Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei K. R., atsakovų K. R., A. R. ir trečiųjų asmenų J. G., G. G. atstovei advokato padėjėjai Linai Liogei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir Ž. P. ieškinį atsakovams A. R. ir K. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims D. B., A. B., J. G. ir G. G., dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir teisės pateikti dokumentus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šalys ir tretieji asmenys yra butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai: atsakovams K. R. ir A. R. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, tretiesiems asmenims D. B. ir A. B. – butas Nr. 2, ieškovams V. P. ir Ž. P. – butas Nr. 3, tretiesiems asmenims G. G. ir J. G. – butas Nr. 4 (iki 2021 m. gruodžio 9 d. šio buto savininkai buvo trečiaisiais asmenimis byloje dalyvavę S. G.-K. ir A. K., kurių procesines teises byloje perėmė G. G. ir J. G.). Daugiabučiame name iš viso yra keturi butai.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Ši norma detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš šio reglamentavimo matyti, kad daugiabučio namo išorinės sienos, kaip pagrindinių namo konstrukcijų elementas, priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų. Byloje pateiktame 2021 m. kovo 4 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 26 taip pat nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išorinės sienos, kaip bendrosios pastato konstrukcijos, yra bendro naudojimo objektai.

9.1. 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku, adresuotu daugiabučio namo bendraturčiams ir namo administratorės UAB „Verkių būstas“ atstovui, ieškovė V. P. informavo, kad balandžio 26 – gegužės 2 d. bus vykdomas balsavimas dėl 3 butui priklausančių kondicionierių kabinimo ant pietinės daugiabučio namo sienos, nurodydama, kad šiuo metu rengiami dokumentai paprastojo remonto aprašui gauti ir kad parengus medžiagą biuleteniai bus visiems gyventojams išsiųsti elektroniniu paštu, originalai registruotu paštu.

9.2. 2021 m. balandžio 16 d. elektroniniu laišku ieškovė V. P. administratorės UAB „Verkių būstas“ atstovui išsiuntė informaciją su kondicionieriaus aprašymu, numatomų statytos darbų data, pateikė vizualizaciją.

9.3. Administratorės UAB „Verkių būstas“ atstovas 2021 m. balandžio 28 d. elektroniniu laišku namo butų savininkams persiuntė balsavimo raštu biuletenį ir kondicionierių kabinimo vizualizaciją.

9.4. Iš užpildytų balsavimo biuletenių matyti, kad ieškovė V. P. (butas Nr. 3) ir trečiasis asmuo A. B. (butas Nr. 2) sprendžiamam klausimui pritarė. K. R. (butas Nr. 1) grafos „pritariu“ arba „nepritariu“ neužpildė, biuletenyje įrašė siūlomą sprendimą: pritarimas įrengti buto Nr. 3 buto savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą skleidžiančią ne didesnį nei higienos normose nurodytą triukšmo lygį, ant daugiabučio namo sienos ties buto Nr. 3 sienų/stogo konstrukcijomis, o biuletenio apačioje nurodė argumentus, kad ieškovai nepateikė informacijos apie kondicionierius, nepagrindė siekio juos kabinti ant fasado sienos ties butu Nr. 4, o ne ties jiems priklausančiu butu, todėl siekiant interesų pusiausvyros siūlomas alternatyvus sprendimas įrengti kondicionierius ties ieškovų butu Nr. 3. A. K. (butas Nr. 4) sprendžiamam klausimui nepritarė, nurodė analogišką kaip ir atsakovė K. R. siūlomą sprendimo variantą, taip pat išdėstė nepritarimo argumentus, kurių esmė – nesutikimas, kad kondicionierius būtų kabinamas ant buto Nr. 4, priklausančio A. K. ir S. K., sienos, be to ši siena pietinė, taigi pati mažiausiai tinkama, neaiškūs kondicionieriaus matmenys ir galingumas, taip pat dar nesibaigė teisminiai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

9.5. 2021 m. gegužės 17 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. K-52 nurodyta, kad sprendžiamas klausimas – pritarimas, kad ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pietinės sienos būtų leista įrengti buto Nr. 3 savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą; balsavimas įvyko, gauti 4 biuleteniai, iš jų galiojantys 3, negaliojantis 1, balsavimo rezultatai – nepritarti sprendžiamam klausimui; pritarė butų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkai, nepritarė buto Nr. 4 savininkai.

10. Ieškovų teigimu, atsakovai 2021 m. balandžio 28 d. organizuoto balsavimo metu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovų kondicionieriui kabinti ant pietinės daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sienos, kondicionieriaus kabinimas atsakovų teisių nepažeidžia, todėl ieškovams turi būti pripažinta teisė įsirengti kondicionierių be atsakovų sutikimo.

11. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl šalių, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčių, teisių naudotis bendrąja nuosavybe įgyvendinimo.

12. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga valdyti ir naudoti bendrą objektą, juo disponuoti, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas šią CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; kt.).

13. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

15. CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Pagal to paties straipsnio 7 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą; balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai; balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

16. Įstatymų leidėjas nustatė, kad tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, bet kuris bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokia įstatymo leidėjo valia atspindi ypatingą nuosavybės teisės apsaugą, užtikrinant, kad, bendraturčiams nesutariant, bet kuris jų gali kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos savininko teisės gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-916/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

17. Tuo atveju, kai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir / ar naudojimo teisių įgyvendinimo sprendžiama CK 4.85 straipsnio 4 ar 7 dalių nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar jiems balsuojant raštu, sprendimo nepriėmimas reiškia bendraturčių nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir / ar naudojimo. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi bendraturtis, gindamas savo galimai pažeistą teisę įgyvendinti bendrosios nuosavybės teises, turi teisę kreiptis į teismą CK 4.75 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, siekdamas teisės pripažinimo be kitų bendraturčių sutikimo.

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria, ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

19. Nurodyti išaiškinimai taikytini ir tuo atveju, kai teisme pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti, kad bendraturčio sutikimas neduotas be pagrindo, ieškinį grįsdamas tuo, jog balsuojant nebuvo surinkta pakankamai butų ir kitų patalpų savininkų balsų, kai teisei įgyvendinti pakanka bendraturčių balsų daugumos. Tokiu atveju teisme nagrinėjamo ginčo esmę taip pat sudaro kitų bendraturčių sutikimo nedavimo priežastys, pagrindai ir aplinkybės. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, įgyvendinant teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais savo interesams patenkinti, kartu yra įgyvendinama ir kitų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl siekiančio pasinaudoti savo teise bendraturčio interesai turi būti derinami su kitų bendraturčių interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą.

20. Taigi bylos nagrinėjimo dalyką sudarantis bendraturčio teisės įgyvendinimo be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimas yra neatskiriamai susijęs su visų bendraturčių teisėmis, todėl toks reikalavimas turi būti nukreiptas visiems tiems bendraturčiams, kurie atsisakė duoti sutikimą, ir negali būti reiškiamas tik vienam ar keliems iš atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių, pasirenkant jų atsakovais tik tiek, kad susidarytų reikiamas balsų skaičius (balsų dauguma). Ieškinio dėl teisės įgyvendinimo be bendraturčių sutikimo pareiškimas teisme nereiškia balsavimo procedūros, vykusios CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kurios metu nesurinkta pakankamai balsų, perkėlimo į teismą (transformavimosi į teismo procesą). Toks reikalavimas, pareikštas teisme, teisiškai kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl teisių pripažinimo pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą, todėl jis turi būti reiškiamas visiems bendraturčiams, atsisakiusiems duoti sutikimą ieškovo teisei įgyvendinti, o teismas vertina atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, taigi byloje sprendžiama dėl visų atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir pareigų, susijusių su bendra nuosavybe.

21. Teismo vertinimu, negalimas toks aiškinimas, kokiu remiasi ieškovai, kad bendraturtis, pareikšdamas ieškinį teisme dėl bendrosios nuosavybės objekto valdymo ar naudojimo teisės įgyvendinimo be bendraturčių sutikimo, turi teisę pasirinkti atsakovu bet kurį iš bendraturčių, atsisakiusių duoti sutikimą, jeigu jo balso (balsų) pakanka balsų daugumai surinkti, motyvuojant tuo, kad bendro turto valdymo ir naudojimosi klausimai sprendžiami balsų dauguma. Toks aiškinimas iškreipia bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčių susitarimu esmę, išsamiai atskleistą teismų praktikoje ir aptartą šiame sprendime. Taip aiškinant tektų pripažinti, jog, pvz., teismui atmetus ieškinį vieno iš bendraturčių, ieškovo pasirinkto atsakovu, atžvilgiu, ieškovas galėtų analogišką ieškinį pareikšti kitam iš bendraturčių ir taip reikšti ieškinius tol, kol surinks reikiamą balsų skaičių. Akivaizdu, kad toks aiškinimas neatitiktų bendraturčių interesų apsaugos ir derinimo tikslo. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo išskirti vieno ar kelių bendraturčių sutikimo nedavimą kaip turėjusį didesnę įtaką galimam ieškovo teisių pažeidimui nei kito ar kitų bendraturčių. Ginčui persikėlus į teismą, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu. Teismo sprendimu negali būti, pvz., patenkinamas ieškinys vieno iš bendraturčių atžvilgiu, nesiaiškinant, ar ieškovo siekiamas teisės įgyvendinimo būdas nepažeis kito iš bendraturčių, taip pat atsisakiusio duoti sutikimą, tačiau neįtraukto atsakovu, teisių. Tokiu atveju kiltų grėsmė, priimant teismo sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pažeisti visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą ir bendraturčio, galimai pagrįstai atsisakiusio duoti sutikimą, bet neįtraukto atsakovu, teises. Toks teismo sprendimas nebūtų teisėtas ir pagrįstas, juo nebūtų įgyvendintas teisingumas, o nusprendimas dėl kito asmens teisių sudarytų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tokiais kaip nagrinėjamos bylos atvejais, kai balsuojant nesurinkta pakankamai bendraturčių balsų, kad būtų pritarta ieškovo siūlomam jo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdui, ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl teisės įgyvendinti savo teises pripažinimo be bendraturčių sutikimo, atsakovais turi būti patraukti visi sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai. Ieškovas nėra laisvas pasirinkti, kam pareikšti ieškinį, jis saistomas bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių normų ir įpareigojimo (be kita ko, taikomo ir teismui) siekti visų bendraturčių interesų derinimo.

