- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-923-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08327-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- G. S., I. S.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-923-163/2014
2014 m. rugsėjo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir I. S. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė 2006-05-24 kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu, pakeisti tarp ieškovų ir atsakovo 2006-05-24 kredito sutarties Nr. 0450618090884-23 su vėlesniais pakeitimais 6 punkto sąlygą, nustatant, kad pasibaigus fiksuotų palūkanų taikymo terminui (nuo 2012-08-24), kredito gavėjams taikomos kintamos palūkanos, numatytos 2006-05-24 kredito sutarties Nr. 045061809884-23 6 punkte: marža – 0,6 proc., kintama palūkanų norma – LIBOR, palūkanų keitimo laikotarpis – 3 mėnesiai, bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas G. S. kartu su AB SEB banku 2006-05-24 sudarė kredito sutartį Nr. 0450618090884-23 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 101 620,11 eurų kreditas, grąžintinas kreditoriui iki 2046-05-23. Sutarties specialiosios dalies 6 punkte ieškovams buvo nustatytos kintamos kas 3 mėnesius keičiamos LIBOR palūkanos kartu su 0,6 proc. banko marža. Kredito sutartis Nr. 045061809884-23 buvo keičiama papildomais susitarimais, iš kurių: 2007-08-09 susitarimu pakeisti 2006-05-24 kredito sutarties Nr. 045061809884- 23 sąlygas Nr. l (toliau – Susitarimas Nr. 1) kredito gavėjui buvo suteikta papildoma kredito dalis ir nustatyta 5,3265 proc. fiksuota palūkanų norma, taikoma penkerių metų laikotarpiui bei vėlesniais susitarimais. 2012-11-29 kredito gavėja I. S. pateikė atsakovui AB SEB bankui prašymą, kuriame nurodė, jog 2012-11-28 grįžusi į Lietuvą iš Olandijos, rado AB SEB banko pranešimą, kuriame pateikta informacija apie fiksuotų palūkanų taikymo pratęsimą. Nesutikdama su nustatyta palūkanų norma, I. S. paprašė banko pakeisti palūkanas iš fiksuotųjų į kintamąsias, kokios buvo nustatytos pradinės kredito sutarties sąlygose (iki fiksuotųjų palūkanų nustatymo). Iš 2013-08-05 gauto atsakovo AB SEB banko rašto, ieškovai sužinojo, kad atsakovas kredito sutartį su jais vienašališkai nutraukė nuo 2013-07-15, nurodydamas, kad ieškovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus nemokėdami kredito įmokų – ieškovų įsiskolinimas bankui sudaro 176 901,90 eurų negrąžinto kredito likučio, 8 284,54 eurų priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 1 725,50 eurų nesumokėtų delspinigių. Nurodo, kad ieškovai prievoles vykdė, tačiau pagrįstai tikėdamiesi, kad po 5 metų nekintamų palūkanų, jiems bus nustatyta kintama palūkanų norma, pagal kurią laikantis sutarties nuostatų bus apskaičiuotos įmokos atsakovui. Tačiau, atsakovas vienašališkai nustatė neprotingo dydžio, nepagrįstas fiksuotas palūkanas, kurių ieškovai nepageidauja atsakovui mokėti. Ieškovai nori sutartį vykdyti mokant šalių valią, kuri buvo sandorio sudarymo metu, atitinkančias palūkanas. 