Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Mariui Lisauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ROIK: 24250376415,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Skundo pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo automobilis buvo galu labiau link kelkraščio ir visureigiui išvažiuojant reikėjo šiek tiek į priekį pavažiuoti ir po to išvažiuoti, tai kai jis išgirdo garsą, tai pagalvojo, kad garbaus amžiaus žmogus įvažiavo į sieną, jis atsikėlęs iš lovos pamatė kaip visureigis išvažiuoja, buvo tamsu. Ryte žmona išėjo ir važiavo su automobiliu į darbą. Pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė grąžinti bylą tam, kad būtų atliktas automobilių sustatymas įvykio vietoje, tinkamai automobiliai apžiūrėti specialisto, sugretinti apgadinimai.

Liudytoja D. T. apklausta teisme parodė, kad jis gyvena su nukentėjusiuoju, jie turi bendrą vaiką, automobilis, kuris buvo apgadintas yra abiejų. 2025 m. liepos 25 d. šį automobilį J. I. pastatė tarp (duomenys neskelbtini) namo įsikišimo aikštelės, jis su vaiku išlipo ir tikrai matė, kad automobilis turėtų apgadinimų, šalia stovėjo Toyota visureigis, kurį kaip jai žinoma vairuoja garbaus amžiaus vyras, kuris dažnai automobilį palieka nevisiškai tinkamai pastatytą. Ir šį kartą automobilis nebuvo prie pat bortelio, nes ji atsisukusi pažiūrėjo, norėdama įsitikinti, ar šiam automobiliui pavyks išvažiuoti. Naktį apie 4 val. ji nuo trenksmo atsibudo, o vyras pasakė, kad „senis“ įvažiavo. Ryte, kai dar visi miegojo, ji šiuo automobiliu išvažiavo, visą dieną automobilis buvo (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas galine dalimi į bortelį. Grįžusi namo ji pamatė, kad automobilis apgadintas, tai yra buvo juoda žymė labiau iš dešinės pusės, o ant bamperio link rato pusės nubraižyta, nubraukta. Ji su vyru buvo įsitikinusi, kad jų automobilį apgadino Toyota visureigis, ji buvo nuėjusi pas automobilio vairuotoją, tačiau su juo pačiu nebendravo. Iškvietė policiją, tačiau nebuvo nubraižyta įvykio vieta, kadangi automobilis jau buvo patrauktas iš įvykio vietos. Nuokalnė nėra didelė, bet kai automobilį matavo atvykę pareigūnai, automobilis stovėjo galine dalimi į įkalnę, kur nuotraukoje matomas raudonas automobilis tai šioje vietoje stovėjo jų Toyota Auris automobilis, įkalnėje galine dalimi į (duomenys neskelbtini) namą. Buvo peržiūrėtos visos e.byloje esančios fotonuotraukos, tačiau jose nebuvo matyti Toyota Auris automobilio apgadinimas apie kurį liudytoja davė paaiškinimus, tai yra juoda žymė labiau iš dešinės pusės, gana gilus įbrėžimas. Liudytoja parodė savo telefone fotonuotrauką, kurioje matėsi jos minimas įbrėžimas, kurią pateikė ir į e.bylą.

