Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
1A-259/2011
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-03148-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
K. K., T. P., A. R., S. G., A. E., M.R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-259/2011Proceso Nr. 1-05-1-03148-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teisėjų: Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjams Virginijai Rasimavičienei, Adolfui Remeikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. ir nuteistojo T. P. gynėjo R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme nuo 2009 m. spalio 22 d. iki 2009 m. spalio 23 d. laikas ir paskirta 196 MGL (25480 Lt) dydžio bauda, kurią jis per du mėnesius turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 199 ² str. 1 d. ir nubaustas 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2009 m. spalio 23 d. laikas ir paskirta 146 MGL (19500 Lt) dydžio bauda, kurią jis per du mėnesius turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Vadovaujantis BK 72 str. 1, 5 d., solidariai iš nuteistųjų A. R., S. G., A. E., T. P., K. K. ir M.R. priteista valstybei 10000 Lt, atitinkantys nusikaltimo metu panaudotos transporto priemonės „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neginčijamas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. R., M. R., S. G. ir A. E., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. ir K. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su A. R., M. R., S. G. ir A. E., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: 2009 m. spalio mėn., iš 20 į 21 d., A. R. iš anksto susitarė su K. K. pergabenti ne mažiau kaip 20 dėžių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, taip 2009 m. spalio 20 d. A. R. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje gyvenančiu asmeniu ir paprašė, kad jis ties (duomenys neskelbtini) atplukdytų 20 dėžių su cigaretėmis, po to, tą pačią dieną A. R. nurodymu S. G., A. E. nuo 16 val. 30 min. iki 19 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pažeidžiant 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. 2.1 ir 2.1.1 p.p. reikalavimus, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurias, A. R. nurodymu A. E. per du kartus sukrovė į jai priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą S. G., kuris pirmu kartu nuo Nemuno upės kranto 10 dėžių su cigaretėmis ,,Jin Ling“ pažymėtomis Rusijos Federacijos banderolėmis, neteisėtai pergabeno į (duomenys neskelbtini), šias akcizais apmokestinamas prekes paslėpė A. R. motinai B. N. priklausančiame sode, paskui antrą kartą, tą pačią dieną, apie 19 val., tuo pačiu automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S.G. nuvyko į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini), prie Nemuno upės, kur į minėtą automobilį A.E. sukrovė dar 10 dėžių su cigaretėmis ,,Jin Ling“ pažymėtomis Rusijos Federacijos banderolėmis, kurias S. G. automobiliu neteisėtai pergabeno į (duomenys neskelbtini), kur šias akcizais apmokestinamas prekes, A. R. nurodymu sudėjo į kaimynei D. M. priklausančią nerakinamą vasarinę virtuvę. Tos pačios dienos vakare, A. R. kartu su savo sūnumi M. R. nuvyko automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), tikslu pasiimti 10 dėžių su cigaretėmis, kurias sode padėjo S. G., tačiau rado ir paėmė tik 4 dėžes su cigaretėmis ,,Jin Ling“ pažymėtomis Rusijos Federacijos banderolėmis, kurias automobiliu nugabeno į savo namus (duomenys neskelbtini), toliau tęsiant nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 18 val. 15 min., A. R. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SMS trumpaisiais pranešimais susisiekė su K. K., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš anksto susitarė, kad jie abu dėžes su cigaretėmis 2009 m. spalio 21 d., ryte, pergabens iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir ten realizuos, tuomet 2009 m. spalio 21 d., apie 11 val., K. K. kartu su T. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas A. R. į namus, jai už cigarečių pergabenimą nuo Nemuno upės, K. K. sumokėjo 8400 Lt, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio 21 d., apie 12 val., A. R. nurodymu T. P. ir M. R. iš D. M. priklausančios nerakinamos lauko virtuvės į T. P. vairuojamą automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukrovė 7 dėžes su 3500 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurias netrukus neteisėtai gabeno, taip pat 7 dėžes su 3480 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, buvusias automobilyje ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno M. R. kartu su A. R., K. K. važiuojant priekyje automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebint kelią ar nėra policijos ar pasienio tarnybos pareigūnų, kad nekliudomai galėtų šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius - 42498 Lt bei viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32500 Lt, neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. spalio 21 d., apie 13 val., prie (duomenys neskelbtini) sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistojo T. P. gynėjas apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę. Apeliantas, vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis, teigia, kad T. P. paskirta itin griežta bausmė yra neadekvati jo ginamojo asmenybei ir pažeidžia teisingumo principą. T. P. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, jo šeimos materialinė padėtis yra itin sunki, dėl turtinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ už suteiktą kreditą būstui įsigyti. Būtent tokia (itin sunki) šeimos materialinė padėtis privertė jo ginamąjį nusikalsti, tačiau neteisėtu būdu jokių pajamų neįgijo, nes cigaretės nebuvo realizuotos. Be to, T. P. pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, supranta padaryto nusikaltimo pavojingumą, pasižada daugiau nebenusikalsti. Apeliantas tvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jo ginamajam paskirus švelnesnę bausmę.

Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą baudą. Šio apelianto skundo argumentai yra iš esmės analogiški nuteistojo T. P. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. K. K., vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis, teigia, kad teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę ir pažeidė teisingumo principą. Jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, jo šeimos turtinė padėtis yra ypatingai sunki, nes žmona ir dukra yra bedarbės, jokio nekilnojamojo turto neturi. Neteisėtu būdu jokių pajamų neįgijo, nes cigaretės nebuvo realizuotos. Jis supranta padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi. Tačiau jam paskirta neproporcingai didelė bauda, kuri neigiamai paveiks ne tik jį, bet ir visą jo šeimą. Jo nuomone, paskirta bausmė neadekvati jo asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Apeliantas pasižada daugiau nebenusikalstai ir tvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniuose skunduose neginčijamas nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų juridinis vertinimas, o prašoma tik sušvelninti paskirtas bausmes. Kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl T. P. ir K. K. paskirtų bausmių dydžio bei lengvinančių baudžiamąją atsakomybę aplinkybių nustatymo nepaneigia.

Abiejuose skunduose teigiama, kad T. P. ir K. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir labai gailisi bei nusikalto dėl sunkios materialinės padėties.

Kolegija atkreipia nuteistojo T. P. dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jo (T. P.) atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Todėl kolegija nerevizuoja šios apygardos teismo pagrįstos ir teisingos išvados.

Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nurodyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis). Taigi, šioje byloje norint konstatuoti paminėtos aplinkybės buvimą (kas duotų teisinį pagrindą švelninti nuteistajam K. K. paskirtą bausmę), reikia nustatyti tai, kad paminėtas nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas reiškia, kad jis pripažįsta esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybę asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti savo kaltę. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jo tokia veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus ar iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-438/2008, 2K-270/2008). Be to, teismų praktikoje prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, keliami trys reikalavimai: savanoriškumas, prisipažinimas laiku bei prisipažinimo išsamumas (Teismų praktikos biuletenis Nr. 28, psl. 295).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo K. K. parodymai viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jo apklausų ir akistatų su kitais nuteistaisiais metu jis nepripažino savo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą (t. 5, b. l. 61-62, 65 , 67, 72), o pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies (t. 7, b. l. 126-127). Šie duomenys rodo, kad nuteistasis K. K. nebuvo iki galo nuoširdus, o savo kaltę iš dalies pripažino tik verčiamas byloje surinktų objektyvių duomenų. Be to, byloje nėra nustatytas antrasis būtinas šios aplinkybės elementas – nuoširdus gailėjimasis. Taigi, priešingai nei teigiama K. K. apeliaciniame skunde, pripažinti šio nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d., nėra juridinio pagrindo.

Tiek T. P. (t. 8, b. l. 7), tiek K. K. (t. 8, b. l. 96) dirba. Taip pat oficialias pajamas gauna ir T.P. sutuoktinė (t. 8, b. l. 89). K. K. šeimos nariai registruoti darbo biržoje (t. 8, b. l. 12-13). Nuteistojo T. P. gynėjas, pabrėždamas jo ginamojo turtinius įsipareigojimus, teismui pateikė banko pažymos, išduotos 2009 m. gruodžio 30 d., kopiją. Šiame dokumente nurodyta, kad T. P. ir jo sutuoktinei nuo 2006 m. yra suteiktas kreditas, kurio likutis 2009 m. pabaigoje buvo 26223,50 Lt. Tačiau pažymėtina, kad šioje pažymoje nėra nurodyta kokio dydžio įsipareigojimus paminėti asmenys turi šiuo metu.