2006-05-24 tarp G. S. ir AB SEB banko sudarytoje Kredito sutartyje buvo įtvirtinta kintamoji palūkanų norma (3 mėn. LIBOR) su banko nustatyta 0,6 proc. marža. Ieškovai įvertinę esamą situaciją ir atsakovo atstovų įkalbėti sudarė kredito sutarties pakeitimą, kuriuo buvo pakeistos palūkanos iš kintamų į fiksuotas, t. y. 2007-08-09 šalių susitarimu kredito gavėjui buvo nustatyta 5,3265 proc. fiksuota palūkanų norma, taikoma penkerių metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus ieškovai įsitikinimu turėjo būti toliau taikoma kintamos palūkanos – 3 mėn. LIBOR su banko nustatyta 0,6 proc. marža, kurios šiuo metu būtų – 0,76571 procentai (0,6 proc. plius 0,16571 proc.) Tuo tarpu atsakovas siekia, kad būtų mokama 4,97808 proc. Tokie atsakovo veiksmai ir atsisakymas vadovautis pirminėmis sutarties sąlygomis, kuriomis atsakovas įvertinęs riziką, skolinimosi kainą ir būdamas savo srities profesionalas buvo suteikęs kreditą ieškovui, negali būti laikomi sąžiningais. Ieškovų (vartotojų) atžvilgiu ir akivaizdžiai pažeidžia sutarties principus, šalių teisėtus lūkesčius, interesų pusiausvyrą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Susitarime Nr. 1 (6.3 punkte) šalys nustatė fiksuotų palūkanų normą, fiksuotų palūkanų nustatymo periodiškumą – 5 metai, ir kitą fiksuotų palūkanų nustatymo datą – 2012-08-24. Sistemiškai aiškindamas Kredito sutarties ir Susitarimo Nr. 1 sąlygas, teismas darė išvadą, kad sutarties šalys Susitarimu Nr. 1 Kredito sutarties 6 punktą pakeitė visa apimtimi ir ankstesnė keičiamos Kredito sutarties 6 punkto redakcija neteko galios. Tokiu minėtoms Kredito sutarties ir Susitarimo Nr. 1 nuostatoms suteiktos prasmės aiškinimu nėra pagrindo abejoti net ir įvertinus vartotojo, kaip silpnesnės santykių šalies, padėtį. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygas dėl kintamų palūkanų taikymo pagal sutartą maržą yra nepagrįstas. Nustatyta, kad 2012-07-13 atsakovas raštu informavo G. S., jog remiantis su Banku sudaryta Kredito sutartimi, baigia galioti nustatyta fiksuotų palūkanų norma bei pakvietė likus ne mažiau kaip 15 dienų iki minėto termino pabaigos kreiptis į atsakovą dėl galimo Kredito sutarties pakeitimo. Minėtame rašte kaip viena iš galimų alternatyvų, ieškovui buvo suteikta ir galimybė tartis su atsakovu ir palūkanų keitimo dieną pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas palūkanas. 2012-11-29 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą ir pateikė prašymą taikyti jai kintamą palūkanų normą, kurią sudaro marža, nurodyta 2006-05-24 pasirašytos Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.2.1 papunktyje. 2013-01-07 raštu atsakovas informavo ieškovus, kad pasibaigus fiksuotų palūkanų laikotarpiui ir ieškovams neatvykus į Banką pasirašyti kredito sutarties pakeitimo, buvo nustatyta nauja fiksuota palūkanų norma (4,97808 procento). Jau 2012-07-13 raštu atsakovas ieškovus informavo apie užfiksuotą naują fiksuotų palūkanų normą. Teismas atmetė argumentus, kad sprendimu Bankas vienašališkai pritaikė fiksuotas palūkanas. Ieškovai Susitarimo Nr. 1 sąlygų neginčijo, taigi, ieškovams buvo žinoma, kad šalims nesusitarus dėl kitokios palūkanų rūšies, 2012-08-24 bus nustatoma fiksuotų palūkanų norma naujam laikotarpiui. Kadangi Kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais) nebuvo šalių suderinta valia pakeista, ji liko galioti toliau. Teismas darė išvadą, kad pagal galiojančias Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) sąlygas fiksuotų palūkanų nustatymo dieną atsakovas, nesant kitokio šalių susitarimo dėl palūkanų (fiksuotos ar kintamos) ar jų dydžio, turėjo pagrindą užfiksuoti naują fiksuotų palūkanų normą (Susitarimo Nr. 1 6.3.3 papunktis). Nustatant naują fiksuotų palūkanų normą kredito sutartis keičiama nebuvo. Atsižvelgęs į kreditavimo sutarties esmę, šalių susitarimą dėl