Liudytoja A. Š. apklausta teisme paaiškino, kad ji priėmė skundžiamą sprendimą. Liudytoja parodė, jog buvo vertinamas apgadinimo pobūdis, o ne aukštis, nes apgadinimai yra panašiame aukštyje ir buvo nustatyta, jog apgadinimų pobūdis visiškai neatitinka, apgadinimų padarytų ant nukentėjusiojo automobilio, nes ant jo automobilio yra slystančio kontakto požymiai, tai yra vienodos krypties, daugybiniai pažeidimai, jie tiesūs horizontalūs, tai rodo, kad buvo slystantis kontaktas. Ant visureigio automobilio buvo apgadinimai ant bamperio, ant galinės dalies ir iš šono iš kairės pusės, tačiau jų pobūdis buvo toks, kad ten yra įspaustiniai apgadinimai, tai yra įlenkimas į vidų ir tose vietose kur įbrėžimai, jie chaotiški įvairių krypčių, kampų, buvo vertinama ir tai, kad gale yra kablys, kuris yra išsikišęs už bamperio tai liečiant automobilį ties ta vieta, kur yra įlenkimai turėjo iš pradžių kablys kliudyti, o jei žiūrėti iš kaitės pusės, tai ten yra detalė, kuri išeina už automobilio kėbulo. Pareigūnė parodė, jog automobilių apgadinimus ji įvertino pati, specialistas nebuvo reikalingas, kadangi jai nekilo abejonių, nes iš nuotraukų matėsi ir nebuvo rasta tokių pėdsakų, dėl kurių būtų galima teigti, kad būtent šitas automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį. Pasak liudytojos todėl nebuvo būtinybės vertinti vietos, kurioje šie automobiliai stovėjo. Liudytoja nurodė, jog pareiškėjas atvažiavus policijos pareigūnams nenurodė, kad jo automobilis stovėjo nuožulnioje vietoje, nepaprašė, kad matuojant apgadinimus būtų įvertinta ir tai, kad jo automobilis stovėjo nelygioje vietoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnė detaliai išdėstė visas aplinkybes, dėl to prašė palikti nutarimą nepakeista.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

J. I. skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad nepakanka duomenų, kad H. O. pažeidė konkretų KET taisyklių punktą, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylą tirianti pareigūnė, remdamasi tik fotonuotraukose abiejų automobilių užfiksuotais apgadinimais, konstatavo, jog nepakanka duomenų, konstatuoti, kad H. O. vairuojamas automobilis apgadino nukentėjusiojo automobilį. Pažymėtina, jog bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija turi ne tik pateikti formalų esančių byloje duomenų, šiuo konkrečiu atveju fotonuotraukų, vertinimą, bet privalo imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas platus tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus, pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, Pareiškėjo ir Institucijos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, o pats tyrimas buvo formalus ir neišsamus.

Nors teismo posėdyje pareigūnė tvirtino, kad ji yra įsitikinusi, jog abiejų automobilių apgadinimų pobūdis yra visiškai skirtingas, todėl nebuvo būtinybės vertinti vietos, kur jie stovėjo bei jų gretinti, teismas su tuo nesutinka. Vizualiai vertinant byloje esančiose fotonuotraukose matomus apgadinimus teismui kyla abejonių, ar iš tiesų pareigūnės išvados yra objektyviai pagrįstos ir teisingos. Pavyzdžiui, Toyota Auris apgadinimai yra ir 66-70 cm aukštyje, o visureigio automobilio apgadinimai yra ir 66 cm aukštyje, todėl galima įtarti, jog jie galėjo būti padaryti kontakto metu, įvertinus ir tai, kad visureigis automobilis pasak nukentėjusiojo stovėjo aukščiau nei Toyota Auris automobilis. Teismo vertinimu, vien vizualiai palyginus fotonuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus, negalima daryti pagrįstos išvados, kad automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti ne kontaktuojant automobiliui Toyota Hilux, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje buvo pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimas daug gilesnis, kitokio pobūdžio ir yra kitoje plokštumoje, kuris tyrėjos nebuvo visiškai vertinamas. Tik tinkamai apžiūrėjus abu automobilius ir įvertinus vietovės ypatumus būtų galima konstatuoti, esant reikalui pasitelkiant specialistą, ar automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus galėjo padaryti H. O. vairuojamas visureigis Toyota Hilux, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti kontaktuojant automobiliui Toyota Hilux, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis galima gauti atliekant ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, tarp kurių yra ir parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, ekspertizės skyrimas, specialisto paaiškinimai, tačiau jokie nurodyti tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus bus galima konstatuoti, ar automobilio Toyota Hilux, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra kaltas dėl automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų. Administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta neištyrus visų su nagrinėjamu įvykiu susijusių duomenų bei neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje institucijos atliktas tyrimas nėra išsamus, dėl to teismas neturi galimybės spręsti apie H. O. (ne)kaltumą dėl administracinio nusižengimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

J. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ROIK: 24250376415 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.