- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- II-99-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03299-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Suinteresuotas asmuo
- S. L.
- Advokatai
- Jonas Butkus
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui (toliau -Pareiškėjas) Z. D., jo atstovui advokatui Jonui Butkui,
institucijos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atstovui, tyrėjui Jurijui Kuznecovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. D. (Pareiškėjas) atstovo advokato Jono Butkaus skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-31783-2018, kuriuo
buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 40 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo Jurijaus Kuznecovo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-31783-2018 Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 428 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 40 eurų bauda už tai, kad jis 2017-11-12, apie 17 val. 54 min., Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, Pergalės gatvėje, tamsiuoju paros metu ėjo į kitą kelio pusę, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, netrukdys transporto priemonėms ir buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu Z. D. nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės arba matomoje vietoje nebuvo prisegto atšvaito (b.l.14). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 42 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 str. 3 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. D., atstovaujamas advokato J.Butkaus, pateikė teismui skundą dėl 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriame nurodė, jog su nutarimu nesutinka, kadangi, pareiškėjo nuomone, jis priimtas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjus bylos medžiagą, pažeidžiant pamatinius teisės taikymo principus. Žmogus ir automobilis (didesnio pavojaus šaltinis) yra skirtingos fizinės ir teisinės kategorijos. Negalima leisti padidinto pavojaus šaltinių valdytojams žaloti žmones, net jei šie pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl šios paprastos priežasties Z. D. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn iki tol, kol nebus nustatyta, ar automobilio O. A. valdytojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje administracinėje byloje tyrimas buvo pradėtas pagal ANK 423 str. 2 d. dėl nežymaus kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Laikantis principinės nuostatos, kad tiriant eismo įvykį, kuris kilo dalyvaujant didesnio pavojaus šaltiniui, yra būtina atsakyti į klausimą, ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, administracinėje teisenoje turėjo būti priimtas procesinis sprendimas dėl vairuotojo veiksmų.
Tai, kad policija sprendimo dėl vairuotojo techninės galimybės išvengti eismo įvykio nepriėmė ir neaiškiais pagrindais perkvalifikavo administracinio proceso tyrimą į nusižengimą, numatytą ANK 428 str. 3 d., rodo, kad tyrimas buvo atliekamas šališkai, turint išankstinę nuostatą, jog dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas tik pėsčiasis Z. D..
Tuo tarpu, Pareiškėjo manymu, byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, kad automobilio valdytojas S.L. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. 2018-09-19 specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio O. A. vairuotojas S.L. turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos laiku stabdydamas automobilį, jeigu turėjo objektyvią galimybę matyti pėsčiąjį važiuojamojoje dalyje būdamas nuo partrenkimo vietos ne mažesniu nei 32,6 m atstumu, važiuodamas 45 km/h greičiu, ir ne mažesniu nei 37,9 m atstumu, važiuodamas 50 km/h greičiu.
Policijos pareigūnas atsisakė tenkinti Z.D. atstovo prašymą atlikti tyrimo eksperimentą, kad nustatyti, kokiu atstumu nuo įvykio vietos S.L. turėjo galimybę pamatyti per gatvę einantį pėsčiąjį, kurį apšvietė šalutiniame kelyje stovinčio automobilio žibintai ir S.L. vairuojamo automobilio trumposios šviesos. Gavus autotechnikų-specialistų išvadą, to padaryta nebuvo. Priešingai, buvo surašytas protokolas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo Z.D.. Jei Z. D. su šiuo nutarimu būtų sutikęs, jis, nenustačius objektyvios tiesos, liktų kaltas dėl eismo įvykio ir turėtų atlyginti padidinto pavojaus šaltiniui padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Vėl gi, medžiagoje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad Z.D. kaltė dėl administracinio nusižengimo neįrodyta, o vairuotojo S.L. kaltė dėl eismo įvykio kilimo nepaneigta, nes neįrodyta, kad jis neturėjo techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo.
Skundo Pareiškėjas pabrėžia, kad policijos nutarime nėra sakoma, kad Z. D. per gatvę ėjo neleistinoje vietoje. Iš tikro kelią jis pereidinėjo gatvių sankryžoje, ties kuria matomumas į abi puses buvo pakankamas įvertinti, kiek toli yra artėjančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklių 42 punktas, numatantis žibinto, liemenės su atšvaitais arba atšvaitų naudojimą yra tik rekomendacinio pobūdžio. Už rekomendacijos nevykdymą negali kilti administracinė atsakomybė. Jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų Z.D. nėra inkriminuojama.