fiksuotų palūkanų nustatymo bei tai, kad dėl kito palūkanų apskaičiavimo būdo ar dydžio šalys nesusitarė, teismas vertino, jog pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais 2012-08-24 nustatant fiksuotų palūkanų normą bei tenkinti ieškovų ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Kredito davėjui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis periodinis paskolos grąžinimas. Ieškovai sutartimi įsipareigojo vykdyti mokėjimus dienomis pagal nustatytą grafiką. Remiantis sutarties bendrosios dalies 5.2. punkto nuostatomis, bankas prieš 15 kalendorinių dienų raštu informavęs kredito gavėją (ieškovus) turėjo teisę nutraukti sutartį nustatęs, jog laiku ir tinkamai nevykdomi įsipareigojimai bankui, nemokama kredito dalis ar palūkanos. Teismas nustatė, kad ieškovai nuo 2009 m. vidurio tinkamai nevykdė eilinių įmokų mokėjimo. Atsakovas, įspėjęs raštu ieškovus įspėjimais (2013-01-24 nustatė terminą iki 2013-02-24 ir 2013-06-13 nustatė terminą iki 2013-07-14 sutarties prievolių įvykdymui) dėl kredito sutarties nutraukimo sistemingai skolininkų pažeidinėjamą sutartį 2013-07-15 vienašališkai nutraukė teisėtai, nes įsipareigojimai bankui nebuvo vykdomi tinkamai ir paskutinio įspėjimo apie kredito sutarties pažeidimą metu buvo nustatyta pradelsta grąžinti 9 439,57 eurų suma, iš kurių 1 036,53 eurų pradelsta mokėti kredito suma, 6 963,67 eurų nesumokėtų palūkanų ir 1 439,37 eurų palūkanų, teismo vertinimu, tai patvirtino, kad bankas elgėsi geranoriškai skolininkų atžvilgiu, suteikė pakankamai laiko įvykdyti sutarties sąlygas ar kreiptis dėl sutarties pakeitimo. Teismas nustatė, kad atsakovas sutartį su ieškovais nutraukė esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai G. S. ir I. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kaip ir kokias pagrindais vienašališkai nustatytas palūkanų dydis. Atsakovė nepateikė duomenų, kaip ir kokiais motyvais bei pagrindais buvo nustatomos fiksuotos palūkanos, ar tokia informacija buvo pateikta vartotojui bei kaip ji jam buvo pateikta. Apeliantų nuomone, ši sutarties sąlyga turėjo būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovas sutiko pakeisti palūkanų rūšį, pagrįstai tikėdamasis, kad ateityje jis netrukdomai galės grįžti prie pradinių kredito sutarties sąlygų, t. y. palūkanų apskaičiavimo tvarkos. Teismas nevertino, ar vienašališkas palūkanų normos nustatymas yra sąžiningas ir neprieštarauja kredito gavėjų, kaip vartotojų, teisėtiems interesams. Teismas tinkamai neįvertino, kad tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta sutartis, vadovaujantis CK 1.39 str., priskirtina prie vartojimo sutarčių. Šiuo atveju nei tarp šalių sudarytoje kredito sutartyje, nei papildomuose susitarimuose dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nėra numatyta fiksuotų palūkanų nustatymo taisyklės, iš kurių ieškovai, kaip kredito gavėjau, galėtų gauti informaciją apie fiksuotų palūkanų dydį. 2007-08-09 tarp Kredito sutarties šalių sudarytame susitarime pakeisti 2006-05-24 kredito sutarties Nr. 0450618090884-23 sąlygas Nr. 1 nėra numatyta, kaip ir kokiu būdu bus nustatinėjamas kitas fiksuotų palūkanų dydis, pasibaigus 5 metų susitarime numatytam fiksuotų palūkanų taikymo laikotarpiui, todėl atsižvelgdamas į kredito gavėjų, kaip vartotojų, teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas negalėjo viso to vertinti, kaip ieškovų sutikimo, jog atsakovas fiksuotų palūkanų dydį