23. Nustačius, kad ieškinys turi būti reiškiamas visiems bendraturčiams, kurie atsisakė duoti sutikimą, konstatuotinas privalomasis procesinis bendrininkavimas, kuris reiškia, kad atsakovus sieja bendros teisės ir pareigos, kylančios iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, todėl jiems pareikštų reikalavimų atskirai nagrinėti negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Nagrinėjamoje byloje teismas ne kartą siūlė ieškovams įtraukti kaip atsakovus ir buto Nr. 4 savininkus (atitinkamai patikslinant ieškinio reikalavimą), kurie 2021 m. balandžio 28 d. organizuoto balsavimo metu taip pat atsisakė duoti sutikimą dėl kondicionierių įrengimo, – A. K. ir S. G.-K., vėliau jų procesines teisės perėmusius naujuosius buto Nr. 4 savininkus J. G. ir G. G., dalyvavusius byloje trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovai kategoriškai atsisakė, argumentuodami tuo, kad jiems nereikia visų bendraturčių sutikimo, pakanka balsų daugumos, todėl jie turi teisę pasirinkti atsakovus. Be to, ieškovai savo pasirinkimą atsakovais patraukti buto Nr. 1 savininkus iš dalies motyvavo ir tuo, kad, jų teigimu, šio buto savininkai neturėjo jokio pagrindo nesutikti su kondicionierių kabinimu ant namo pietinės sienos (kuri kartu yra ir buto Nr. 4 siena), nes jų butas yra priešingoje namo pusėje, tuo tarpu A. K. ir S. G.-K. (jų teises perėmė naujieji savininkai J. G. ir G. G.), būdami buto Nr. 4 savininkai, galbūt ir galėjo turėti pagrindą neduoti sutikimo. Tokia ieškovų pozicija papildomai patvirtina šiame sprendime išdėstytus argumentus dėl negalimumo nagrinėti tokią bylą kaip ši, atsakovais neįtraukus visų bendraturčių, nedavusių sutikimo, nes tokioje byloje sprendžiama dėl visų jų teisių ir pareigų.

25. Netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Nustačius privalomąjį procesinį bendrininkavimą atsakovų pusėje, konstatuotina, kad atsakovai K. R. ir A. R. negali būti savarankiški atsakovai pagal pareikštą reikalavimą, t. y. jie vieni, neįtraukus atsakovais kitų atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių, yra netinkama ginčo šalis, todėl negali savarankiškai atsakyti pagal ieškinį. Ieškovams atsisakius įtraukti į procesą visus bendraatsakovius, kurių atžvilgiu reikalavimai negali būti reiškiami ir nagrinėjami atskirai, ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamiems atsakovams (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

26. Konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir dėl to yra atmestinas, kiti byloje šalių pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovų atstovės pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė K. R. nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 7421 Eur už teisines paslaugas.

28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be kitų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ar atitinkamos šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis vertinimas yra atliekamas atsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021, kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties (byloje pareikštu ieškiniu iš esmės buvo keliamas vienas pagrindinis klausimas), joje nekilo poreikio spręsti naujus, teismų praktikoje neanalizuotus teisės klausimus, taigi teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu byla nebuvo sudėtinga, taip pat įvertinus byloje parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, tokia atstovavimo išlaidų suma laikytina nepagrįstai didele ir mažintina iki 4500 Eur. Iš atsakovų pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad atstovavimo išlaidas apmokėjo atsakovė K. R.. Dėl to, atmetus ieškinį, 4500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas atsakovei K. R..

29. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, šioje byloje sudariusios 134,40 Eur, priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų V. P. ir Ž. P. (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 2250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Priteisti valstybei iš ieškovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 134,40 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 67,20 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 20 ct). Išaiškinti, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Atlyginus išlaidas, mokėjimo dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.