Procesinio sprendimo dėl padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų tyrimo medžiagoje nėra. Nebuvo įvykdyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Neatlikus tyrimo eksperimento taip pat nebuvo nustatytos visos reikšmingos tyrimui aplinkybės. Įvykio liudytoja I. B. parodė, kad Z. D. gatvę pereidinėjo apie 2 metrų atstumu nuo Gėlių ir Pergalės gatvių sankirtos, o tai reiškia, kad gatvę pėsčiasis pereidinėjo leistinoje vietoje. Iš jos parodymų seka, kad pėsčiasis iš dalies buvo apšviestas jos automobilio žibintų šviesos. Taip pat minėtoji liudytoja parodė, kad iš kairės pusės atvažiavo automobilis, kuris nestabdęs numušė Z.D.. Po įvykio iš dešinės pusės pravažiavo dar krovininis automobilis. Vairuotojas S.L. parodė, kad betarpiškai prieš įvykį jam priešpriešais pravažiavo krovininis automobilis, už kurio išėjo Z. D., todėl jis neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio ir jo automobilis partrenkė pėsčiąjį. Šis S.L. aiškinimas ir su juo važiavusios, svainystės santykiais susijusios T. V. paaiškinimas, turi būti vertinami kritiškai. Objektyviai vertinant reikia pripažinti, kad vairuotojui S.L. nebuvo kliūčių pastebėti, kada į važiuojamąją kelio dalį įžengė Z. D.. Įvykio vieta apžiūrėta nekokybiškai, yra prieštaravimų tarp įvykio schemos ir foto fiksacijos.
Remdamasis išdėstytu, Pareiškėjas prašo Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-11-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-31783-2018 panaikinti.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Vilniaus aps. VPK KPV) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo byla dėl eismo įvykio, įvykusio 2017-11-12, apie 17.54 val., Pergalės gatvėje, Grigaičių km, Vilniaus raj., kuriuo metu S. L., vairuodamas automobilį O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu partrenkė kelio važiuojamąją dalį kirtusį tamsiai apsirengusį neblaivų pėsčiąjį Z. D.. Pėsčiasis, nustačius jam dešinio žasto ir dešinės blauzdos kaulo lūžį, buvo paguldytas į VšĮ RVU ligoninės ortopedijos skyrių. Sveikatos sužalojimai specialisto kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. VTMT toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-A 11672/2017(01) nurodyta, kad Z. D. kraujyje rasta 3,03 promilės etilo alkoholio.
Tyrimu nustatyta, kad Z. D., būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tamsiu paros metu ėjo į kitą kelio pusę, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, netrukdys transporto priemonėms ir buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio O. A.. Eismo įvykio metu Z. D. nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės ir/arba matomoje vietoje nebuvo prisegto atšvaito. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis, taip pat buvo apgadintas automobilis.
Išanalizavus visą surinktą medžiagą, nustatyta, kad Z. D. pažeidė KET, kas ir sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Šiuo pagrindu, 2018-11-21, vadovaujantis LR ANK 428 str. 3 d. už KET 42 punkto, numatančio, kad „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų <...> perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją <...>, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu“, pažeidimą Z. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas skirti jam sankcijoje numatytą nuobaudą - 40 eurų baudą. Nutarimą priėmusi institucija su Z. D. ir jo advokato Jono Butkaus skundu nesutinka. Priimdamas nutarimą policijos pareigūnas įvertino visų faktinių įrodymų visumą.
Institucija nurodo, kad specialisto išvados Nr. 11-1285 (18), kurią atliko LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vedėja L. L., 4-ame punkte nurodyta, kad „Automobilio „O. A.“ vairuotojas S. L. turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos laiku stabdydamas automobilį, jeigu turėjo objektyvią galimybę matyti pėsčiąjį važiuojamojoje dalyje būdamas nuo partrenkimo vietos ne mažesniu nei 32,6 m atstumu, važiuodamas 45 km/h greičiu, ir ne mažesniu nei 37,9 m atstumu, važiuodamas 50 km/h greičiu“. Tuo pat metu tiriamojoje dalyje specialistė nurodo, kad „Atsižvelgiant į vairuotojo nurodomas aplinkybes, kad priešpriešais važiavo sunkvežimis ir pėsčiasis išėjo iš už jo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiąjį nuo pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto.“
Policijos įstaigos nuomone, advokato pozicija, kad Z. D. gatvę „pereidinėjo apie 2 metrų atstumu nuo Gėlių ir Pergalės gatvių sankirtos, kas reiškia, kad gatvę pėsčiasis pereidinėjo leistinoje vietoje“ - yra nepriimtina ir prieštaraujanti Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimams, kur nurodyta, kad „ Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų <...> perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją <...>“. Šis reikalavimas eiti pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją yra privalomojo pobūdžio ir neleidžia jokių interpretacijų.