nustatytų vienašališkai. Pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui, sutarties galiojimas nesibaigia, todėl šalims nesusitarus dėl fiksuotų palūkanų dydžio naujam penkerių metų laikotarpiui, kredito sutarties dalis dėl palūkanų dydžio lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo iki palūkanų fiksavimo. Teismas nemotyvavo sprendimo CK 6.217 str. 2 d. numatytomis sąlygomis, taip pat nevertino, ar atsakovo elgesys kredito sutarties vykdymo laikotarpiu buvo sąžiningas ieškovų atžvilgiu, ar atsakovas neprisidėjo prie to, kad ieškovai negalėjo įvykdyti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai laiku mokėti įmokas bankui. AB SEB bankas neatsižvelgė, kad ieškovus įsiskolinimo bankui susidarymo metu palietė neigiami ekonominės krizės padariniai, dėl ko jie neturėjo objektyvių galimybių vykdyti sutartį vienašališkai atsakovo pakeistomis sąlygomis, vienašališkai nutraukdamas sutartį, neįvertino, kad kredito grąžinimo terminas yra labai ilgas, sutarties nutraukimo momentu ieškovui liko daugiau nei 30 metų prievolei įvykdyti. Ieškovų finansinė padėtis pagerėjo, todėl bankas neturėjo pagrindo manyti, kad kredito ieškovai negrąžins ir toliau pažeidinės savo įsipareigojimus. Nurodo, kad kredito sutartimi ieškovų prisiimti įsipareigojimai negalėjo būti tinkamai dėl objektyvių priežasčių – dėl ekonominės krizės ieškovams iškilus finansiniams sunkumams ir dėl atsakovo AB SEB banko nesąžiningo elgesio, kai atsakovas suklaidino ieškovus dėl fiksuotų palūkanų nustatymo kriterijų, todėl vienašališkai, pažeisdamas kredito gavėjų, kaip vartotojų, teisėtus interesus, nustatė jiems nepagrįstai didelio dydžio fiksuotas palūkanas, neatitinkančias esamų rinkos sąlygų, dėl to vienašališkas Kredito sutarties nutraukimas turėjo būti teismo pripažintas negaliojančiu. Teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi visapusiškai ir objektyviai neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir bylą nagrinėjo formaliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, tiek Kredito sutarties, tiek Susitarimo sisteminė analizė ir vertinimas atlikti atsižvelgiant į apeliantų, kaip vartotojų, interesų apsaugą ir pirmosios instancijos teismas išsamiai bei objektyviai išanalizavo tarp šalių sudarytų susitarimų atitiktį teisės aktams. Šalims Susitarimų Nr. 1 atsisakius kredito sutarties sąlygos dėl kintamų palūkanų, ši sąlyga į kredito sutartį galėjo būti grąžinta tik nauju rašytiniu susitarimu. Susitarime Nr. 1 sutarties šalys nenumatė šio susitarimo galiojimo termino, taip pat nenumatė, kad praėjus 5 metų laikotarpiui, kurį bus taikomos fiksuotos palūkanos, už kreditą mokamų palūkanų rūšis bus pakeista ir bus grąžintos pradinėje Kredito sutarties 6 punkto redakcijoje numatytos kintamos palūkanos ir jų buvę dydžiai. Nesutinka su apeliantų teiginiais, kad šie turėjo pagrindo manyti, jog pasibaigus 5 metų terminui Kredito sąlygos bus grąžintos į buvusias iki Susitarimo Nr. 1 sudarymo. Kaip viena iš alternatyvų apeliantams buvo suteikta ir jų minima galimybė tartis su banku ir palūkanų keitimo dieną pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas palūkanas. Pažymi, kad netinkamas Kredito sutarties vykdymas pasireiškė jau 2009 m., be to, 2012-08-24 nustatytas naujas fiksuotų palūkanų dydis yra mažesnis nei buvęs iki to laiko. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Pažymi, kad ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų net iš dalies nevykdė nuo 2013 m. kovo mėn., todėl nutraukiant Kredito sutartį net dalinių mokėjimų bankas nebuvo gavęs penkis mėnesius iš eilės. Teigia, kad Kredito sutarties pažeidimas buvo tęstinis ir esminis. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad jie susidūrė su laikinomis finansinėmis problemomis ir bankas neturėjo pagrindo manyti, jog prievolės nebus vykdomos, taip pat su teiginių, kad banko elgesys įtakojo tinkamą prievolių vykdymą dėl tariamai nenaudingo Susitarimo Nr. 1 sąlygų. Atsakovo nuomone, teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Byloje ginčas kilo dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. S. 2006-05-24 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 0450618090884-23 (toliau – Kredito sutartis). Šia sutartimi gavėjui buvo suteiktas 101 620,11 eurų kreditas, kredito grąžinimo data – 2046-05-23, o ieškovai įsipareigojo Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas Kredito sutartyje nustatytas prievoles. Kredito sutarties sudarymo metu sutarties Specialiosios dalies 6 punkte kredito gavėjui buvo nustatyta kintamų palūkanų rūšis – kas 3 mėnesius keičiamos LIBOR palūkanos kartu su 0,6 proc. banko marža. 2007-08-09 susitarimu pakeisti 2006-05-24 kredito sutarties Nr. 0450618090884-23 sąlygas Nr. l (toliau – Susitarimas Nr. 1) kredito gavėjui suteikta papildoma kredito dalis, taip pat pakeistas sutarties Specialiosios dalies 6 punktas – nustatytos fiksuotos palūkanos, fiksuota palūkanų norma nustatyta 5,3265 proc., taikoma penkerių metų laikotarpiui, kita fiksuotų palūkanų nustatymo diena nurodant 2012-08-24 ir kt. Kredito sutarties sąlygos taip pat buvo keičiamos vėlesniais papildomais susitarimais: 2008-04-15 susitarimu Nr. 2 kredito gavėjui buvo suteikta papildoma kredito dalis; 2009-12-23 susitarimu Nr. 3 kredito sutarties šalimi, kaip kredito gavėja, buvo įtraukta ieškovė I. S., suteikta papildoma kredito suma susikaupusioms palūkanoms sumokėti; 2011-02-15 susitarimu Nr. 4, buvo suteikta papildoma kredito suma susikaupusioms palūkanoms, uždelstai grąžinti kredito daliai sumokėti ir kredito daliai refinansuoti; 2011-08-23 susitarimu Nr. 5 suteikta papildoma kredito suma susikaupusioms ir atidėtoms palūkanoms sumokėti; 2011-12-01 susitarimu Nr. 6 suteikta papildoma kredito suma sumokėti uždelstą grąžinti kredito dalį bei susikauptas, nesumokėtas ir sukauptas, atidėtas palūkanas (t. 1, b. l. 13–24).
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškovų pateiktus argumentus dėl vienašališko palūkanų normos nustatymo neteisėtumo. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui ir šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio naujam penkerių metų laikotarpiui, kredito sutarties dalis dėl palūkanų dydžio lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo iki palūkanų fiksavimo. Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas (CK 6.223 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatyme ar šalių sutartyje nustatyta tvarka pakeistos sutarties sąlygos netenka galios, o naujosios – tampa privalomomis ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). 