidžiama jo teisė į teisinį aiškumą ir tikrumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismų praktikoje yra suformuluotos aktualios ginčo klausimo sprendimui teisės aiškinimo ir taikymo nuostatos. CPK 293 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Dėl šios teisės normos tikslų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad ji yra skirta tam, jog dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, nes, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad būtų taikomas CPK 293 str. 1 d. 3 p., turi būti konstatuotas ieškinių tapatumas ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; kt.).
Šiuo atveju akivaizdu, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-13-488/2015 bei Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-19-837/2012 (sprendimas yra įsiteisėjęs) ieškinio elementai sutampa. Apeliantė tokios aplinkybės taip pat neginčija. Kaip minėta, nustačius tokių aplinkybių buvimą, byla turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 3 p.), ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. CPK 293 str. 3 p. įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės neturi.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas apie tapatų ieškinio pareiškimą turėjo žinoti prieš priimant ieškinį ar jau gavus iš pačios ieškovės dokumentus apie 2012 metų priimtą sprendimą. Tačiau šios aplinkybės nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti skundžiamos nutarties nepagrįstumą. Priešingai, teismui nenutraukus bylos paaiškėjus šiai aplinkybei, kitokio procesinio dokumento priėmimas būtų neteisėtas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad apeliantė prieš kreipdamasi pagalbos į nemokamą teisinę pagalbą privalėjo ir turėjo pareigą informuoti jai atstovaujantį advokatą, kad prieš metus laiko ji jau buvo iškėlusi analogišką ieškinį tam pačiam atsakovui ir kad minėtas ieškinys buvo atmestas ir ji jo nėra apskundusi apeliacine tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas turėjo išaiškinti apeliantei, jog ji turėtų į teismą kreiptis ne nauju ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, o pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-19-837/2012, nes iš pridėto teismo sprendimo matyti, kad tada byla buvo išnagrinėta nepilnai. Tėvystės nustatymas gali būti grindžiamas ir kitais įrodymais, ne tik medicininėmis išvadomis, t. y. DNR ekspertizės išvadomis. Nagrinėjant šią civilinę bylą matyti, kad apeliantė turi liudytojų, kurie gali patvirtinti aplinkybes dėl gyvenimo kartu, vaiko išlaikymo ar tėvystės pripažinimo. Be to, matyti, kad atsakovas turi brolį, kuris privalomai turėtų būti kviečiams į bylą liudytoju ir jo sutikimu galima giminystės ekspertizės galimybė, kuri patvirtintų ar paneigtų kitus bylos įrodymus dėl tėvystės. Be to, byloje ieškovu turėtų būti įtrauktas pats nepilnametis vaikas, nes pagal amžių jis turi dalinį veiksnumą ir jo nuomonė dėl tėvystės nustatymo yra svarbi. Apeliantei nepasinaudojus teise skųsti 2012 metų teismo sprendimo, ji neprarado teisės prašyti atnaujinti proceso minėtoje civilinėje byloje ir šia teise gali pasinaudoti, tuo labiau, kad jai yra teikiama nemokama teisinė pagalba.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą nepažeidė proceso teisės normų, objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.