Taip pat atsiliepime pažymėta, kad eismo įvykio metu pėsčiasis Z. D. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 3,03 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tokioje būklėje sutrinka žmogaus orientacija, dėmesys, mąstymas, reakcija. Tokia pėsčiojo būklė įtakojo jo paties neatsargius veiksmus, kuriais jis pažeidė KET reikalavimus, o būtent: tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, neapsidairęs ir neįsitikinęs, kad eiti jam saugu, be šviesą atspindinčių elementų ant tamsių drabužių (be specialios ryškiaspalvės liemenės ir be šviečiančio žibinto) išėjo į kelio važiuojamąją dalį, sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį keliu važiavusiam automobiliui, dėl to ir buvo jo partrenktas.
Institucija sutinka su advokato pareiškimu, kad KET 42-ame punkte nurodyta rekomendacija, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, - nėra privalomojo pobūdžio. Tačiau KET 9-ame punkte nurodyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių“. Tuo tarpu pėsčiasis Z. D. nesiėmė visiškai jokių atsargumo priemonių, kad išvengtų partrenkimo ir jo padarinių.
Institucija su Z.D. ir jo advokato J. Butkaus skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z.D. teismo posėdyje palaikė savo skundą jame išdėstytais pagrindais ir papildomai paaiškino, kad įvykis buvo Grigaičių gyvenvietėje. Automobilis kliudė jį, kuomet jis buvo beveik perėjęs gatvę. Vairuotojas galėjo išvengti užvažiavimo, bet nebuvo jokio stabdymo. Tyrimo eigoje jis nurodė, kad prieš įvykį matė žibintų šviesą, tačiau tiksliai to patvirtinti negali. Girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Tas ruožas nėra apšviestas, lapkričio 12 d. jau buvo prietema, asfalto danga buvo sausa. Toje vietovėje negyvena, todėl negali nurodyti, iš kurios pusės ėjo. Tiesiog reikėjo persėsti į kitą autobusą. Kelias yra dviejų juostų, perėjo beveik visą, buvo likę porą žingsnių. Žibinto tikrai neturėjo, bet atšvaitas buvo. Toje kaimo vietovėje nėra perėjos. Netoli tos vietos, kur jis buvo partrenktas, buvo šalutinis kelias. Krovininio automobilio nematė. Jo manymu, vairuotojas galėjo užsikalbėti ir nepastebėti jo ir taip veikti dėl neatsargumo.
Suinteresuotas asmuo S. L. paaiškino, kad jis vairavo automobilį ir važiavo su žmonos seserimi (T. V.), kuri sėdėjo keleivio vietoje – priekyje. Važiavo link Naujosios Vilnios nuo Šumsko plento. Kelio danga sausa, tamsus poros metas, matymas nelabai geras. Apšvietimo nebuvo. Vyko su artimomis šviesomis, greitis buvo apie 45-48 km/val. Pėsčiojo nematė, mano, kad jis perbėginėjo kelią. Pravažiavo „fura” ( krovininis automobilis - teismo pastaba) ir iš karto - smūgis. Pėsčiasis pasirodė iš už „furos, todėl jo ir nematė. Suprato, kad žmogų numušė, sudužo priekinis stiklas. Po smūgio kairėn pavažiavo, nes pagalvojo, kad po ratais nepakliūtų. Grįžęs prie gulinčio asmens matė kraują, iš karto greitąją iškvietė. Pėsčiasis gulėjo ant važiuojamosios dalies, ant asfalto. Atšvaitų ar žibinto jis neturėjo. Tikriausiais dėl to, kad pėsčiasis išėjo netikėtai, tas ir sutrukdė jį pamatyti. Vairuoja 30 metų, niekada nevairavo išgėręs. Keleivė irgi patyrė šoką, prieš susidūrimą ji nesuriko. Kaip suprato – keleivė irgi nematė žmogaus (pėsčiojo).