2006-05-24 Kredito sutarties Bendrosios dalies 8 punkte numatyta, kad sutartis gali būti pakeista ir/arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2007-08-09 Susitarimu Nr. 1 Kredito sutarties šalys – ieškovas ir AB SEB bankas – rašytiniu susitarimu pakeitė Kredito sutarties Specialiosios dalies 3, 4, 6, 7 ir 9 punktus: ieškovui suteiktas papildomas (38 597,65 eurų) kreditas, palūkanos iš kintamų pakeistos į fiksuotas, nustatant 5,3265 proc. fiksuotų palūkanų normą penkeriems metams ir numatant kitą jų nustatymo datą – 2012-08-24 ir kt. Taigi Kredito sutarties šalys joje nustatyta tvarka pakeitė dalį sutarties sąlygų, taip sukurdamos sau kitokias teises ir pareigas, nei buvo sutarta pirminėmis Kredito sutarties sąlygomis. Sutarties šalių valia pakeisti sutartį išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo susitarimu sutarties šalys Kredito sutarties 6 punktą, numatantį palūkanas už naudojimąsi kreditu, pakeitė visa apimtimi ir pakeistosios Kredito sutarties sąlygos, t. y. ankstesnė keičiamos Kredito sutarties 6 punkto redakcija, įskaitant Kredito sutarties 6.1–6.2 punktų nuostatas, numačiusias kintamas palūkanas ir bet kurias jų sudedamąsias dalis, įskaitant banko maržos dydį, neteko galios, o šalims privalomomis tapo 2007-08-09 Susitarime Nr. 1 įtvirtintos naujosios sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliacinio skundo motyvai, jog apeliantai turėjo pagrindą tikėtis, kad kintamosios palūkanos bus nustatytos tokios, kokios buvo nustatytos pradinėje kredito sutartyje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei tarp šalių sudarytoje Kredito sutartyje, nei papildomuose susitarimuose dėl sutarties sąlygų pakeitimo nenumatyta fiksuotų palūkanų nustatymo taisyklės, iš kurių ieškovai, kaip vartotojai ir kredito gavėjai, galėtų gauti informaciją, kaip bus nustatomas kitas fiksuotų palūkanų dydis, pasibaigus susitarime numatytam penkerių metų fiksuotų palūkanų taikymo laikotarpiui. CK 6.188 str. 2 d. (neteko galios 2014-06-13, tačiau ši nuostata įtvirtinta galiojančios CK redakcijos 6.228⁴ str. 2 d.) buvo reglamentuojama, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tai tokios sąlygos, kurios suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (ankstesnė CK 6.188 str. 2 d. 10 p. redakcija; galiojanti CK 6.228⁴ str. 2 d. 10 p. redakcija). Nagrinėjamu atveju Susitarimo Nr. 1 sąlygos šalių buvo aptartos individualiai ir išaiškintos prieš pasirašant susitarimą, ieškovai patvirtino, kad jas suprato, su jomis sutiko bei tai, kad jos išreiškia tikrąją ieškovų valią (Susitarimo Nr. 1 6 punktas). Kredito sutartyje nustatyta, kad ji gali būti pakeista tik raštišku abiejų šalių susitarimu, o atsakovo veiksmai, nustatant naują palūkanų normą kitam penkerių metų laikotarpiui pagal Kredito sutarties sąlygas (nekeičiant palūkanų rūšies, jų normos nustatymo periodiškumo), negali būti prilyginami vienašališkam sutarties pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2014). Taigi nustatant naują fiksuotų palūkanų normą kredito sutartis keičiama nebuvo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, naujos fiksuotos palūkanų normos apskaičiavimo tvarkos nenurodymas, nedetalizavimas Kredito sutartyje (jos pakeitimuose) negali būti negali būti vertinamas kaip CK 6.188 str. 2 d. 9 p. (neteko galios 2014-06-13; galiojančios CK redakcijos 6.228⁴ 2 d. 9 p.) pažeidimas, nes vertintina, kad vartotojui, imančiam kreditą iš banko, svarbu ne tai, iš ko susideda galutinė kredito kaina (palūkanų norma), o kokia ta kaina yra. Pažymėtina, kad 2012-07-13 AB SEB bankas pranešimu informavo ieškovus, kad 2012-08-24 baigia galioti jiems nustatyta fiksuotų palūkanų norma, bei pakvietė ieškovus likus ne mažiau kaip 15 dienų iki