Nuteistojo K. K. asmens kratos metu rasti pinigai litais (1939,24 Lt) ir užsienio valiuta (10 eurų, 220 Anglijos svarų sterlingų), mobilaus ryšio telefonas su keliomis SIM kortelėmis, įvairios kelių bankų ir degalinių kortelės, mėgėjiškos žūklės leidimai (t. 5, b. l. 55-56).

Pažymose apie asmens baustumą administracine tvarka nurodyta, kad K. K. baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 5, b. l. 129-130). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis 1999-2000 m. eilę kartų baustas Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacijos teismų sprendimais dėl mokesčių mokėjimo tvarkos ir aplaidaus transporto priemonės vairavimo išgėrus (t. 5, b. l. 115-128).

Kolegijos nuomone, šių duomenų visuma rodo, kad paminėti abu nuteistieji yra visuomeniški, K. K. intensyviai naudojasi transporto priemonėmis, mobilaus ryšio, finansinių ir kitų įstaigų paslaugomis, t. y. jie veda pakankamai aktyvų visuomeninį gyvenimą ir turi tvirtus socialinius ryšius. Todėl teigti, kad šie nuteistieji nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, nėra jokio pagrindo.

Taip pat, abu apeliantai ginčija jiems paskirtos bausmės (baudos) dydžius.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes tada, kai nėra pagrindų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taikant tik baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalga“).

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal BK 61 str. 1, 2 d. prasmę, byloje nenustačius kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bausmė (įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes) turi būti skiriama jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatytos ir teismo parinktos bausmės vidurkio ją griežtinant.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad abu nuteistieji padarė nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Pagal BK 11 str. nuostatas, šis nusikaltimas priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 ² str. 1 d., sankcijoje numatyta keletas bausmės rūšių – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas abiem nuteistiesiems paskyrė lengvesnę bausmės rūšį, kurios maksimalus dydis už šio nusikaltimo padarymą yra 300 MGL (BK 47 str. 3 d.), o vidurkis – 150,5 MGL dydžio bauda.

Byloje yra nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nuteistojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Abu apeliantai neteisti, T. P. administracine tvarka nebaustas, T. K. - baustas (t. 5, b. l. 129-130). Pastarieji bylos duomenys, apibūdinantys T. K. asmenybę, paneigia jo apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad „po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė“.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskyrus abiem nuteistiesiems sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas, priimdamas tokį sprendimą, BK 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė.

Abiejų skundų autoriai, nesutikdami su nuteistiesiems paskirtos baudos dydžiais, apeliuoja į teisingumo principo pažeidimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213).

Be to, BK 54 str. 3 d. numatyta, kad šis įstatymas taikomas tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatoms. Ilgametėje teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad taikant BK 54 str. 3 d., turi būti nurodomos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).

Tačiau priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinų aplinkybių, leidžiančių taikyti šiems nuteistiesiems BK 54 str. 3 d. nuostatas. Abejuose skunduose akcentuojamos aplinkybės – teigiamai charakterizuojami, turi šeimas, sunki materialinė padėtis, T. P. turi finansinių įsipareigojimų, kolegijos nuomone, jokiu būdu nėra tokios (išimtinės) aplinkybės, nes paminėtos aplinkybės yra būdingos daugumai Lietuvos gyventojų. Taigi, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog T. P. ir K. K. paskirta bausmė (ar jos dydis) prieštarauja teisingumo principui.

Abiem nuteistiesiems paskirtos teisingos bausmės. Jų dydžiai nustatyti tinkamai įvertinus nuteistųjų indėlį, realizuojant bendrininkų nusikalstamą sumanymą ir aktyvumo laipsnį. Bausmių individualizavimo principas nepažeistas. K. K. paskirta bausmė yra didesnė už sankcijos vidurkį, o T. P. – nežymiai mažesnė už šį vidurkį. Kolegijos nuomone, tokios bausmės nėra aiškiai per griežtos bei neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Todėl dar labiau jas švelninti, kaip to prašo apeliantai, nėra teisinio pagrindo.

Kartu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. K. galutinę bausmę, neteisingai taikė BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p. nuostatas. Tačiau, šiuo atveju, nesant dėl to prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pabloginti šio nuteistojo padėtį (BPK 320 str. 4 d.).

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo T. P. gynėjo ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u taria:

Nuteistojo T. P. gynėjo R. M. ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Viktoras KažysVioleta Ražinskaitė