Liudytojas V. K., Patrulių rinktinės pareigūnas, parodė, kad su porininku gavo pranešimą apie partrenktą žmogų. Buvo labai sudėtingos vairavimo sąlygos, blogas matomumas, todėl greitai nevažiavo. Atvykę pamatė gulinti žmogų ir šalia jo vairuotoją, kuris paaiškino, jog jam važiuojant, per kelią išbėgo žmogus, kurį jis ir partrenkė. Kelias - neapšviestas, buvo šlapia danga. Nukentėjusysis gulėjo dalinai ant asfalto: pusiau ant asfalto, pusiau kelkraštyje, kur buvo jo galva, liudytojas nepasakys. Atstumų nematavo. Schemos sudarinėjime nedalyvavo, vėliau atvyko ir tai atliko kiti pareigūnai. Atšvaitų nukentėjusysis neturėjo, striukė - tamsi, atrodo - žalia, kelnės irgi tamsios. Apšvietimo stulpų toje vietoje nebuvo.
Liudytoja I. B. parodė, kad ji vairavo automobilį. Turėjo išvažiuoti iš šalutinio kelio, stovėjo ant posūkio, norėdama sukti iš šalutinio kelio į kairę. Tuomet pamatė vyrą kitoje pusėje, ten nėra šaligatvių, tik žvyras. Stulpas stovi kairėje pusėje, toje vietoje, kur stovėjo vyras, apšvietimo nebuvo. Laukė su automobiliu Gėlių g. išvažiavime į Pergalės gatvę, žmogus stovėjo jai iš dešinės, kitoje kelio pusėje. Negali pasakyti, ar pėsčiasis pilnai buvo apšviestas jos mašinos žibintais, bet jai matėsi. Nevažiavo, norėjo, kad šis praeitų, kadangi ten yra pavojinga atkarpa, dažnai būna avarijos. Ten yra staigus posūkis toje atkarpoje. Žmogus, net nepažiūrėjęs į šonus, pradėjo eiti. Važiavo mašina ir numušė jį. Buvo šoko būsenoje, pirmą kartą matė tokį įvykį. „Fura“, t.y. krovininis automobilis, važiavo iš Naujosios Vilnios pusės, bet jau po įvykio. Gal prieš tai irgi pravažiavo kitas automobilis, bet ji to nematė ar neatsimena. Negali pasakyti, kas vairuotojui sutrukdė pamatyti pėsčiąjį. Buvo tamsu, važiavo į naktinę pamainą. Pėsčiasis buvo tamsiai apsirengęs. Su vairuotoju neteko kalbėti, jis irgi buvo šoko būsenoje. Eismo įvykis įvyko dešinėje nuo jos pusėje.
Liudytoja T. V. parodė, kad važiavo su sesers vyru S.L.. Priekyje, keleivio vietoje. Vairuotojas važiavo lėtai. Gal 45 km/val. ar 50 km/val. greičiu. Matomumas buvo blogas, labai tamsu. Toje vietoje apšvietimo nėra. Žiūrėjo pro šoninį langą. Privažiuojant sankryžą iš šono matė automobilį, kuris stovėjo sankryžoje, jai iš dešinės. Atsimena tik tai, kad, kad į ją žmogus „skrenda“, spėjo veidą užsidengti. Kiek atsimena, prieš juos važiavo „fura“ (krovininis automobilis). Kodėl tyrimo metu aiškino, jog toks automobilis važiavo jiems priešpriešais, paaiškinti negali.
Z. D., atstovaujamo advokato J.Butkaus, skundas tenkintinas iš dalies
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Lietuvos Respublikos ANK 428 str. 1 d. nustato atsakomybę pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojo ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas (3 dalis) užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.
Z. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad tamsiuoju paros metu ėjo į kitą kelio pusę, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, netrukdys transporto priemonėms ir buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio O. A.. Eismo įvykio metu Z. D. nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės arba matomoje vietoje nebuvo prisegto atšvaito (b.l.14). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 42 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 str. 3 d.
Pastaroji norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
Kelių eismo taisyklių 42 punktas, kurio pažeidimu Pareiškėjas buvo apkaltintas, nustato, kad „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.“
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir teismui sunku jas nustatyti, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai (ANK 642 str.1 d. 4 p.).
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (įvykio vietos apžiūros schema, nuotraukos, Z.D. ir vairuotojo S.L. aiškinimai, liudytojos I. B. parodymai) pėsčiasis buvo partrenktas kelio važiuojamojoje dalyje.