minėto termino pabaigos kreiptis į atsakovą dėl galimo Kredito sutarties pakeitimo, taip pat informuojant apie galimybę tartis su banku dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotos palūkanų normos nustatymo, fiksuotų palūkanų keitimo į kintamas palūkanas keitimo dieną ar kredito sutarties grąžinimo iš anksto (t. 1., b. l. 28). Iš 2012-07-13 atsakovo rašto matyti, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovams buvo suteikta galimybė laisvai pasirinkti, kokias palūkanas – kintamas ar fiksuotas – toliau taikyti už naudojimąsi kreditu. Minėtu raštu ieškovai taip pat buvo informuoti, kad gali nekeisti kredito sutarties sąlygų ir toliau naudotis kreditu, mokėdami fiksuotas palūkanas, o naują galiosiančią fiksuotų palūkanų normą bankas vienašališkai nustatys palūkanų keitimo dieną bei nurodyta, jog rašto sudarymo metu fiksuotų palūkanų norma yra 5,4201 proc., tačiau ji kinta ir nustatoma kiekvieną dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2012-08-24 nustatė, kad fiksuota palūkanų norma pagal kredito sutartį yra 4,97808 proc. AB SEB bankas 2013-01-07 rašte ieškovei nurodė, kad skirtingai nei kintamų palūkanų atveju, fiksuotų palūkanų atveju bankas nenustato atskirų sudėtinių fiksuotų palūkanų dalių (kintamų palūkanų dalies, maržos), o susitarimo dėl fiksuotų palūkanų esmė yra bendras jų dydis, o ne atskiros sudedamosios dalys; bankas taip pat informavo ieškovę, kad fiksuota palūkanų norma buvo nustatyta atsižvelgiant į banko kaštus ir skolinimosi riziką, skaičiuojant palūkanų fiksavimo laikotarpiui (penkeriems metams) bei kredito sutarties sąlygas ir tai, kaip jos buvo vykdomos (t. 1, b. l. 26–27). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui ir ieškovams neatvykus į banką ir nesant kitokio šalių susitarimo dėl palūkanų ar jų dydžio, turėjo pagrindą užfiksuoti naują fiksuotų palūkanų normą. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atsakovo veiksmus, ieškovų, kaip vartotojų, teisių apsaugos kontekste, pagrįstai nepripažino atsakovo veiksmų, 2012-08-24 nustatant fiksuotų palūkanų normą, neteisėtais.
Apeliantai teigia, kad fiksuotų palūkanų nustatymo dieną banko vienašališkai užfiksuota palūkanų norma (4,97808 proc.) yra ženkliai didesnė, nei būtų buvusi kintamų palūkanų norma – 3 mėn. LIBOR (EUR) kartu su 0,7 proc. dydžio marža tuo metu būtų sudariusi 0,77714 proc. Kaip minėta, sudarydamos Susitarimą Nr. 1 sutarties šalys pakeitė pradines Kredito sutarties sąlygas dėl Kredito sutarčiai taikytinų palūkanų ir sutarties sąlygos, numačiusias kintamas palūkanas ir banko maržą, neteko galios. Kredito sutarties Bendrosios dalies 1 punkte nustatyta, kad fiksuotos palūkanos pirmą kartą nustatomos Sutarties pasirašymo dieną ir iš naujo nustatomos Specialios dalies 6.3.3 punkte nurodytą dieną (nagrinėjamu atveju – 2012-08-24). Taigi nesant kitokio šalių susitarimo, fiksuotos palūkanos nustatytos atsižvelgiant į nustatymo metu buvusią situaciją skolinimosi rinkoje. Apeliantai ieškinio pagrindu nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad Banko nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma yra nepagrįstai didelė, kaip neatitinkanti fiksuotų palūkanų nustatymo metu buvusių rinkos (o ne pradinių Kredito sutarties) sąlygų.
Apeliantai taip pat nesutinka, kad G. ir I. S. iš esmės pažeidė kredito sutartį Nr. 0450618090884-23. CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių sudarytos 2006-05-24 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2. punkte nustatyti vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo atvejai laikomi esminiais sutarties pažeidimais, tarp jų – laiku ir tinkamai nevykdomi įsipareigojimai bankui, nemokama kredito dalis ar palūkanos. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Nustatyta, kad Kredito sutartis su ieškovais vienašališkai nutraukta 2013-07-15 (t. 1, b. l. 40).
Apeliantai pripažįsta, kad susidarė tam tikras įsiskolinimas bankui, tačiau teigia, kad tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – dėl ekonominės krizės sumažėjus ieškovų pajamoms bei dėl to, kad nuo 2007-08-24 ieškovai privalėjo vykdyti vartotojų atžvilgiu nesąžiningas sutarties nuostatas, nustatančias fiksuotas palūkanas, kurių dydis faktiškai nuo jų nustatymo tik mažėjo bei dėl to, kad pasibaigus fiksuotų palūkanų normos taikymo laikotarpiui atsakovas atsisakė nustatyti tokią kintamų palūkanų normą, kokia buvo įtvirtinta tarp šalių sudarytoje pradinėje kredito sutartyje, dėl to ieškovai buvo priversti mokėti itin dideles kredito įmokas. Pažymėtina, kad 2007-08-09 Susitarimas Nr. 1 pasiektas šalių bendru sutarimu sutarus dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Kaip nustatyta anksčiau, nagrinėjamu atveju pasibaigus penkerių metų fiksuotų palūkanų nustatymo laikotarpiui, atsakovas 2012-08-24 pagrįstai nustatė naują fiksuotų palūkanų normą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai sutartinių įsipareigojimų mokėti eilines įmokas tinkamai nevykdė jau nuo 2009 m., taigi dar iki naujos fiksuotų palūkanų normos nustatymo 2012-08-24. Bylos medžiaga patvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas bendradarbiavo su ieškovais – 2009-12-23, 2011-02-15, 2011-08-23 ir 2011-12-01 susitarimais pakeistos 2006-05-24 Kredito sutarties sąlygos – suteiktos papildomos kredito sumos susikaupusioms ir nesumokėtoms palūkanoms, kredito daliai sumokėti, ieškovams kelis kartus nustatytas papildomas terminas sutarčių pažeidimams pašalinti ir prievolėms įvykdyti (CK 6.158 str., 6.200 str.). Ieškovai sutartinių įsipareigojimų net iš dalies nevykdė nuo 2013 m. kovo mėn. Paskutinio įspėjimo apie kredito sutarties pažeidimą metu buvo nustatyta pradelsta grąžinti suma buvo ženkli – 9 439,57 eurų, iš kurių 1 036,53 eurų pradelsta mokėti kredito suma, 6 963,67 eurų nesumokėtų palūkanų ir 1 439,37 eurų palūkanų.
Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sutartinių įsipareigojimų ieškovai negalėjo įvykdyti dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovų veiksmai vykdant Kredito sutartį, sutartinių įsipareigojimų pažeidimų tęstinumas, lėmė tai, kad atsakovas, būdamas pelno siekiantis juridinis asmuo, turėjo pakankamą pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino esmines Kredito sutarties nutraukimo aplinkybes (ieškovų prievolių nevykdymo mastą ir trukmę, atsakovo veiksmus bendradarbiaujant su ieškovais, siekiant išlaikyti sutartinius santykius, atsakovo veiksmų atitikti Kredito sutarties ir įstatymo nuostatoms) ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, byloje pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įrodymus byloje ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų, tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias bei kitas ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus. Teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą palikti nepakeistą.