Taip pat nėra ginčo, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę Z. D. ėjo, kai jo matomumo zonoje buvo sankryža. Prieš įvažiuojant į pagrindinę Pergalės gatvę sankryžoje Gėlių gatvėje (šalutinis kelias) automobilyje įvažiuoti laukė liudytoja I. B., kuri nurodo, kad priešingoje kelio pusėje matė pėsčiąjį. Nors atsiliepime policijos institucija nurodo, kad pėsčiojo pozicija, kuomet jis pereidinėjo gatvę 2 metrų atstumu nuo gatvių sankirtos, nepriimtina ir jis turėjo kirsti kelią pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, pastaroji aplinkybė jam inkriminuojama nebuvo (ANK 609 str. aptaria protokolo turinį ir nurodo, kad protokole turi būti nurodyti, be kitų pozicijų: administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo).
Z. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad tamsiuoju paros metu ėjo į kitą kelio pusę neįsitikinęs, jog tai bus saugu, kad netrukdys transporto priemonėms ir kad nevilkėjo rekomenduojamų liemenės arba prisegto matomojoje vietoje atšvaito, dėl ko buvo partrenktas automobilio, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas.
Įvertinus tai, kad ANK 428 str. 3 d. numato atsakomybę tuomet, kai pirmojoje dalyje asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia pasekmes - transporto priemonės arba kito turto sugadinimus (apgadinimus), yra būtina nustatyti priežastinį ryšį, t.y. konstatuoti, kad būtent dėl pėsčiojo neatsargių veiksmų įvyko eismo įvykis ir atsirado žala.
Taigi, teismas pabrėžia šių aplinkybių nustatymo svarbą sprendžiant klausimą, kurio eismo dalyvio veiksmai (į kitą kelio pusę einančio pėsčiojo Z.D. ar automobilį vairavusio S.L.) buvo būtina sąlyga ir priežastis eismo įvykiui kilti. Vien tai, kad Z. D. buvo neblaivus ir nevilkėjo liemenės ar neturėjo atšvaito, savaime dar neapsprendžia, kad būtent jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Visi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 str.).
Pėsčiojo pareiga - į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą (KET 42 p.). Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu (KET 44 p.).
Vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau nekelia abejonių ir tai, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Iš įvykio vietos apžiūros schemos matyti, kad ant kelio važiuojamosios dalies (asfalto) 9,2 m atstumu nuo Pergalės gatvės sankryžos su Gėlių gatve dešinėje, 30 cm atstumu nuo dešiniojo kelkraščio rastos kraujo dėmės. Automobilis O. A. stovi už važiuojamosios dalies ribų dešiniame kelkraštyje (b.l.21). Automobiliui įlenktas valstybinio numerio ženklas, variklio gaubtas (epicentras apie 15 cm nuo automobilio vidurio). Šio aplinkybės įrodo, jog kontaktas buvo ties automobilio priekio viduriu ir kad pėsčiasis buvo pertrenktas ant kelio važiuojamosios dalies (dešinė pusė pagal automobilio judėjimo kryptį).
Apie tai parodė ir liudytoja I. B., teigdama, kad eismo įvykis buvo dešinėje nuo jos pusėje (liudytoja laukė automobilyje Gėlių gatvėje sankryžoje su pagrindine Pergalės gatve). Pažymėtina, kad Pareiškėjo skunde taip pat teigiama, kad „gatvę jis pereidinėjo apie 2 metrų atstumu nuo Gėlių ir Pergalės gatvių sankirtos“ (b.l.4).
2018-09-05 Specialisto išvada Nr.11-1284(18) nustatyta, kad „Pėsčiasis Z. D. pirminio kontakto su automobiliu metu buvo vertikaliojoje padėtyje, į jo priekį pasisukęs dešine kūno puse. Nustatyti, ar pėsčiasis Z. D. partrenkimo metu stovėjo ar ėjo, pagal esamus duomenis negalima, galima tik teigti, kad pėsčiasis negulėjo ir nebėgo (b.l. 66-67). Pastaroji aplinkybė paneigia vairuotojo S.L. aiškinimus, jog <..į kelią staiga išbėgo tamsiai apsirengęs vyriškis..“> (b.l.17,18) ir parodymus teisiamojo posėdžio metu, kai jis nurodė <...“Aš nemačiau pėsčiojo, manau, kad jis perbėginėjo kelią, o nėjo“> ( žiūr. posėdžio protokolą).
Po eismo įvykio administracinio nusižengimo tyrimo procesas buvo pradėtas pagal požymius nusižengimo, numatyto ANK 423 str.2 d. (b.l.16), o 2018-11-21 buvo surašytas protokolas pagal ANK 428 str.3 d. pėsčiajam Z.D. (b.l.15). Kaip teismo posėdyje paaiškino institucijos atstovas, atskiro procesinio sprendimo nebuvo, jis pažymėjo apie tai registruose.
Pabrėžtina, kad tiek administraciniame procese, tiek ir baudžiamajame, eismo įvykio aplinkybės turi būti ištirtos objektyviai ir visapusiškai ir šiame procese yra numatyta pakankamai priemonių ir tyrimo veiksmų šiam rezultatui pasiekti (ANK 569 str.).
Pėsčiasis Z. D. patyrė sunkius kūno sužalojimus, jam eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.56).
Iš vairuotojo S.L. paaiškinimų, įvykio vietos apžiūros rezultatų, 2018-09-19 Specialisto išvados Nr.11-1285 (18) matyti, kad iki pėsčiojo partrenkimo automobilis stabdomas nebuvo, po partrenkimo tęsė judėjimą į priekį, kol buvo sustabdytas dešiniajame kelkraštyje. Pažymėtina, kad kraujo dėmė rasta 85,8 m atstumu nuo sustojusio automobilio (b.l. 68-71).
Teismo minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio O. A. vairuotojas S.L. turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos laiku stabdydamas automobilį, jeigu turėjo objektyvią galimybę matyti pėsčiąjį važiuojamojoje dalyje būdamas nuo patrenkimo vietos ne mažesniu nei 32,6 m atstumu, važiuodamas 45 km/ val. greičiu, ir ne mažesniu nei 37,9 m atstumu, važiuodamas 50 km/val. greičiu.
Tokiu būdu, teismo vertinimu, liko neištirtos esminės aplinkybės, ar vairuotojas turėjo objektyviai galimybę matyti pėsčiąjį, kokiu atstumu ir ar atitinkamai turėjo techninę galimybę stabdyti transporto priemonę ir taip išvengti eismo įvykio bei pasekmių. Jeigu taip - dėl kokių priežasčių to jis nepadarė. Turi būti atliktas eksperimentas dėl matomumo, taip pat reikia patikrinti, ar vairuotojas laikėsi KET 127-128 p. p. reikalavimų. Papildomai tikrintina, kokia trajektorija kirto kelią pėsčiasis ir ar jis nepažeidė KET 42 p. reikalavimo, kaip sankryžoje eiti į kitą važiuojamosios dalies pusę.
Prieš patikrinant galimą matomumą ir galimybę sustabdyti automobilį bei išvengti eismo įvykio, turi būti papildomai patikrintos ir kitos svarbios aplinkybės, turi būti nustatytas atstumas nuo Pergalės ir Gėlių gatvių sankirtos ir važiuojamosios dalies ruožo (link A3 kelio), kur yra kelio nuolydis, kadangi specialistai kalba apie atstumus vairuotojo matomumui, o tuo tarpu kelyje yra ženklus nuolydis (arba - įkalnė, jeigu važiuojama nuo A3 kelio pusės) ir iš kur sankryža gali nebūti iš viso vairuotojo matomumo zonoje. Įvykio vietos apžiūros schemoje tai neatsispindi (b.l.21), o prie policijos įstaigos pateikto atsiliepimo nuotrauka neparodo galimo tikrojo atstumo iki nuokalnės (b.l.10).
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016,2AT-78-788/2016). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2AT-31/2014). Įvertinus tai bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių tik Z.D. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar S.L. veiksmai buvo tinkami ir neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, todėl nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, nėra pagrindo konstatuoti tik Z.D. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo.
Tik atlikimas papildomų tyrimo veiksmų leis tiksliai nustatyti eismo įvykio aplinkybes, jo mechanizmą ir spręsti klausimą, kas iš eismo dalyvių ir kokias KET reikalavimus pažeidė, neapsiriboti vien konstatavimu, kad pėsčiasis ėjo į kitą kelio pusę neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu.
Todėl 2018-11-21 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina policijos institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, teismas
nutarė:
Pareiškėjo Z. D., atstovaujamo advokato Jono Butkaus, skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-31783-2018 panaikinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr.18094569250 gražinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Nutartis per dvi dešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.